Aktualijos: Mokytojų streikas, Gyvenimo įgūdžių pamokos, biurokratinis Švietimo ministerijos dinozauras

 

Sveiki,

 

Pastaruoju metu daug galvoju apie mokytojus ir tai, kas vyksta viešojoje erdvėje. Seniai nemačiau tokios aferos, tikriausiai nuo Antrosios pensijų kaupimo reformos reikalų. Mane vis dar stebina, kad atsiranda pašaliečių, kurie nei dienos nedirbę švietimo sistemoje, turiu galvoje konkrečiai pedagogikos srityje, ne kur nors Ministerijos apaugusiais lašinių etatais pašonėje, imituojant klerkų atseit labai reikalingą darbą, taip drąsiai žarsto patarimus ir „žinias“, įskaitant ir poną ministrą Gintautą Jakštą, skaitantį neretai melagingą informaciją iš patarėjų paruoštukų. Čia panašiai kaip įsteigiamas kontrolieriaus etatas, o kad tą kontrolierių pakontroliuotų ir pažiūrėtų, kaip jis dirbs už 800-1000 eurų, įsteigiamas visas komitetas su patarėjais, kurie jau uždirba 2000-3000 eurų. Aišku, tai senas internetinis anekdotas, bet jis šiandien kaip niekada tinka išvešėjusiam, išsikerojusiam Švietimo ministerijos biurokratiniam dinozaurui nusakyti. Ir tas dinozauras toli gražu nenusiteikęs dėti kiaušinius, priešingai, primena gyvatę, ryjančią savo uodegą t. y. pačius pažeidžiamiausius – pedagogus, kurie iš esmės yra jų darbdaviai, nes juk ir dinozauras turėtų suprasti, jeigu nėra mokytojų, nėra mokyklos, o jei nėra mokyklos, lekia pragaran ir Ministerija.

 

Man iki šiol nesuprantama, kai kokia mamytė leidžia sau rėkti, kad uždirba 800 eurų (suprask, tikrai sunkiau dirba už mokytoją, jie net kokias vasaros atostogas turi, tik įdomu, ką per tas atostogas veikia tie mūsų mokytojai?) ir toji mamytė negali nusamdyti korepetitoriaus, nes atseit mokytojas nieko neišmokina, o pačios kišenė neišgali. O ką galima išmokyti, jei vaikas į pamokas net sąsiuvinio negali atsinešti, sugeba vos 1 minutei į švieslentę susikaupti, sakinio neparašo, nes už ketvertus buvo ištemptas į aukštesnę klasę su pradinuko lygmens gebėjimais, bet puikiai suka biznį tualete platindamas narkotikus, valdo susirašinėjimų ir sekimo tinklą (čia ne apie visus), nes namuose nesužiūrėtas, dienyno pažymiai mamytei yra kosmosas, nes ir vėl pamiršo slaptažodį arba vaikas, kaip tyčia, tą slaptažodį ir pakeitė. Toji mamytė pirmoji turėtų stoti su plakatais už mokytojus, kuriems turėtų būti sudarytos sąlygos labiau mokyti sūnelį, o ne levituoti su varnomis klasėje, kol kas nors jį pastebės. Bet taip nenutiks, nes mamytė net nežino, kokios yra mokyklos problemos, ir ji nenori jų nei žinoti, nei matyti, tik išmokykite mano sūnelį dešimtukui, nes tai jūsų darbas! Kitaip sakant, muškite per galvą, kad padarytų tai, ką reikia, bet tik tiek, kad nereiktų iki policijos. Kai klasėje 30 mokinių su skirtingais poreikiais, skirtingais gebėjimas ir nusiteikimais bei kultūriniu elgesiu, nieko nuostabaus, kad didelę pedagogų energiją suėda visos situacijos suvaldymas, o ką jau ten šnekėti apie individualias konsultacijas pamokos metu, tad ir ateinantis įtraukusis ugdymas bus toks pravalas, kokio visuomenė dar nematė.

 

Ar tikrai reikėjo panaikinti specializuotas mokyklas, kuriose išties buvo po mažai vaikų klasėse ir dirbo TIKRI ir patyrę specialistai, o ne bendrai ką tik baigę pedagogai, neturintys žalio supratimo, kaip dirbti su kitokiais vaikais, kurie net nežino, ar geba mokyti vidutinių gabumų mokinius, su kuriais reikia irgi tvarkytis. Tai tikriausiai belieka daryti tai, ko nenori ministerija: tėkšti prašymą ant direktoriaus stalo, jog šio vaiko klasėje nemokysi, nes neturi jokių kompetencijų daryti šou, kai nuo paties mokytojo dėl duomenų apsaugos įstatymo slepiami vaiko sutrikimai t. y., mokytojas ekstrasensiniais testais turi rasti laiko ištestuoti, ištardyti mokinį, kad žinotų, kaip dirbti su juo, o tai turėtų vykti, žinoma, pamokų metu, prie kitų 29 mokinių, kai jau iš tikrųjų pažeidžia mokinio teises į orumą (arba visada galima ignoruoti ir nematyti, tegu sau sėdi tie vaikai, nes atlyginimas gi ne už tai mokamas, palyginimui, mokytojas į rankas už pamoką gauna 7-8 eurus, su verslo liudijimu korepetitorius 35-50 eurų, priklausomai nuo mokomo dalyko). Kodėl šūdalai-makalai yra prastumiami su milijoniniais finansavimais, o mokytojams vis nėra pinigų? Nes kai kas iš Ministerijos labai laižo ES tešmenis, kurios duoda pieno, tiesa, tik dinozauro galvoms, bet ne darbo liaudžiai, kurie ir turės visą tą grožį „nudirbti“ už beveik tą patį apmokėjimą. Įsivaizduojate, kaip jiems sunku pasakyti NE Europos Sąjungos pinigams? Juk po to išvis gali jų nebegauti...

 

Biurokratinis išvešėjimas yra būtent NŠA ir Ministerijos produktas t. y., ta sistema, į kurią patekę mokytojai iš esmės vergauja popieriukams; lentelė šen, lentelė ten, surink, pasirašyk, suvesk skaičiuok, susek, išsiųsk, pristatyk, pasiaiškink, charakterizuok, bendradarbiauk, skųsk ir skųskis, persekiok, išsiaiškink, iškratyk, budėk, prižiūrėk, matyk ir protokoluok – kiekvienas nusičiaudėjimas jau reikalauja popieriukų, štampų, parašų, kiekvieno vaiko pažanga ar nepažanga, sunkumai, budėjimas tualetuose, policijos abejingumas, liberalūs įstatymai, leidžiantys vaikui smurtauti prieš kitus mokinius ir mokytojus, yra viso to grožis. Rimtai. Prisimenate mokytoją, kurį pritalžė keturiolikmetis, jau žinomas policijai? Ogi pirmiausia buvo apskųstas pats mokytojas, kuriam buvo primesta laikyti tvarką klasėje, nes tai lyg ir ori jo darbo vieta ir jo darbas lyg ir mokyti, o ne ožius tramdyti. Agresoriaus Adamsų šeimynėlė surašė pirmiau pareiškimą, jog mokytojas smurtavo, pamiršdami žodį gynėsi. Kas pirmas į policiją, to tiesa, ar kaip čia? Aišku, bijodami, kad pirmiau mokytojas kreipsis į teisėsaugos instancijas. Smurtautojui iškart tarnybos teikia psichologinę pagalbą, o mokytojas yra niekinis, pats išsilaižys žaizdas, juk suaugęs, jo ginti visai nereikia, reikia ginti nepilnametį smurtautoją. Nuo kada pasaulis apsivertė? Štai kaip veikia kasdienybėje šios istorijos, kurių 99 procentų nemato visuomenė, jeigu kas nenufilmuoja ir neįdeda į YouTube. Visos sąlygos žeminti ir trypti. Patraukli ta pedagogika, nieko nesakau.

 

Visgi kažkas vienos mokytojos paklausė streiko metu, jeigu tokios blogos sąlygos, kodėl jūs liekate dirbti mokykloje, negi iš dyko heroizmo? Mokytoja labai gerai atsakė, jog visame savo darbe vis dar mato prasmę, vis dar tiki, jog didžioji dalis vaikų pasiima geriausia, o ir pats mokytojo darbas, nepaisant biurokratijos, tėvų skandalistų, pasitaikančių agresyvių vaikų, yra gyvas, įdomus, cirkuliuojantis, o tas nesąmones turėtų stabdyti įstatymais ir viskas turėtų prasidėti nacionaliniu sąmoningumo lygmeniu, kitaip sakant, pagaliau ir G. Jakšto irštva pakelti povo plunksnas ir pasireikšti. Vienas mokinio „ačiū už pamoką“ nustelbia dešimtis baisiausių replikų „mano tėvas papjaus tave po pamokų“. Gal ir tiesa, gal ir ne, juk ir mokytojų būna pačių įvairiausių. Pilna tokių nusivylusių profsąjungomis, derybomis su Ministerija ir kurie jau nebestreikuoja, nes yra paskaičiavę metelius ar du dar padirbti mokykloje, o po to eiti pensijon ir uždarbiauti korepetitoriumi, nes privačiau labiau pasimoka, o ir nepalyginamai psichologiškai bei fiziškai saugiau.

 

Jau juokiausi iš žodžio iššūkiai, kurį nuolat vartoja Ministerija ir jų klerkai. Bet tai juk pakeistas žodis sunkumai, kuriuos kaskart pridaro būtent šis biurokratinis dinozauras. Argi neironiška, kad pati Ministerija su visomis švietimo institucijomis tampa priešu pačioms mokykloms, nes švietimas – tai iššūkis sunkumai. O ką ministerija padarė, kad tų iššūkių sunkumų būtų mažiau? Tik juos daugindama kaskart iš dviejų, nes ES pinigėliai ir vėl atkeliavo pakete, reikia prastumti naujas idėjas ir reformas. Pavyzdžiui, daug diskusijų sukėlusios gyvenimo įgūdžių pamokos su ištisu biurokratiniu Seimo nario Lino Slušnio ir jo žmonos Daivos (Šukytės) Slušnienės burbulu tik parodo, kaip lengva kiršinti ir diegti pinigus ten, kur jų visai nereikia, nukreipiant akis nuo įsisenėjusių sisteminių problemų. Netikėtai vienuolikmetė tapusi nėščia (ir iš to Slušnys tikriausiai trina rankutes), aišku, jog ji jau seniai žino, kaip atsiranda vaikai, o jei ne, tai jos partneris šešiolikmetis tai tikrai, juk gyvenama internetiniame amžiuje, kur net septynmečiai tau pasakys, kaip atsiranda vaikai ir kam reikalingas prezervatyvas. Net neabejoju, kad šiuo skandalu, kuris tikriausiai atsirado ne dėl lytiškumo, o dėl socialinio liberalizmo, kuris leidžia daryti, ką tik nori nepilnamečiai, negalvojant apie pasekmes. Kur Morganos konsultacijos ir psichologinė pagalba? Ar jos partijos tam tikros idėjos, kurios gausintų panašius atvejus, yra tikrai tai, ko mes norime? Juk vaikai nėra sąmoningi ir pamatuojantys pasekmes, jiems reikia rėmų ir saugiklių, o tik po to apkabinimų, bet tai jau kita tema...

 

Manau, nuo Ministerijos sukirmijusių galvų prasideda visas visuomenės supriešinimas, pasitelkiant melo statistiką apie streikuojančių mokytojų skaičių, apie jų vidutinius atlyginimus ir apie mokytojų trūkumą. Jeigu net jau paprasti matematikai eina dėstyti fizikos, nes nėra kam, o Ministerija laukia kitų rinkimų, todėl „išmintinga“ nieko nesiimti ir toliau vemti savais skaičiais, dangstant popierėliais apnuogintas melo genitalijas. Matome akivaizdų propagandinį politinį melą, kurio aukomis tampa mokytojai, pastaruosius dar bandoma nupiešti kaip parazitus (prisiminkite Audriaus Skaisčio „broilerius ir komuniagas“) prieš tėvus, kurie neturi kur palikti vaikų. Įsivaizduokite, iš pačių tėvų buvo siūlymų streikuoti vasaros mokytojų atostogų metu; koks įžūlumas, gerai pagalvojus, nes mokytojas turi pagailėti vaikų dėl aukštesnių interesų, o jo gyvenimas ir vėl nesvarbus; sakyčiau, mokytojas ir gaili tų vaikų, juk ir dėl jų protestuoja, nes gerinant pedagogų darbo sąlygas nepalyginamai, mano supratimu, gerėja ir mokinių švietimo kokybė, o ne priešingai – koks būtų poveikis, jeigu mokytojai streikuotų atostogų metu, aš nežinau, matyt, vėl taptų pajuokos objektu). Maždaug 10 šaukštų druskos ant žaizdos ir tegu tėvai sukyla prieš mokytojus, o mes, Ministerijos klerkai, palauksime naujų rinkimų – taip dabar atrodo situacija iš šalies.

 

Juokingiausias yra nuostabusis populizmas, kuris vėl rodo, kad švietimo prioritetai su mokytojais tėra tik politikų šachmatų figūra ir asmeninių versliukų plėtimas. Pamenate Saulių Skvernelį, kai mokytojai streikavo 2018 metais? Jis juos pavadino teroristais, o konservatoriai mokytojams nešė pro langus picas ir tortus, reikšdami paramą ir suokdami prieš kameras daineles apie tai, kokie vargšai mokytojai ir kokie blogi žalieji ir valstiečiai. Šiandien konservatoriai valdžioje, o kur picos ir tortai, kur atjauta? Neįtikėtina, bet dabar Skvernelis Rimos Urbonaitės laidoje netikėtai atjaučia savo kažkada pavadintus teroristus ir žeria priekaištus konservatoriams. Kai kompaso rodyklės sukasi pagal tai, kas valdžioje, man akivaizdu, kad Skvernelis ir Šimonytė bei jų partijų prioritetai taip ir lieka tik vidaus interesai, pūlingomis žarnomis apraizgyti, kitaip sakant, tiek vieni, tiek kiti yra tie patys šunsnukiai, kosmetiškai dirbantys ne Lietuvai, o savo interesams. Kaip mano senelis sakydavo, tegu eina jie visi peklon.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Audrius Skaistys viešai tyčiojosi iš mokytojų, pavadino juos broileriais ir komuniagomis

 

Sveiki,

Kad mane kur griausmas su visomis slieko pažastimis! Taip ir žinojau, kad įspėjamojo mokytojų streiko dieną pratrūks koks nors riebus tešmuo ir kas nors parodys savo pūlius visu gražumu. Neklydau, politikas ir Vilniaus Tarybos narys (Dieve, kas jį išrinko?) Audrius Skaistys savo socialiniame tinklapyje nė nesusimąstęs dergėsi. Gal buvo atsidaręs alaus butelį... Nors ne, klerkai nesąmonių negeria, veikiau kokį prabangų viskį su ledukais, kad linksmiau būtų. Tačiau verta įsiskaityti į tai, ką politikas tauzija savo paskyroje, po kurios vėliau partijos paspirtas turėjo eiti atsiprašinėti, nors visi žinome, jog tai tiesiog partijos įvaizdžio reikalai, o ne koks nuoširdus atsiprašymas. Grimas nuvarvėjęs, jau nieko nepadarysi. Nelabai, sakyčiau, kaip laikosi ir mūsų premjerės Ingridos Šimonytės reikalai mokytojų streiko atžvilgiu.

Visgi žiūriu į citatą ir akivaizdžiai matau sovietinį ideologinį palikimą, nors ponas Skaistys pats mokytojus vadina komuniagomis. Juk tik tarybiniais laikais buvo taip diegiama, kad tylėk, nesiskųsk, išlik tvirtas, iškentėk, nes verkšlenti yra gėda. Iš esmės problemos viešinimas ir kovojimas už savo orumą ir darbo sąlygas Skaisčiui yra viso labo verkšlenimas? Nepatogu, ar ne, nes valdantiesiems reikia spręsti problemas ir kažkaip, sakyčiau, Audrius Skaistys pats pravirko vidury socialinės ramunėlių pievos. Tai sovietinis militaristinis žmogus, kuris, jeigu galėtų, muštru ir baime valdytų, tačiau nieko nespręstų, nes jėga ir mežesniojo kentėjimas yra ta struktūra, kuri palaiko tikriausiai klestinčią Lietuvą?

Ir negana to, jo pasisakyme skamba patriotinė gaida apie Lietuvą. Lietuva – tai aš! Kitaip sakant, mokytojai, drebėkite savo vištų narveliuose, atjoja Skaistys ir jis parodys, kas yra tikra Lietuva, nes Lietuvoje problemas kuria tik verksniai, problemų nėra, o štai Skaistys tai jau tikrai su žmona tikriausiai kalkuliatorių ir prožektorių po kaldra pasikišę visas lėšas yra suskaičiavę kaip savo blusas. Žiūriu aš į jo tą atvaizdą ir ale tikrai jis šiuo klausimu teisus, mokytojų streiko problema ir yra šio žmogaus atvaizdas. Gerai, kol sėdi savo šiltoj kėdėj ir papustęs kostiumą kasdien į darbą varo mašinyte, kai mokytoja devynaukščiame keliasi 5 valandą, kad su sąsiuviniais viešuoju transportu pasiektų mokyklą... Juk ji tik broileris, o Skaistys rimtas patinas, jau tikras alfa valstybės tarnautojas, ne višta kokia! Be pigu, visi jūs, klerkai, su namukais priemiestyje, o vaikeliukai nučiūčiuoti ir tikrai ne valstybinėse mokyklose pagal rajoną sėdi. Reikia būti didžiu idiotu, kad „pavarytum“ ant mokytojų ir parodytum visą savo niekingą tarybų ideologija pradvisusią vertybinę sistemą. Tai diktatoriaus iš mužiko kultūros retorika ir ją tegu su mielu noru mokiniai panagrinės per literatūros pamoką kaip antipilietiško politiko sapaliojimą, o gal ir rašinį parašys apie Skaisčio sukurtą „Gyvulių ūkio“ verkšlentojus. Visgi ši situacija nuostabi, ji parodo, jog tokių kaip Audrius Skaistys yra ne vienas ir ne du, gerai, kad jie išlenda į dienos šviesą, juk bijoti reikėtų tų, kurie tūno tamsoje ir sako, kad problemos nėra. Kuo greičiau sugedusią senąją kartą nuo podiumo!

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Prašau man pateikti Jurgitos Petrauskienės galvą, nes "je suis mokytojas"

Sveiki,

Mokytojai tapo savo orumo įkaitais. Tokią išvadą galima padaryti, kai Švietimo Ministrė Jurgita Petrauskienė ciniškai kartu su Sauliumi Skverneliu atkerta, kad dabartinis mokytojų streikas yra nereikšmingas, nes pagal juos (nežinia, iš kokios velnio subinės ištraukti skaičiai) streikuoja tik trys procentai pedagogų, nors skaičiai yra jau masiniai ir ta abiejų politikų retorika tiesiog reiškia nepagarbą mokytojams, menkina mokytojų bendruomenės susivienijimą prieš visą visuomenę. Štai S. Skvernelis leptelėjo (eilinį sykį neigiamai apie pedagogus), kad jiems jokia vertybė nei tėvai, nei mokiniai, (o kas Skverneliui yra vertybė? Tikrai ne mokytojas), o J. Petrauskienė netgi visą tą streiką nesibodėdama pavadino šou. Žodžiu, mokytoja karvės torto vietoje, tariamai už kontaktines valandas prie lentos šokanti striptizo šokėja, kaip sakė A. Tapinas.

Ar turėtų stebinti Skvernelio ir Petrauskienės požiūris į mokytojus? Jis iš esmės atspindi visos tautos požiūrį į mokytojus – patarnautojai, kurie amžinai blogai dirba, neužima vaikų, jų neparuošia, neišmokina ir priedu dar daug atostogauja, Skvernelis netgi pasakė, kad gauti 1000 eurų į rankas ir nieko neveikti – tai joks pedagogas to negaus. Į-si-vaiz-duo-ja-te, anot jo, pedagogai nieko neveikia! Šitą dainelę po kiekvienu straipsniu porina kas tik netingi, nors streikas sulaukė ir pritariamojo tono. Atsirado daug tėvų ir sąmoningų mokinių, kurie per socialinius tinklus sakosi palaikantys mokytojus.

Man asmeniška protu nesuvokiamas vienas dalykas. Kaip J. Petrauskienė, iš esmės negerbdama mokytojų, išmokusi savo baisią kosmetinę retoriką, šneka ir juodai nusišneka apie kažkokias vertybes, iššūkius ir vizijas bei kitas abstrakcijas ir iš esmės vengia konkretumo. Kaip tokia parazitinė, atsiprašau, atmata, gali tapti Švietimo Ministre? Jūs man paaiškinkite, kodėl Lietuvoje ministrais tampa tie, kurie nekenčia savo valdomos nišos žmonių, jais akiplėšiškai nesirūpina, neina į dialogą ir vaizduojasi su dirbtina šypsena, kad problemos nėra, mažina skaičius, meluoja prieš kameras ir nė neketina atsistatydinti. Priešingai, netgi vaizduojasi aukomis.

Baisiausia, kad tokie ponai jaučiasi teisūs, nes slepiasi už dirbtinai išpūstų statistinių duomenų, o mokytojas, na, tai jis, čia kaip ir valytoja 0.5 etato, labai greitai pakeičiamas. Kaip nutiko, kad aiškią nepagarbą, po kuria galbūt slepiasi netgi arši neapykanta mokytojams už, atsiprašau, zyzlų ministerijos trukdymą, gali atstovauti ir tarnauti mokytojams ir apskritai švietimui šioji pabaisa? Kaip gali užlipusi ant scenos per Mokytojų dieną ir kaip eilėraštį taukšti apie mokytojų pasiaukojimą, išbandymus, o paskui pasisukusi ant kulno neraudonuodama aiškinti apie mokytojų nekonstruktyvų elgesį švilpiant per jos retoriką. Gėda! Tai yra aukšto cinizmo pilotažas ir visi mokytojai yra be galo šaunūs, kurie prisidėjo ir prisideda prie šio streiko. Ypač pagarbos vertas profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Nežinau, ką išsidirbinėja Jurgelevičius, susireikšminęs ir purvais apsidrabstęs populistas ir kiek gal gavo palaikymo iš ministerijos, tačiau drąsiai jį galima vadinti tiesioginiu mokytojų Judu.  

Kol mokytojai streikuoja, kol Jurgita Petrauskienė, paantrinta Skvernelio, toliau tebėra dantimis įsikibusi posto ir it saldų kremą triedžia sveiku protu nesuvokiamas kalbas, tol manau, kad ši suirutė turi tęstis. Tai jau net nebe etatinio ir užmokesčio reikalas, tai turėtų būti visos ministerijos galvų reikalavimas, principo ir garbės reikalas išspirti tą moteriškę su visais patarėjais, dokumentais ir statistikos lapais bei vizijomis, misijomis. To ir linkiu mokytojams. Mes jus palaikome, nes je suis mokytojas!

Jūsų Maištinga Siela

Visuotinis mokytojų streikas: Jurgita Petrauskienė toliau nepripažįsta savo klaidų

Sveiki,

Šiomis dienomis vyksta mokytojų streikas ir daugelis mokyklų dirba ne visu pajėgumu arba pluša vien tik administracija. Teko paskaityti ir matyti Švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės interviu. Baisu cinizmas, kai atkalta retorika bandoma tiesiog viską gražiai užglaistyti, nuslepiant bet kokią tiesą ar problemą. Jeigu problema ignoruojama, tai jos nėra? Melagių ministrė.

Kaip žinia, Lietuvoje sudievinama tik vieninteliai dalykai – mokesčiai ir statistika. Nežinau, kokia šventa karvė toji statistika, bet ja visi tiki besąlygiškai išsižioję. Aš net iš kambario neišeidamas tą statistiką galiu parašyti ir platinti per visus galus kaip tiesą, pavyzdžiui, mokytojams vidutiniškai pakilo alga net 117 eurų! Štai tokias ministerija paleidžia skaičius per portalų antraštes ir problemos kaip nebūta. Skaičiai meluoja, Petrauskienė meluoja ir nė velnio taip nėra. Nė vienam mano pažįstamam mokytojui dėl etatinio apmokėjimo modelio nepakilo atlyginimas, priešingai – kai kam sumažėjo. Kilo tik tiems, kurių krūvis padidėjo pagal senąjį modelį, nes dalis pedagogų neapsikentę išėjo iš darbo. Žinoma, ministerija vėlgi savo statistiką: juk išėjo tik pensijinio amžiaus pedagogai ir tų vos keliolika per visą Lietuvą. Iš kur jie gauna šiuos skaičius? Išeina net jauni, vos padirbę pedagogai, nes matosi, kas dedasi...

Ir dabar šis streikas, kuriame iš esmės ginama mokytojų garbė, o ministrė kaip vapsva tikina, kad nė vienas mokytojas nestreikuoja dėl atlyginimo, o tik dėl etatinio modelio, supraskite ir vėl, kad ne atlyginime yra mokytojų garbė. Ir vėlgi tas cinizmas, kad viskas yra labai gerai, mes čia patvarkysime tą etatinį, o algų gi nekelsime. Kur tie 17 milijonų, išmesti į balą, kad, cituoju „mokytojas turi žinoti, už ką gauna atlyginimą“. 17 milijonų mokesčių mokėtojų pinigų už tą modelį, kad „žinotų“? Nes gi 10 ir 20 metų dirbdamas mokykloje mokytojas nežino, už ką gauna algą? Moterie, ant kokio skruzdėlyno šiąnakt varteisi? Vien tai jau yra absurdas. Būtų geriau padidinę mokytojams pamokos įkainius ir nors kiek pakilęs atlyginimas, o dabar sukrušo šiuos milijonus kažkokiai neveikiančiai sistemai, sukiršino mokytojus, sugriovė viską, ką tik begalėjo – ypač pasitikėjimą tarp bendradarbių. Žodžiu.

Šaunuoliai tie mokytojai, kurie jaučia orumą ir prasmę streikuodami. Nesvarbu, kokie ten punktai išvardyti dėl streiko reikalavimų, visų pirma, streikuojama dėl orumo, nes šitoks žeminimas vaikų ir tautiečių akivaizdoje, kai mokytojai naršo po nukainuoto maisto skyrių ir žvalgosi, kad nepamatytų koks mokinys, yra gėda visai Lietuvai, jau nešneku apie Jurgitą Petrauskienę, kuri absoliučiai nesuvokia padėties rimtumo arba jos smegenys perkaitino oranžiniai plaukų dažai ir ji jaučiasi fėja, nors iš šalies tebėra ta pati Baba Jaga.

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Mokytojų streikas 2016, arba kaip ši prestižinė profesija tapo gėdinga?

Sveiki, mieli skaitytojai,

Šiomis dienomis Lietuvą drebina kaip niekad vieningas mokytojų streikas, kurie reikalauja, kad būtų padidintas darbo užmokestis, o Vyriausybė lyg antinai gūžčioja pečiais, kad tokių pinigų neturi. Daug mokyklų šią savaitę nevedė pamokų, o mokiniams, kurie laiko egzaminus tai itin brangus laikas, o kur dar „Šimtadieniai“ ir t. t. Šiek tiek buvo juokinga, kai Vyriausybė prašė mokytojų vardan mokinių streikuoti birželio mėnesį, o kam tada berūpės tas streikas, kai mokytojai išeina atostogų? Tikriausiai Vyriausybė net nežino streiko apibrėžimo.

Iš esmės nutariau brūkštelt ne dėl paties streiko, o dėl mokytojo padėtis visuomenėje. Kiek siaubingų straipsnių, tėvų nusiskundimų, kad mokytojai nerūpestingi, anokie, šiokie, kad žlugdo Jų vaikus ir tiesiog visas teletabių šalies su priešaky supermamų šariatu sukilo prieš pedagogus. Visgi pritariu Aušrai Maldeikienei, kuri per forumus vis akcentuoja, kad streikuoti turėtų ne mokytojai, bet tėvai už mokytojus. Tėvų nusistatymas, kad su mokytojais reikia kovoti ir iš jų tik reikalauti, primena siurrealistinį absurdą, iš kur iš mokinių bus pagarba mokiniui, jeigu tėvai yra nusistatę prieš mokytojus? Jau nešneku apie tą kai kurių visuomenės narių nuostatą, kad mokytojas išvis yra kažkoks kamikadzė-tarnas, kuris turi saugoti jo veiką, popinti, girti, skatinti, rūpintis, kad nerūkytų prie mokyklos, nesikeiktų, kad iš jo nesityčiotų, kai tuo tarpu mokytojas per pamoką priima daugiau sprendimų, nei verslo įmonės vadovas per savaitę, nes jam prieš akis 30 individualybių, maištininkų – čia juos ir sudomink, ir diferencijuok pagal pasiekimus užduotis, išklausinėk, pastebėk jų bėdas, tramdyk triukšmą, įgyvendink pamokos planą, įgyvendink Bendrąsias dalyko programas, paruošk kontroliniam, egzaminui ir dar su tėvais kontaktuok, kodėl bėga, geria, rūko, trankosi... taip yra 6 gražias valandas, kur per pertrauką nenulėksi „nusimyžt“, nes yra kiti reikalai – popierių pildymas, klasės susitikimai, mokiniai prieina, valdžia lipa, posėdis, repeticijos renginiui, skaitovai, olimpiados, nelaimės, socialinė darbuotoja... Namie sakot, laukia balus? Ogi namų darbų taisymas, jeigu lituanistai, tai prisirakinkit prie uolos, nes praktiškai dirbi visada, kur rašinių analizė – 80 mokinių! Ar bandėte taisyti rašinius? Man teko, kaip pradedantysis prie pirmojo užtrukau pusantros valandos. Kur poilsis? Kur psichologinė ir fizinė sveikata? 

Visiškai natūralu, kad mokytojas atiduodamas visą emocinę, fizinę ir laiko sąnaudas mokiniams nepraustaburniams jaučiasi paniekintas, o kur dar patyčių, nugirstų replikų „saldumas“ galvoje, nepatenkintų super tėvų anšlagas? Kasdien. Vis blogi, negeri, nespėjantys. O atlyginimas, palyginus su kitomis ES šalimis – juokingas, juokingas ir pragyvenimo lygis, požiūris į mokytoją. Ir mokiniai, ir tėvai tą jaučia, todėl jie pyksta ne ant sistemos, o ant mokytojų. Kažkoks košmaras. Jeigu norite mokytojo lyderio, laisvo, idėjas pulsuojančio ir matančio kasdien vis naujo pasaulio perspektyvas, skatinančio vaikų kartos augimo jam reikia laiko, ir skaityti naują literatūrą, domėtis žiniomis, galiausiai kasmet kur nors iškeliauti, turėti laiko nueiti į teatrą, o dabar sunkiai mokyklos į seminarus tobulinimosi išleidžia – tik dirbk, dirbk ir atlaikyk. Mokytojui pagarbos išvis nelikę, jis tiesiog bufeto aptarnautojas, štai, ką padarė vakarietiškos ir posovietinės švietimo sistemos miksas, iškeldamos vaikus virš pedagogų galvų.

Juokas juokais, bet mokytojo autoriteto sužlugdymas ir prestižine profesija kadaise laikyta pedagogo specialybė šiandien netgi tampa gėdinga. Geras to pavyzdys neseniai priimtas įstatymas, kad pedagogas turi įrodyti specialia medicinine pažyma, kad nėra pedofilas. Klausimas, o kad nėra dramblys, ar nereikia? Na, sakykit, kokia gali būti pagarba iš mokinio mokytojui, jeigu jis išvis yra gniuždomas visos visuomenės akyse. 5 eurai už tai, kad nesi pedofilas – kažkam į iždą, verslūs tie lietuviai, nesakykit.

Streikas tik dėl tų varganų 50 eurų? Kad mokytojas galėtų išmisti tarp tų krūvių, kuriuos prisiima, kad galėtų išgyventi, nes neturi kito pasirinkimo? Streikas turėtų būti už mokytojo prestižą, prieš tą pažeminimą, kurį jis kasdien patiria, kad yra mokytojas, mokinio tarnas ir vergas iki pabaigos. Man gaila, kad mokytojai streikuoja per vangiai ir reikalauja per mažai. Bet ar politikams tai suprasti? Jiems tik, kad tik kuo greičiau ši problema atsiknistų, numesim jiems kapeikų, bet ar mokytojams to užtenka? 

Jūsų Maištinga Siela