Filmas: "Išbandymų diena" / "Training Day"

Sveiki,

Režisierius Antoine Fuqua ką mėgsta, tai mėgsta – filmus apie kriminalinį pasaulį, kur reikia įtampos, grumtynių, aštrių dialogo ir psichologinio spaudimo. Vienas tikriausiai geriausių šio režisieriaus darbų yra „Išbandymų diena“ (angl. Training Day) (2001), pagal kurį netrukus viena televizija ketina statyti analogišką TV serialą ir jau pradėjo rinkti aktorius. Nežinau, kaip pavyks serialas, tačiau „Išbandymų diena“ buvo puikus filmas visomis prasmėmis. Aktorius Denzel Washington pelno savo karjeroje antrąjį „Oskarą“, o jo partneris aktorius Ethan Hawke – nominaciją kaip geriausias antro plano aktorius.

Dar vienas filmas apie policininkus ir sudėtingo kriminalinio pasaulio užkulisius, net kelia šypsnį, kai koks lietuvis pamatęs šią juostą puola į forumus komentuoti: „čia tai filmas, atskleidžia tikro nusikalstomo pasaulio vaizdą!“. O koks tas tikras nusikalstomo pasaulio vaizdas, argi mes žinome? Juk tai visgi kriminalinis trileris ir pasaulis visada fiktyvus, ne dokumentika, tačiau tokie komentarai liudija, kad filmas visų pirma įtikina, jog toks nusikalstamo pasaulio vaizdinys ir turi būti – tad bravo, režisieriui pavyko. Išties, tikrai puikus scenarijus, dialogai mašinoje, visas psichologinis žaidimas, nuo kurio kibirkščiuoja įtampa, o aktorių kuriamų veikėjų vertybinės pozicijos irgi nuostabiai motyvuotos ir pagrįstos. Smagu, kad ši istorija išbalansavo tarp „šaudau ir gaudau“ bei psichologinio bendradarbiavimo, tik pabaigoje jau daugiau tikrojo veiksmo, kuris būdingas holivudiniams vidutiniams trileriams, bet visumoje viskas įtikina ir pavyksta.

Labai man patinka D. Washingtonas, kad net suskubau pažiūrėti, ko dar nesu matęs iš jo repertuaro ir net aiktelėjau, kad esu matęs ne tiek ir mažai, dauguma filmų su juo labai patikę, tačiau pastebima angažuota kažkokia vienodumo tendencija žanrų ar vaidmenų panašumais. E. Hawke irgi puikus aktorius, o šiame filme jis ne ką prastesnis už Denzelį, tiesiog žiūrovas linkęs labiau simpatizuoti „stipresniam“ personažui, o žiūrint į E. Hawke karjeros repertuarą, atrodo, akivaizdu, kad aktorius yra kur kas universalesnis ir išbandęs daugiau skirtingų žanrų, režisierių ir viso kito, nei veteranas Denzelis Washingtonas. Visgi, pamirškim, kas tie aktoriai, visumoje filmas geras ir tai yra neginčytinas faktas.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Niujorko šešėlyje" / "The Place Beyond the Pines"

Sveiki, kino gerbėjai,

Nors aktorius Ryan Gosling ir paskelbė, jog kurį lauką apleidžia karjerą, tačiau pas mus dar vis plūsta jo naujausi darbai. „Niujorko šešėlyje“ (The Place Beyond the Pines) (2012) yra dar vienas kriminalinių perliukų, kurie ramiausiai gali pretenduoti į kokybiško filmo lentyną. „Niujorko šešėlyje“ man pasirodė lyg pyragas su trim storais biskvitais. Tikėjausi vientiso pasakojimo apie bankus plėšiantį blondiną tėtuką, kuris bando sulipinti iširusius santykius, tačiau teko apsigauti, nes filmas „eina“ trim frontais ir pasakoja iš trijų skirtingų pozicijų, neaplenkdamas laiko šuolių, paradoksų ir „karminių“ skolų grąžinimo šiame gyvenime.

Labiausiai šokiruoja nuolatinis korumpuotos policijos vaizdavimas ir nelygybė, kuri veši tarp pareigūnų. Tokių filmų pasižiūrėjus, galima pamanyti, kad pasaulis iš vis neteisingas, o sistema, kuriai mes vergaujame, siurbia iš mūsų kraują ir veidmainiauja kiek tik išsteni. Viskas puiku su šiuo filmu – stipri režisūra, įtaigus siužetas, labai malonu, kad nevienalytis, ne monolitas, o gerai perskeltas į tris dalis. Smagu čia vėl sutikti Ryan Goslingą, tačiau jo povyza, nors į flegmatiškai charizmatiška, tačiau akmeninis veidas beveik niekuo nesiskyrė nuo filmo „Drive“ (2011) – toks pat tylėnis, tokios pačios emocijos, vaikščiojimas, energetika. Įtariu, kad aktoriui pelnytai reikia atostogų ir pertraukos, gal tada sugebėtų būti nors kiek universalesnis, nes paskutinieji vaidmenys labai jau man panašūs tampa, ko visai negaliu pasakyti apie Bradley Cooper‘į, kuris vis painiojasi man po akimis – „Pagirios: Velniai žino kur“, „Optimisto istorija“ ir šįkart vėl demonstruoja naują amplua, ir galiu pasakyti, kad šįkart, mano akimis, perspjovė Gosling‘ą. Priekaištų neturiu ir Evai Mendes, tačiau jos personažas nedominavo, todėl kažkokių pastebėjimų didesnių negalėčiau išskirti.

Iš esmės – tai vizualiai gražus filmas, išbaigtas ir užpildytas, kažko galbūt išskirtinio iš gerųjų kriminalinių dramų savitumo gal ir neturi, tačiau, manau, kad tokią juostą pažiūrėti daug turiningiau nei prastą ir „ant smūgio“ nuspėjamą detektyvą. Filmą vertinu geriau nei vidutiniu ir rekomenduoju pasidžiaugti juo ir kitus žiūrovus.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paskutinė naktis" / "Last Night"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Paskutinė naktis“ (Last Night) (2010 m.). Pastarasis filmas pagal potekstę, kai pažiūrėjau filmą, mano supratimu turėtų verstis „Pastaroji naktis“, nes būtent pagal siužetą, pastaroji naktis viską apverčia ir kartu sutvarko dviejų herojų gyvenimus. Iš esmės neišsiplėsdamas galiu pasakyti, kad filmas man savotiškai patiko, turi savo skonio ir žavesio, ypač labai patiko pagrindiniai aktoriai – Keira Knightley ir „Įsikūnijimo“ žvaigždė Sam Worthington. Man asmeniškai Keira yra paskutinio pusmečio atradimas ir nepaprastai susižavėjau šia jauna, tačiau be galo daug ir įvairių vaidmenų sukūrusi aktore. Pastaroji buvo kaltinama anoreksija, nes pasirodė kai kam labai liesta, o aktorė, matomai jautri kritikai, buvo sumaniusi net mesti aktorės karjerą, bet ačiū Dievui, to neatsitiko. Šiame filme man taip pat ji pasirodė labai jau menkutė, labai liesa, neturinti krūtų, pečių kaulai tiesiog blizgėjo per odą, tačiau viską kompensavo vidinis žavesys ir verksmingas jos balso tembras.

Šiaip filmas kaip filmas, sakyčiau, romantikams turėtų patikti, ypač rekomenduočiau pažiūrėti porelėms, kurios galvoja, kad gyvenimas santuokoje yra ypač saldus, kad jie vienas kito niekada neišduosią, kad niekada vienas kitam neatsibosią ir nepavyduliausią, tačiau gyvenime būna kitaip. Galbūt dėl gyvenimiškumo filmas ir patiko, tačiau jame daug nenatūralumo ir keistumo, jau nekalbant apie tai, kad viskas vyksta vienu metu ir žmona susitikusį seną draugą ir jos vyras išvažiavęs su žavia kolege į komandiruotę, abu atsiduria ties balansavimu ant ištikimybės ir neištikimybės ribos, abu pastatyti atskirai ir tik jiems individualiai belieka nuspręsti, ar pasiduoti aistrai, sugriaunant savo vertybių skalę, ar ne, ar verta laikina seksualinė laimė prieš santuokos mūrą. Iš esmės gundymas, flirtas, juokas pokalbiai, ramus veiksmo vystymasis šiek tiek banalus, kad abu nenori išduoti vienas kito, bet kartu neatsitraukia nuo traukos objektų, tarsi balansuodami ir mėgindami savo ištikimybės gumą.

Žiūrovas iš esmės pririšamas kaip ožys prie mieto laukti tik su viena mintimi – tai permiegos jie pagaliau su savo potencialiais melužiais ar ne? Tai bene vienintelis variklis, kuris vedė mane per visą filmą, o visa kita, kažkur dingo, pasimetė, nutrūko ir filme daug kažkokios nepaaiškinamos tuštumos, daugžodžiavimo, kuris neturi nei estetinio, nei prasminio pagrindo. Iš tikrųjų rimtesnio filmo pigus triukas – vesti žiūrovą su vieninteliu smalsiu ištikimybės pagrindo klausimu. Jeigu jūs pasiruošę tokiam filmui, tada žiūrėkite, tačiau man pritrūko iš paties filmo kažko daugiau.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 50/100
IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela