Informacija apie albumą: Björk – Homogenic [Vinyl, LP] (1997)
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Šiuose konspektuosi, kurie skirti ne tik abiturientams ir vyresniųjų klasių mokiniams, bet iš esmės ir studentams bei mokytojams, rasite išsamiai susistemintas anglų dramaturgo Viljamo Šekspyro biografiją, kūrybos bruožus, pjesės „Hamletas“ ištraukos analizavimo būdus bei tragedijos citatų aiškinimus, rašinio temas ir dar daug naudingų dalykų. Išsidindinsite paspaudę ant medžiagos.
Sveiki,
Vis pasirodydavo
nuotraukų ir straipsnių apie „Windows XP“ darbalaukio nuotrauką, kuri iš
pažiūros primena ramią Teletabių šalies nuotrauką. Prie šio kompiuterio fono
daugelis iš mūsų praleisdavo valandų valandas dirbdami ir naršydami, kad akys
net buvo savaime pripratusios prie mėlyno fono ir žalios pievelės. Su tuo mes
užaugome! Žinoma, ši nuotrauka turi savo istoriją.
Ją padarė amerikiečių
fotografas Charlesas O’Rearas Kalifornijoje, San Helenoje, važiuodamas
keliu ir fotografuodamas vynuogynus. Tai buvo 1996 metų sausis, kai tose
vietovėse staiga tampa itin žalia ir spalvinga, nes prasideda pavasaris. Kaip
suprantu, nuotrauka buvo mažai redaguota, ją atrinko kampanija savo produkcijai.
Cituoju iš dienraščio
15min.lt „Sustabdęs automobilį, C.O’Rearas išsitraukė savo „Mamiya R Z67“
fotoaparatą, pasistatė jį ant trikojo ir ėmė fotografuoti, naudodamas
„Fujifilm“ gaminamą „Velvia“ juostą. Vėliau fotografas teigė, kad įamžinti šį
kadrą jam padėjo tinkamai parinktas fotoaparato ir juostos derinys. Kol
fotografas pasiruošė fotografuoti, debesų danguje šiek tiek padaugėjo. Tačiau
tai nuotraukos nesugadino. Padaręs keturis kadrus, C.O‘Rearas sėdo į automobilį
ir tęsė kelionę. Nors vėliau, kai nuotrauka išgarsėjo, daug kas manė, kad ji
buvo apdirbta ar net sukurta su „Adobe Photoshop“ ar panašia programa, pats
fotografas visą laiką teigė, kad nė vienos nuotraukos vėliau niekaip neapdirbo
ir neretušavo.“
Visgi ši kultinė
nuotrauka tikriausiai tapo visų laikų populiariausia kompiuterine nuotrauka.
Windows XP buvo paruošta 2000 metais, būtent tada ir atrinkta šio fotografo
nuotrauka. Neseniai aptikau dar naujesnių šios vietovės fotografijų, vietovė
nepaprastai pasikeitusi ir kažin, ar mes ją atpažintume tikrovėje. Dalijuosi.
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Senas iki Antrojo
pasaulinio karo pabaigos Klaipėdos Biržos tilto nuotraukų galima išvysti vos
tik paspaudus kelis mygtukus google vaizdai. Dabar, kur studentai ir
mokiniai ant kampo prie Biržos tilto kavinėje mėgsta susirinkti ir plepėti,
anuomet, dar tik 1940 metais, buvo įsikūręs iki šiol pasaulyje žinoma
tarptautinio tinklo parduotuvė „Salamander“, o per patį tiltą važiavo netgi tramvajus.
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Tikriausiai niekada
nebūčiau rinkęsis žiūrėti filmo apie banko apiplėšimą, jeigu jį būtų pastatę
amerikiečiai, nes per savo jau ne taip trumpą gyvenimą tiek bankų apiplėšimų
mačiau, kad nustebinti būtų sunkoka, tačiau, kai tą daro ispanai ar Lotynų
Amerikos kino kūrėjai, sakyčiau, verta surizikuoti. Šįkart argentiniečiai
pateikia tikra istorija paremtą banko apiplėšimo istoriją, kurią pavadino
tikrai ne kukliai „Amžiaus afera“ (ispan. El robo del siglo)
(2020) – filmo pavadinimas nupyškintas iš 2006 metų Argentinos dienraščių antraščių,
kuriose buvo rašoma apie sudėtingą ir filmo vertą tikrai įvykusį banko
apiplėšimą.
Nors filmas paremtas
tikra istorija, visgi kino kūrėjai sako, jog daug dalykų teko išgalvoti ir
sukurti, tad ir filmas pavyko panašus į holivudinį nuorašą iš įvairių
kriminalinių apiplėšimo filmų. Istorija pasakoja, kaip sukčių gaujelė 2005
Buenos Airėse sumąsto apiplėšti banką, sukuria neįtikėtiną dvigubą planą ir
dienos šviesoje iš saugyklų nugvelbia, kaip manoma, 25 milijonų vertės turtą ir
dar – pavyksta pabėgti nuo policijos. Aišku, vėliau visi sukčiai ir plėšikai
sugaunami, o jų istorija tampa tikra legenda (tikrieji asmenys šiandien visi jau
paleisti į laisvę).
Nuodugniai, kas
siužetiškai vyksta filme, neminėsiu, tik pasakysiu, kad viskas sukasi apie
planavimą, to plano įgyvendinimą ir plėšikų suradimą. Iš tikrųjų istorija labai
klasikinė ir nieko čia įmantraus, tiesą sakant, nesitikėkite. Filmas su garsiais
argentiniečių aktoriais duoda savitą kultūrinį koloritą, bet, kaip aš mėgstu
sakyti, jeigu juos pakeistumėte kokiais amerikiečių aktoriais, filmas taptų eiliniu
filmu apie banko apiplėšimą. Ką galėčiau išskirti? Tai yra argentinietišką humorą,
nes filmo kūrėjai nesistengė dokumentuoti ar kažkaip užaštrinti tikrųjų įvykių,
priešingai – jie linksminosi tarsi pratęsdami legenda tapusią aferą apie gaujelę
sukčių, kurie apmulkino specialiąsias pajėgas.
Filmas dinamiškas,
spalvingas, skirtas labiau ne istoriniam įvykiui, o pramoginiam reginiui, o jo
pateiktis, priešingai nei tikėjausi, labai primena dinamiškus holivudinius
filmus, todėl „Amžiaus afera“ beveik niekuo nenustebina, nepateikia nei Lotynų
Amerikai būdingos kitokios režisūros, nei interpretacijos, tiesiog imituoja holivudinę
kriminalinę pasiutpolkę. Tiesa, nesigailėjau pažiūrėjęs dėl pramogos ir kiek
nuliūdau pamatęs ištisą net keliais dešimtmečiais pasenusią argentiniečių
aktorių kartą, bet visgi filmas nei stilistiškai, nei savo ypatingumu
neprilygsta kitam argentiniečių kriminaliniam filmui „Angelas“, kurį labiau rekomenduočiau
pasižiūrėti. Tiesa, „Amžiaus afera“ turi itin ryškų ir gausų garso takelį,
kuris neprailgs pramoginio kino žiūrovui.
Mano įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela