Informacija apie singlą: Madonna – American pie (single) [vinyl / LP] (2000)
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Pirmadienis ir nauja savaitės pradžia įvyko gana
sąmoningai telkiant pozityviuosius minčių resursus. Pirmiausia atsisakant
kovoti beprasmes kovas, kurios dažnai būna „iš principo“ ar dėl keistų
įsitikinimų, kurių nesupaisysi, kodėl jie taip veikia, kodėl reikia pasauliui
ir dažnai sau įrodinėti, kad esame geresni, valdingesni, labiau
sukontroliuojantys situacijas ir visokie kitokie geresni.
Bet iš tikrųjų juk geresnis – tai susitelkimas ne
įrodinėjimą, ne savo ir kitų lūkesčių tenkinimą, bet iš esmės atsipalaidavimas,
pasidavimas, atsitraukimas. Tai nereiškia, kad atsisakau tam tikrų ambicijų,
tikslų, užsidarau ir gyvenu tik asketiškame namelyje (toks, koks pavaizduotas
paveikslėlyje), visai ne. Tai vadinu „praplauk“ per dieną lengvu judesiu, praleisk
susierzinimus, norą kontroliuoti ir valdyti situaciją. Tai kelia didžiulį
stresą, išnaudojame galionus energijos paviršiams ir atspindžiams, kai tuo metu
galėtume stabtelėti ir atsigerti kavos, nieko nedaryti, tiesiog mėgautis tuo,
kaip yra. O juk dažniausiai mūsų gyvenime yra viskas gerai arba labai gerai,
jeigu tuo metu neišgyvename netekčių, ligos ir pan. dalykų.
Kas padeda?
Pirmiausia vėlgi suvokimas, kad eikvoji emocijas ir
mintis įveikti tai, ko įveikinėti nereikia. Sąmoningai leiskime sau būti čia ir
dabar be pretenzijų pasauliui. Sudėtinga gali būti tiems, kurie jau įpratę
nervintis, panikuoti, būti pikti ir nepatenkinti. Iš kitos pusės juk jie tuo „maitinosi“,
bet gera žinia, kad tai nėra charakterio dalis, viską galima keisti, tik tam
reikia vidinio judesio, atpažinti toksišką savijautą „ant kiekvieno kampo“, net
laukiant eilėje galima nervintis, kad kažkas lėtai slenka arba pasižiūrėti per
išmanųjį juokingą vaizdo klipą. Padeda ir mantros, kartojimas pozityvių
teiginių, kurie ir tampa naujais įsitikinimais, pastarieji turėtų vesti prie
veiksmo, o veiksmas keičia viską.
Aš atsisakau būti auka, nes esu nugalėtojas be kovos.
Aš atsisakau erzintis dėl kiekvienos smulkmenos, nes
erzindamasi išeikvodavau save.
Aš atsisakau reaguoti į kitų pastabas, nes jos
visiškai nesvarbios.
Aš atsisakau skleisti kritiką, blogą nuotaiką,
apkalbas, prikišti negatyvią nuomonę tam, kad pasikelčiau savivertę.
Aš einu per dieną lengvai ir laimingas.
Aš turiu viską, ko man reikia darbui ir jo problemoms
išspręsti.
Aš nebijau, nes visada yra lengvai priimama išeitis.
Man patinka ritmas ir aš galiu ir moku mėgautis veiklos
ritmu kasdienybe.
Aš šypsausi, nes man tiesiog gera be priežasties.
Aš galiu leisti paniūniuoti mėgstamą melodiją.
Man nereikia gesinti aplinkinio pasaulio, man tik
reikia praleisti emocinius gaisrus nesudegant, lengvai ir nesureikšminant.
Nesėkmė neegzistuoja, egzistuoja tik pamoka.
Padovanok saldainių kitiems. Už nieką, o labiau dėl
to, kad duoti ir stebinti smagu.
Būk nuolaidus kitiems, tačiau nepataikauk.
Negrūsk patarimų, jeigu žmonės neprašo.
Atsigerk arbatos. Paskaityk ką nors malonaus.
Užrašyk mintis, kurios norėtum, kad būtų tavo mintys
kasdien.
Jausk, kaip kiekviena diena yra stebuklas. Vargai –
argi jie egzistuoja, jeigu gali atsigerti arbatos ir žinoti, kad visada viskas
išsispręsdavo, išsispręs ir šįkart – su dideliu jauduliu arba besąlygine ramybe.
Būk dažniau malonus sau ir kitiems.
Jūsų Maištinga Siela
SAULĖTAS RYTAS
Laibi kaip pirštai ryto spinduliai
aistringai daužo čerpių klavišus
spalvas sumaišo saulė tobulai
ir pila ant senamiesčio dažus
staiga ant gatvių penklinių tinklų
tarytum natos išsibarsto žmonės
už nuplautų nakties stiklų
prabyla parduotuvių babilonas
o saulė vėl darbuojas teptuku
ir mėlyna spalva medžius nudažo
kiekvienas šypsos su visais sykiu
širdy suspaudęs juodą savo ašarą
Antanas A. Jonynas. „Tiltas ir kiti eilėraščiai“ –
Vilnius: Vaga, 1987.
Analizės fragmentas iš LEU
studentės V. Bareišaitės darbo „Kultūrų dialogai Antano A. Jonyno poezijoje“
(2015)
<...>
Eilėraštyje „Saulėtas rytas“ itin tapybiškai ir
muzikaliai („Jonynas eilėraščiu muzikuoja“) metaforizuota miesto erdvė.
Vertikalių ir horizontalių, pozityvių saplvų ir (spalvų) simbolių žaismė: Laibi
kaip pirštai ryto spinduliai / aistringai daužo čerpių klavišus / spalvas
sumaišo saulė tobulai / ir pila ant senamiesčio dažus / staiga ant gatvių
penklinių tinklų / tarytum natos išsibarsto žmonės <...>. Sugestyvi
personifikacija, mėlynos spalvos įvedimas, tradiciškai siejamas „su dangaus karalyste,
viltimi, pastovumu, tyrumu, tiesa, idealu,“ priešinamas su juodos spalvos
simbolika, sukuria kontempliatyvią reikšmę: o saulė vėl darbuojas teptuku
/ir mėlyna spalva medžius nudažo / kiekvienas šypsos su visais sykiu / širdy
suspaudęs juodą savo ašarą.
<...>
Maištinga Siela
Sveiki,
Nors turiu Vaido Baumilos (g. 1987) vinilinę
plokštelę „Apžavai“, tačiau tos dainos nepamenu ir net apie ją nieko negirdėjau
ištisus metus, nors Lietuvoje, pasirodo, „Bum ajajai“ didžiulis
hitas! Tą rodo per 4 milijonus perklausų ir spalvingas bei dinamiškas vaizdo
klipas, kuris, beje, šiuo metu nominuotas itin prestižiniuose vaizdo klipų
apdovanojimuose ir yra minimas šalia Dua Lipos.
Tačiau! Ši daina skamba dabar per kiekvieną vakarėlį! Netyčia
patekęs į grojaraštį tam tikru momentu daina atveria visų širdis, nes
tikriausiai genialumas slypi paprastume, ar ne? Pagal senosios lietuvių estrados
principus („Hiperbolės“ tikriausiai?) sukurta daina iš esmės atspindi tai, ką Baumila
daro jau kurį laiką labai skoningai ir gerai. Jis tiesiog fenomenas ir jo
populiarumas dar ilgai neblės. Pamenate „Dangaus“ hitą „Myliu“, su kuriuo
pabaigėm dažnas mokyklas? Tai buvo tikrų tikriausias hitas ir tikriausiai iki
kokios „Kunigundos“ atlikėjas dainavo labai įvairią muziką, bet jau kuris
laikas jo hitai – tikri vakarėlių hitai, nors, tiesa, ir ne visiems jis
priimtinas ir ne visiems patinka. Bet man „sueina“! Ir daina „Bum ajajai“
pavykusi labai šauni, o ką čia bekalbėti apie vaizdo klipą. Jeigu dar nematėte,
pasižiūrėkite patys.
Vaidas Baumila – Bum ajajai
[žodžiai / lyrics]
Sugrįžtu, kur siaučia atminimų bangos,
Žiburiai, mokyklos aktų salės šviesos.
Aš galvojau – laikas užmarštin nuves,
Ilgesy, nepaleidi tu manęs.
Tavo namai – jau ne mano namai, dingo
sapnų mergaitė.
Gal pamiršai, kaip kartu dainavai? šokom
dangaus pašvaistėj.
Tavo namai – jau ne mano namai, lyg
kibirkštis užgeso,
Neišgirdai – kaip griaustinio skliautai,
taip mano širdelė plaka.
Bum, ajajajajai…
Tu juokeis, kol mums skambėjo „Margarita“…
Gal kadais, mes susitiksim vienas kitą?
Aš galvojau – laikas užmarštin nuves,
Ilgesy, nepaleidi tu manęs.
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Jau kelias savaites niūniuoju Norberto dainą „Sapnas“. Pozityvumu ir savita ironija dvelkianti daina man nepaprastai panaši į lietuvių atlikėjos Monique hitą „Palauksiu, kol užmigsi“. Ar gali būti, kad Norbertas išsipirko šios dainos melodiją? Nors žodžiai absoliučiai skiriasi, tačiau priedainių melodika nepaprastai panaši. Nors tai lyg ir atskira daina, bent taip jau supratau iš jo interviu. „Dainos „Sapnas” kūrybinis procesas buvo išskirtinis tuo, kad jame turėjau išlipti iš savo „tradicinio” muzikos žanro. Tame dažniausiai yra visa magija - kartais tai, ko mes labiausiai vengiam arba galvojam „nežinau ar tai man”, tas labiausiai pasiteisina ir nustebina. Be abejo, šią dainą kurti buvo ypatinga patirtis dar ir dėl to, kad prie jos prisidėjo nuostabūs bendraautoriai, su kuriais iki šiol nebuvau kūręs. Jie paskatino mane išeiti iš komforto zonos ir išbandyti save kitame amplua“.
Nepaisant to keisto panašumo, man daina patinka, kaip ir Monique kūrinys. Labai smagus ir netikėtas skambesys, primenantis kažkurio praėjusio amžiaus dešimtmečio lietuvišką sovietinę estradą, kurią pastaruoju metu naudoja daug Lietuvos atlikėjų kaip „cinkelį“. Lengvumas ir sapniškas optimizmas, perteiktas vaizdo klipe kaimiškoje atmosferoje ant ežero liepto ir malkinės bei medinių tradicinių lietuviškų medinukų namų sukuria kažką lengvai prusaitiško. Pasiklausykite ir patys įvertinkite.
Norbertas – Sapnas
[žodžiai / lyrics]
Pradingai
Paprastai
Kažkur tamsiam mieste
Nemaniau, kad taip lengvai
Suvystysi mane
Pasirodyt nesustoji
Ir vis tiek nepasiduodi tu
Vis vilioji ir vilioji
Ar laikai mane tokiu kvailu?
Noriu su tavim nubust
Noriu pakalbėti apie mus
Pastatyti tau gražius namus
Taip gyventi ištisus metus
Neilgai
Pabuvai
Bet vis tiek tavęs man daug
Nežinau ar supratai
Į tave aš įklimpau
Pasirodyt nesustoji
Ir vis tiek nepasiduodi tu
Vis vilioji ir vilioji
Ar laikai mane tokiu kvailu
Noriu su tavim nubust
Noriu pakalbėti apie mus
Pastatyti tau gražius namus
Taip gyventi ištisus metus
Noriu tau rašyt eiles
Noriu atleisti visas klaidas
Tai galėtų būti apie mus
Bet gal jau laikas man pabust
O gal jau užtenka
Tavęs man gana, gana, gana
Ir vasara baigės
Tavęs čia nėra, nėra, nėra
Noriu su tavim nubust
Noriu pakalbėti apie mus
Pastatyti tau gražius namus
Taip gyventi ištisus metus
Noriu tau rašyt eiles
Noriu atleisti visas klaidas
Tai galėtų būti apie mus
Bet gal jau laikas man pabust
Jūsų Maištinga Siela