Albumas: Lady Gaga "ARTPOP"

Sveiki,

Šį įrašą jau norėjau padaryti tada, kai pasirodė Lady Gagos trečiasis studijinis albumas „ARTPOP“, tačiau vis niekaip nesurasdavau laiko arba didesnio noro, tačiau tik ne šiandien. Nepaisant įvairiausios kritikos, „Artpop“ gal ir nepasiekė tokių aukštumų kaip ankstesnieji atlikėjos albumai, bet vis tiek tapo labai populiarūs. Kritikai šį albumą pavadino labai pretenzingu ir pernelyg inspiruojančiu pakeisti pop muzikos pasaulį. O kas sakė, kad Lady Gaga to nedarė anksčiau? Tai viena iš įdomiausių šių dienų atlikėjų ir tikriausiai kruviniausiai dirbančių, nes kūriniai, vaizdo klipai, alinantys koncerto turai, kaskart vis naujos aprangos ir pasirodymo idėjos – atlikėja tiesiog visą savo gyvenimą deda į šį darbą. Ir iš tikrųjų šis albumas yra kitoks nei ankstesnieji atlikėjos kūriniai. Kai pirmą kartą išgirdau dainas, buvau nemaloniai nustebintas, kadangi man niekas nepatiko, išskyrus albumo viršelį, tačiau vis tiek iš savo kuklios varpinės nusprendžiau apžvelgti „ARTPOP“ kūrinius. Jie kitoniški, įdomūs ir todėl tokie keisti ausims, bet leiskimės į trečiojo studijinio albumo takelius ir pažiūrėkime, ką juose pavyks rasti.

1. Aura

Keistas kūrinys „Aura“ jau panaudotas kino filmo takeliui, o jo skambesys, pripildytas neaiškaus triukšmo, sukuria mistinio kūrinio įspūdį. Dar prieš pasirodant „Artpop“ albumui, ši daina buvo nutekėjusi ir daugelis nesuprato, kas darosi su Lady Gaga. Ogi darosi viskas gerai – ji ir toliau stebina. Turint galvoje, kad šiam albumui buvo parašyta per 50 dainų, o „Auros“ priedainis skamba žaviai, visa kita kol kas man per sunku ir gal per sudėtinga. Pasakyčiau, kad daina neharmoninga.

6/10

2. Venus

Kai išgirdau pirmą kartą šią dainą ir jos keistą bei kompiuterizuotą balsą, pamaniau, kad tai tikriausiai viena įdomiausių albumo dainų, kurios visai įdomu klausytis, o klubams tiks leisti ir kurti remix‘us. Daina man kažkuo asocijuojasi su aštunto dešimtmečio hipiais ir roko amžiaus užgimimu. I like it.

8.5/10

3. G.U.Y.

Tik dabar klausydamas pagalvojau, jog man visai patinka ši daina. Kažkokia hipnotizuojanti. Tiesiog. Be komentarų.

8.5/10

4. Sexx Dreams

Kai kuriomis vietomis pamaniau, kad dainuoja pati Madonna, tačiau aukštosios natos labai Gagiškos. Pats kūrinys iš pradžių lyg ir nemažai žadėjo ir gundė, tačiau dainos viduryje tapo pernelyg nuobodus ir tuštokas...

6/10

5 Jewels and Drugs (ft. T.I., Too Short and Twista)

Mano ausims tikriausiai per sunki muzika, labai jau neatpalaiduojanti ir nesmagi, daug triukšmo, visokiausių garsų, todėl primena vien tik futuristinį sąskambių kratinį. Iš esmės tai viena labiausiai nepatikusių dainų albume, nepaisant, kad Lady Gagai talkina reperiai.

2/10

6. Manicure

Smagi ir „kabinanti“ dainos pradžia, kuri primena kietos moters atlikimą kur nors oda apsitraukusių rūkorių nykioje landynėje, kurie varvina seilę į tatuiruotą moterį ant medinės scenos. Šiaip, sakyčiau, visai nieko daina, viena iš trankesnių, bet pakankamai viskas skamba darniai, ne tokia išmėsinėta kaip daina „Aura“. Iš esmės man visai patinka, tik vargu, ar laisvalaikiu tokią klausyčiausi.

7.5/10

7. Do What U Want (ft. R. Kelly)

Singlo versija su Christina Aguilera

Taigi. Antrasis atlikėjos singlas, kuriam dar vis neparuoštas vaizdo klipas, bet visai tikėtina, kad greitu metu atlikėja šioje srityje pateiks įdomių staigmenų. Juolab kad kaip singlas buvo išleista ir kita šios dainos versija su Christina Aguilera, kuri labiau patiko gerbėjams. Man asmeniškai šiuo metu tai viena labiausiai „vežančių“ albumo dainų. Abi versijos: tiek su R. Kelly, tiek su Christina Aguilera. Ritmas, paprastas dainos tekstas, balsas. Ko daugiau reikia, kad galėtum gatvėmis niūniuoti?

10/10

8. Artpop

Dar svečiuodamasi ir koncertuodama Lady Gaga Lietuvoje buvo prasitarusi, kad ji dirba ties „Artpop“ albumu, kurį jį vadino didžiuoju menu, o ne pataikavimu publikai. Manau, jau tada buvo ši daina įtraukta į albumo garso takelius. Ir tikrai, nepasakysi, kad Lady Gaga stengiasi įtikti ir patikti. Ji tiesiog yra. Šis kūrinys, mano nuomone, yra vienas blankesnių viso „keistojo albumo“ sąraše. Truputį monotoniška, bet turinti hipnotizuojančios galios.

6/10

9, Swine

Po gan monotoniškos dainos „Artpop“ Lady Gaga siūlo sunkių ir aštrių ritmų dainą pavadinimu „Swine“ (liet. kiaulės). Pakankamai dirty daina, kuri tikriausiai patiks aštresnio pop muzikos gerbėjams bei klubinės muzikos pamišėliams, tačiau man ji pernelyg „ištaškyta“, jos sunku klausytis. Kažin, kaip ji atrodytų klubo atmosferoje?

4/10

10. Donatella

Tikriausiai nereikia sakyti, kam ši daina skirta ir apie ką ji? Aštrių ritmų ir garsų muzika bei daina, sakyčiau, tarpusavyje pakankamai dera ir skamba vietomis išties įdomiai ir išraiškingai, netgi „kabinančiai“, bet kartu kažkaip jai kol kas nelimpa hito statusas, tačiau pasiklausius ilgėliau, manau, kad persigalvočiau. Viena įdomesnių dainelių albume.

8/10

11. Fashion!

Daug dainų ir aliuzijų dainose į mados pasaulį ir apskritai į žmogaus kūrybines galias. Ši daina taip pat ne išimtis. Nepasakyčiau, kad daina mane labai sužavėjo, bet skamba neblogai visame „Artpop“ kontekste, išlaiko savo bendros energetikos ir stiliaus rėmą.

6/10

12. Mary Jane Holland

Mary Jane Holland dar viena Lady Gagos triukšminga daina, kuri patiks ištikimiausiems jos gerbėjams bei šiaip tokios muzikos mėgėjams, tačiau man čia buvo pernelyg daug kietumo. Ties šia daina pamaniau, kodėl Lady Gogos naujajame albume nėra baladžių, nes jos paįvairintų tas triukšmingas mėsmales? Juk ir balsą visgi turi, bet...

2/10

13. Dope

Vilką minime – vilkas čia! Taigi, pirmoji baladė. Klasikinė Lady Gaga su pianinu ir palenktu mikrofonu. Nors čia buvo dainų apie kiaules, purvą, o dabar apie narkotikus, kažkaip ar ne pernelyg angažuota ties neigiamais dalykais? Šiaip ar taip, smagu sutikti šią dainą albume, nes ji atneša kažkokių naujų spalvų.

8/10

14. Gypsy

Madonna sukūrė dainą „La Isla Bonita“ išreikšdama čigoniškai kultūrai pagarbą, regis, jos pėdomis seka ir Lady Gaga, kuri tiesiog sukūrė dainą „Gypsy“ – tikrai gero skambesio daina, kuri galbūt net verta būti hitu ir singlu. Ji neapkrauta bereikalingais sunkiais klubiniais skambesiais, turi ritmą, o pradžioje skamba kaip baladė, kuri lūžta ir perauga į popsinę dainą. Man patiko.

9/10

15. Applause

Dainą „Aplodismentai“ jau buvau pristatęs atskirai, bet tai yra paskutinė daina paprastojo CD versijoje ir pirmasis singlas bei vaizdo klipas iš viso albumo. Daina pateisina savo skambesį ir nusako viso albumo „Artpop“ bendrą energetiką. Iš pradžių galbūt skamba sunkokai ir ne visada patinka, tačiau kaip ir daugelis Lady Gagos singlų, klausantis ne vieną ir ne du kartus, turi hipnotizuojančio ir norisi sugrįžti. Aišku, „Applause“ yra viena geriausių dainų albume, tačiau, deja, ne Lady Gagos karjeroje.

9/10

Apibendrinsiu labai trumpai. Albumas „Artpop“ tikrai nėra tas albumas, kurį norėčiau turėti savo dainų kolekcijoje, bet joje yra gana pretenzingai įdomių sąskambių, naujas Lady Gagos užmojis, sakyčiau, netgi iššūkis, kuris ne kiekvienam „prieinamas“. Albumo vidurkis iš mano vertinimų – 6.7 balo.

Jūsų Maištinga Siela

Moters portretai paveiksluose

Sveiki,

Tikriausiai ne man vienam patinka tapyti. Ir tapyti moteris. Tai kažkoks mistinis ir nepaaiškinamas ritualas. Sausio pirmoji yra kaip tik ta puiki diena, kai galvoju įsigyti drobę ir pasidaryti eskizą. Moters, žinoma. Noriu per šį mėnesį ką nors nutapyti. Tai baisiai malonus dalykas. Kol ieškojau kokių nors idėjų ar spalvų, detalių savo eskizui, pagraibiau keletą moters portretų – taip pat baisiai įdomių. Atsiprašau, kad kūriniai neidentifikuoti, tai būtų atėmę baisiai daug laiko. Bet pasigrožėti galima ir be autorių bei pavadinimų. Visokiausių laikotarpių, formų, dailės srovių. Pasižiūrėkime:

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Didis grožis" / "La Grande Bellezza"

Sveiki, kino mylėtojai,

Italų režisierius Paolo Sorrentino tikriausiai, kritikų nuomone, sukūrė savo karjeroje geriausią filmą „Didis Grožis“ (La Grande Bellezza) (2013), kuris kuo puikiausiai patiko ir Lietuvos kino teatro žiūrovams, tačiau didesnio populiarumo, kaip ir reikėjo tikėtis, nesulaukė, nes filmas šaukte šaukia etiketės – „tik rimtesnei publikai“.

Galbūt ir visai nieko į Lietuvos kino teatrus, užkalkėjusius nuo komercijos, įmesti ir šį bei tą kitokio. „Didis grožis“ man pasirodė vienas ilgas itališkas epas apie gyvenimo nueitus metus, keliantis daugiau nostalgijos ir melancholiškų apmąstymų nei to tikrojo grožio, tačiau kas pasakė, kad ilgėtis nėra gražu, kad liūdesys nėra gražus? Filmas dvelkia ypatingais nacionaliniais aspektais, jis nupiešia ilgą italų visuomenės freską, tačiau ją galima pritaikyti bene visose pirmaujančiose pagal ekonomiką šalyse, kur esti ryškios takoskyros tarp pasiturinčiųjų, vidutiniokių ir šiaip žemiausių visuomenės sluoksnio atstovų.

Tai išties vienas iš tų filmų, kurie apie gyvenimą kalba visokiausiomis spalvomis, tačiau viskas žvelgiama iš 65 metų vyro apmąstymų skraistės, suteikiant viskam, kas yra ir buvo, tam tikro brandumo jausmo. Režisierius visgi įžiūrėjo grožį viskame – skausme, kuris atsiranda iš tuštumos, plepalų, alkoholio, linksmybių, sekso ir narkotikų ir kartu šalia eina įvykiai bei kadrai, kurie yra švelnūs, saulėti, lėti ir džiugūs – keičiasi erdvė, tačiau pagrindinis herojus tarsi vienur ir kitur jaučiasi dvasiškai sustabarėjęs, jis regi grožį visame kame ir jį mąsto, išmąsto ir permąsto, pats atsakydamas į filosofinius klausimus: kas yra gyvenimas, ko jis vertas, kam reikalinga meilė, kas yra ta pilnatvė, ko siekti, kai viskas jau pasiekta? Viską gražina saikingi ironijos potėpiai, o kartais ir ryškus groteskas. Ypatingai man keistai nuskambėjo šventosios vienuolės Marijos atėjimas į filmo pabaigą, jos atsidavimas, atsisakymas gyvenimiškų malonumų – tai pavaizduota su tokiu grotesku, kad imi mąstyti, ką režisierius turėjo galvoje, ar jis menkina katalikų pasaulėvaizdį, iš jo šaiposi, ar šaiposi iš to godaus ir pasimetusio žmogaus? Aišku, kaip visada vienareikšmiškų atsakymų nėra.

Pirmoji filmo pusė žiūrėjosi gan chaotiškai, nes vaizdai ir prasmė į bendrą prasmių ratą jungėsi ne iškarto, todėl sukėlė nereikalingo ištęstumo įspūdį, tačiau taiklūs pastebėjimai, ypač dialogai, vėl mane grąžindavo į tikrąją juostos esmę. O šiaip bendras vaizdas gan stiprus, įdomus, įmantrus, kartais netikėtas, todėl, kad sugebėjo prikaustyti ir provokuoti, laikau filmą patikusiu ir sėkmingu.

Kontrastų, ironijos, sarkazmo, melancholijos pritvinkusi kino juosta jau laikoma šių dienų šedevru. Aišku, joje randasi tas, ką galbūt ir galima įvardyti gyvenimu, randasi prasmė, nes toks tikriausiai ir yra tas gyvenimas, jis visko tuščiai pilnas, o baisiausia, kad nuo to niekur nepabėgsi, tą regi ir supranta senstantis pagrindinis veikėjas, kuris supratęs, kad gyvenimas anksčiau ar vėliau pasibaigs, užuot nusirovęs paskutinius plinkančius plaukus, įsipila viskio ir sūpuodamasis hamake prie Koliziejas, mėgaujasi saulėta diena ir ramybe. Gyvenimas tęsiasi.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb:7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Rytai" / "The East"

Sveiki, kino mylėtojai,

Šį kartą noriu pakomentuoti kino juostą „Rytai“ (The East) (2013) – tai tikriausiai vienas įdomiausių filmų apie fanatiškuosius „žaliuosiuos“, kurie rengia ypatingai aukšto rango išpuolius prieš verslo magnatus, kurie ne tik teršia gamtą, bet ir nuodija žmonių organizmą. Aišku, filmo faktai išgalvoti, tačiau jame apie tokias grupuotes ir teršiamą pasaulį be galo daug tiesos. Intriguojantis siužetas krečia nuo pat pirmųjų filmų kadrų, o mistinė aura ir keisti „rytų“ ženklai ant traukinių tėra tik mažas žingsnelis link to, koks iš tikrųjų margas ir nesuprantamas, bet vis labiau pogrindžio pasaulis atsiveria slaptosios žvalgybos agentei Sarai.

Saros vaidmenį sukūrė unikalioji aktorė Brit Marling, kurią puikiai prisimenu iš filmo „Kita Žemė“ (2011), regis, ši aktorė ne tik puiki aktorė, tačiau nuolatos sukasi tarp savo kolegų ir filmuojasi beveik kiekvienoje jų juostoje, todėl nenuostabu, kad „Kita žemė“ taip pat persmelkta panašiomis apokalipsinėmis nuojautomis. Beje, pati aktorė prisidėjo prie scenarijaus rašymo. Šis režisierius ir aktorė taip pat dirbo prie filmo, kurį ketinu ateityje sužiūrėti – „Mano balso garsas“ (Sound of  My Voice) (2011)... O ką besakyti apie filme pasirodžiusį „Tikrojo kraujo“ įžymųjį skandinavų kilmės aktorių Alexander Skarsgard, kuris paskutiniuoju metu vis didesnis ir didesnis svečias nepriklausomo kino kadruose, kas labai sveikintina. Na, žinoma, filme šmėkščioja puikusis talentas Ellen Page, kuri sukuria antraplanį kietakaktės Izi vaidmenį.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad jame pajutau didžiulę intrigą, kuri vedė per visą juostą. Tai viena iš tų vykusių juostų, kurios turi ką pasakyti, jų tema ir pateikimas, problemos iškėlimas yra nebanalus, jį įdomiai priims ir įvertins tiek kino gurmanai, tiek šiaip intelektualai. Daug įdomių tikėtinų ir nelabai psichologinių perversmų pagrindiniuose herojuose. Kas svarbiau? Ginti savo draugus, ar mirti vardan bendro grupuotės tikslo? Kas yra teisinga ir kas ne, kokios apsisaugojimo ir ginimo priemonės yra priimtinos? Ta riba neišspręsta, tačiau filmui to ir nereikia, jis tik iškelia tos ribos konfliktiškumą ir tik mums, žiūrovams, belieka nuspręsti, kas šioje kovoje yra prasminga ir teisinga.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela