Filmas: "Užgavai mano jausmus" / "You Hurt My Feelings"

 Sveiki,

 

Nedaug šiemet pažiūrėjau serialų, bet vienas iš jų buvo „Viceprezidentė“, kuriame pirmuoju smuikeliu griežė aktorė Julia Louis-Dreyfus, tad vedinas prisiminimų nutariau pažiūrėti ką nors nuotaikingo ir išsirinkau filmą su šia aktore „Užgavai mano jausmus“ (angl. You Hurt My Feelings) (2023), kuris pasakoja apie rašytoją Betę, kuri netikėtai išleidusi savo memuarus išpopuliarėjo ir, kaip dažniausiai būna filmuose, nieko geresnio ir įtikinamesnio nebegali parašyti. Naujausias jos rankraštis buvo išpeiktas agento, o netrukus Betė sužino, kad knyga nepatiko ir jos vyrui, tada ji ima nusivilti profesija ir praranda pasitikėjimą savimi.

 

Nors filme esama komedijos, tačiau filmas draminio kolorito. Kaip dažnai būna, kada nenorėdami ko nors įskaudinti meluojame. Apie tai ir filmas, atrodo, nieko nesudėtingo, tačiau kažkaip ima ir šioji Betės bei Dono istorija surezonuoja kažkaip asmeniškai. Mane stebina, kad filmas surinko nepaprastai gerus kritikų vertinimus, nors filmas ir nėra prastas, tačiau pasirodė ganėtinai vidutiniškai holivudiškas.

 

Man suprantamas pagrindinės veikėjos profesinis susireikšminimas, nes tai svarbu bet kuriam save realizuojančiam menininkui, tas, sakyčiau, kad tai ir buvo viso šio filmo vinis. Kai kas pernelyg dirbtinoka, pavyzdžiui, lepšiu šiek tiek užaugintas sūnelis dirba kanapių-žolės parduotuvėje ir neišsaugoja savo santykių, nesugeba jausti pasitenkinimo iš gyvenimo, nes mamytė jam auklėdama irgi buvo primelavusi, koks jis šaunuolis ir puikuolis, nors berniukas iš tikrųjų turėjo susigrumti su savais sunkumais ir tapti savikritiškai kovojančiu socialiniu gyvuliu, kaip ir bet kuris kitas „normalus“ žmogus. Ar erzina tas paradoksas, kad veikėja pati meluoja išsijuosusi, tačiau pati smerkia, kai jai pačiai kalama, kokia ji puiki rašytoja, nors taip nėra? Ne, neerzina, neerzino ir tas komerciškai išartikuliuotas, supjaustytas ir žiūrovam patiektas santykių moralas, kad nebereikia nieko mąstyti.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Meilei nereikia žodžių" / "Enough Said"

Sveiki,

Filmas „Meilei nereikia žodžių“ (angl. Enough Said) (2013), kurį režisavo amerikiečių režisierė Nicole Holofcener yra neabejotinai geras, liūdnokas, bet kartu ir nepaprastai subtiliai nuotaikingas. Sužiūrėjau neužsičiaupęs, nes kažkaip personažų gyvenimai sudomino, sujaudino ir... Ko čia slėpti? Tiesiog patiko. Galiu pasakyti, kad savo aranžuote, stilistika filmas man priminė kitą irgi gerą panašios temos filmą „Kvaila, beprotiška meilė“ (2011).

Jau į senatvę einančių žmonių vienatvė, bandymas užpildyti tuščius namus... Tiesiog man visada patinka ši tema. Masažuotoja susipažįsta su skirtingais žmonėmis, klausosi jų gyvenimiškų istorijų ir pati bando kurti istoriją. Aktorė Julia Louis-Deyfus buvo šioks toks atradimas ir netikėtumas, nes anksčiau man šioji aktorė nebuvo kritusi į akis. Jai tiko šis vaidmuo, šiek tiek panaši į „Draugų“ aktorę Courteney Cox, bet filmo pabaigoje išnyko šie panašumai. Na, ir ką bereikia sakyti apie šviesaus atminimo aktorių James Gandolfini – tai vienas paskutiniųjų jo darbų kine...

Bene labiausiai filme mane pakerėjo gal ne tiek pats siužetas, nes jis lyg ir nėra itin naujas, nebent kai kurie niuansai, bet, sakyčiau, itin taiklūs dialogai, kurie pavergia savo charakteristika, papildo veikėjų dvasinę biografiją. Tiesmukumas, kai susitinka du tiesmuki žmonės, tampa nepaprastu humoro jausmų amunicija. Išties režisierei pavyko sukurti ne tik gerą filmą, bet ir scenarijų, atrinkti gerus aktorius ir pateikti visa tai nebanaliai... Nežinau, man tiesiog patiko ir nieko negaliu padaryti.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela