Filmas: "Stovykla X-Ray" / "Camp X-Ray"

Sveiki, kino žiūrovai,

Amerikiečių filmas „Stovykla X-Ray“ (angl. Camp X-Ray) (2014) pradeda naują aktorės Kristen Stewart darbų ciklą. Šiemet pasirodys net keturi nauji filmai, kurie, kaip sako kritikai, turėtų toli nunešti nuo „Saulėlydžio“ sagos įvaizdžio. Nors aktorė dažnai laikoma šalta ir lyginama su lenta, visgi režisieriai ją labai mėgsta ir dėl jos pešasi. „Stovykla X-Ray“ - tai pirmasis režisieriaus Peter Sattler pilno metražo filmas, kuris pasakoja apie bene griežčiausią pasaulyje kalėjimą, įkurdintą Guantanamoje. Teko regėti apie šį karcerį dokumentinį filmą - neįtikėtinai baisi vieta. Taigi filmas sukasi būtent apie šią vietą, kur laikinai paskirtas pareigas eina eilinė Eimė.

Žinote, nieko pernelyg iš karinių dramų nesitikiu, tiesą sakant, jų netgi labai nemėgstu, bet šis filmas toli gražu ne karinis, nors militarinio rėžimo jame daug. Nustebino filmas, nes mane kaip reikiant pakrovė emociškai. Patiko man filmo atmosfera, medžiaga ir tie subtilūs prižiūrėtojos ir sulaikytojų dialogai, kultūrinė atskirtis, religiniai niuansai, kalėjimo taisyklės, Eimės vidiniai ieškojimai ir tas gerumas, kurio taip trūksta šitame „kare“. Kažkodėl vėl nejučiomis prisiminiau „Žaliąją mylią“, bet tai nesulyginami filmai, nors kažkokių panašumų tikrai rasime. 

„Stovykla X-Ray“ yra filmas su žinia apie žmogaus gerumą. Klausimas, ar Eimė tiko šiam darbui, ar reikėjo tik lentos su rakštimis? Visgi K. Stewart manęs nė kiek neerzino, priešingai, buvo labai įdomu žiūrėti į jos gana gerai atpažįstamus vaidybos elementus, mimiką, elgseną... Tai filmas su atmosfera, gana lėtų apsukų, tačiau greičio visai nereikia, viskas čia išvystyta, visi galai sueina į vientisą jausmų, prasmių ir gerumo vitražą. Išties džiaugiuosi pamatęs šią juostą, kuri gerokai sujaudino. Tikiuosi, kad Jums patiks taip pat.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Heraklis" / "Hercules"

Sveiki, kino žiūrovai,

Regis, ekranizuoti Heraklį vėl tampa madinga. Šiemet pavasarį jau pristačiau smarkiai nevykusį filmą „Legenda apie Heraklį“, kuris nuvylė visomis prasmėmis, išskyrus pagrindinio aktoriaus raumenis. Taip jau nutiko, kad šiemet sulaukėme dar vieno Heraklio, pavadinimu tiesiog „Heraklis“ (angl. Hercules) (2014), kuris nepalyginamai buvo geresnis už šiųmečių pirmąjį variantą.

Negalėčiau pasakyti, kad filmas pribloškiantis ar koks nors labai jau patikęs, bet turint galvoje, kad Antika į kiną ateina kasmet ir paskutiniu metu tiesiog rodomi siaubingos šios epochos ekranizacijos, turiu galvoje tą patį „Legenda apie Heraklį“ ir „Pompėja“, tai šis yra žymiai geresnis variantas. Nors man kur kas labiau patiko „300“ tęsinys, bet šis „Heraklis“ pakankamai gerai žiūrisi. Visų pirma neužsižaista su grafika, nors siužetas gana vidutinis ir be didelių nuotykių, tačiau kažkaip įdomiai ir be pretenzijų žiūrisi. Štai jums dar vienas Dwayne Johnson pasirodymas kieto vyruko kailyje - tai tipinis šio aktoriaus amplua, prisimenant jo pasirodymą „Skorpiono karalius“ filme, matyt, subtilaus vaidmens tiesiog neleistų atlikti jo gabaritai, kurie, dievaži, veržte veržėsi pro kraštus, net gyslos tarp raumenų pulsavo. Įspūdis toks, kad tarp filmavimo pertraukėlių jis tučtuojau užbėgdavo už kamerų ir padarydavo 200 gerų atsispaudimų ir vėl grįždavo į aikštelę.

Kaip sakiau, istorija gana vidutiniška, bet išlaikyta ir Heraklio tvirtybė, ir didybė. Įdomus ir istorijos atskaitos taškas ir jo pabaiga, kuri, regis, paliko gan didelį lauką tolesniems Heraklio tęsinio kūriniams. Visgi epinis didingas pasakojimas truputį nusivažiavo į tokį pop pramoginį filmą. Jeigu nesuprantate, ką turiu galvoje, vertėtų pažiūrėti „Gladiatorius“ ir suprasite.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: 'Nebylios dvasios" / "The Quiet Ones"

Sveiki, kino gerbėjai,

Paskutiniu metu beveik nieko gero neužtinku šviežiame kine, bet vis pasižiūriu kokią nors juostą. Šįkart noriu trumpai apie filmą „Nebylios dvasios“ (angl. The Quiet Ones) (2014). Na, filmas kaip ir sukurtas „Moteris juodais drabužiais“ kūrėjų, tačiau pernelyg nenustebinantis visumoje.

Kalbant apie baisumą, siaubo filmui tai nėra pagrindinis kriterijus gero filmo link, nors jei pavyktų ką nors išgąsdinti, būtų dar geriau. „Nebylios dvasios“ truputį užvilkintas, ištęstas filmas, nors man patiko kai kurios filmo detalės - švytuojantys Oksfordo universiteto fasadų gražumas, aštunto dešimtmečio atgaiva, tačiau pats siužetas nuobodokas, trūksta novatoriškumo ir dvasios, apskritai bendros atmosferos. Atmosfera yra pagrindinis siaubo filmo uždavinys, nes jeigu nebus atmosferos, filmas praktiškai būna žlugęs reikalas.

Filmas nebent gali didžiuotis tuo, kad rėmėsi autentiška medžiaga. Tai vienas iš tų filmų, kurio pabaigoje parodomos tikros veikėjų fotografijos, kurios neleidžia sumeluoti, kad iš tikrųjų apsėdimai vyksta prieš mūsų akis. Tačiau filmo uždavinys yra neįrodyti faktus, o sudominti žiūrovą, bet nepasakyčiau, kad režisieriui tai pavyko padaryti. Filmo pradžia, tiesą sakant, man visai patiko, turėjau minčių, kad bus nenuspėjamų vietų, o ir aštunto dešimtmečio kalibras viliojo, tačiau viduryje filmo viskas „nusėdo“, tapo nuspėjamai neįdomu. Tai filmas be staigmenų, truputį sausokas, yra bandymų kurti atmosferą, bet režisierius neišdrįso eksperimentuoti ir atrasti kažko savito, matyt, bijodamas nutolti nuo gautos istorinės medžiagos. O gaila. 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 41/100

IMDb: 5.1

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Amerikietiška siaubo istiroja: Iškrypėlių pasirodymas" (4 ketvirtas sezonas) / "American Horror Story: Freak Show" (4 season)

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart noriu pakalbėti apie serialą „Amerikietiška siaubo istorija: Iškrypėlių pasirodymas“ (angl. American Horror Story: Freak Show), kurio taip ilgai ir nekantriai laukiau. Ši serialo antologija kaskart per sezoną papasakoja kokią nors istoriją ir todėl neatrodo uždelstas, ištęstas ar nuobodus, o besikeičiantys charakteriai ir personažai leidžia aktoriams nuolat būti kitokiems.

Jau vasarą šiek tiek rašiau apie ketvirtojo sezono naujienas, apie gandus, jog šįkart serialo kūrėjai pasirinko cirką. Ir neklydau! Rugpjūčio pabaigoje visi tikėjosi, kad aktorė Sarah Paulson gaus savo pirmąjį Emmy apdovanojimą, bet jį vėl nugvelbė šio serialo tikriausiai reikia sakyti „vinis“ - Jessica Lange, kurios aname sezone sukurtas raganos Fionos Good personažas pakerėjo daugelį žiūrovų. Emmy pelnė ir kita veteranė – Kathy Bates, suvaidinusi madam iš aštuonioliktojo amžiaus, sirgusią nemirtingumu. Abi kino veteranės vėl grįžo į ketvirtąjį sezoną.

Kol kas mačiau tik tris serijas. Ketvirtoji pasirodys tik rytoj. Įspūdis kaip visada labai geras. Vis spėliojau, kaip čia viskas atrodys, kaip kūrėjams cirką pavyks padaryti gyvą, įdomų, nors kine cirkas tikrai nėra naujas dalykas... Visgi kūrėjai neišsisėmę, jie vis randa epochų ir idėjų. ‚Amerikietiškoje siaubo istorijoje“ jau buvo vaiduokliai, jau buvo ateiviai ir apsėdimai, jau buvo raganos, o šįkart cirkas, kuriame susirenka patys keisčiausi žmonės. Kathy Bates šįkart vaidina barzdotą moterį, o Jessica Lange Elsa Mars, kuri bando išsaugoti cirką ir aprauda savo kaip artistės karjerą, ji, šiame sezone, neturi kojų ir vaikšto ant protezų, bet apie jos istoriją kūrėjai papasakos tikriausiai kitose serijose. Bet bene didžiausia staigmena yra Sarah Paulson, kuri šįkart sukuria dvigalves dvynes. Serialo kūrėjams buvo nemažai problemų laužant galvą, kaip čia nufilmuoti tas scenas, kuriose yra šios dvynės. 

Iš šio sezono pristatymo vakaro. 

Kas iš tikrųjų slepiasi po klouno žudiko kauke?

Vienas iš dviejų serialo kūrėjų yra Rayn Murph, kuris ant rankų laiko pačią mažiausią pasaulyje moterį. Beje, šiemet Rayn su sutuoktiniu per surogatinę motiną susilaukė mažylio.

 

Fefa vėl grįžo!

Nepakartojamoji Jessica Lange su trečiuoju "Emmy" apdovanojimu.

Sarah Paulson šįkart pranoko visus lūkesčius.

Cirko gyventojai.

Šįkart seriale kaip niekad daug tikrų personažų. Turiu galvoje tokių, kurie nėra aktoriai, bet dėl savo fizinių savybių jie labai tiko cirkui. Seriale pasirodo netgi mažiausia pasaulyje laikoma moteris ir kiti, sakytume, iš pirmo žvilgsnio nelaimingi žmogeliai, kuriems serialas suteikė progos debiutuoti kaip aktoriams. Kas žino, gal jie tokios progos daugiau nebeturės... Smagu matyti, kad šiam sezonui vėl grįžo Fefa, kuri debiutavo antrajame sezone, vaidindama atlėpausę, didžiadantę beprotę. Senas personažas grįžo kaip naujas ir nieko neprikiši, ji sutverta cirkui.

Koks pirmas įspūdis? Žinoma, man asmeniškai šis sezonas neaplenks antrojo sezono savo sodrumu, bet jaučiasi didelės pastangos iš kūrėjų sukurti kažką tikrai ypatingo ir priblokšti savo žiūrovus. Visas serialas vyksta šeštame dešimtmetyje, Floridoje, Jupiterio mieste. Smagu matyti ne tik senus aktorius iš ankstesniųjų sezonų, bet ir naujus veidus. Visa atmosfera, sakytum, laikosi ant klouno žudiko, kurio paslapties dar negalime įminti, kaip ir trečiojoje serijoje atsiradusi dviveidė dvasia, nuo kurio laikoma frezak show keliaujančiojo cirko istorijos pradžia. Bene didžiausia nuostaba yra Jessica Lange, kuri lyg ir turėjo pagal gandus atlikti visai nežymų vaidmenį, bet, regis, „vinis“ ir lieka „vinis“ - ji kol kas užima tikrai nemažai eterio ir tai yra palanku tiek serialo reitingams, tiek ir mums, žiūrovams. Na, ir, žinoma, Jessicos Lange dainavimas. Kas galėjo pamanyti, kad didelio pasisekimo antrame sezone sulaukęs hitas „The Name Game“ šįkart Jessica Lange pavers iš tikrųjų artiste iš didžiosios raidės. Ji per tris serijas atliko net dvi dainas, kurias galima įsigyti iTunes puslapyje. Mane asmeniškai ne tiek sužavėjo David Bowie perdainuota daina „Life on Mars?“, kiek visų nuostabai Lanos del Rey daina „Gods and Monsters“, kuri iškart tapo tikra sensacija ne tik serialo žiūrovams, bet ir apskritai Lanos del Rey gerbėjams, kurie pripažino Jessicos Lange versiją.

Šiame sezone J. Lange turi nežymų vokiečių akcento, kurį ilgą laiką repetavo ir mokėsi prieš pradedant filmuoti šį sezoną. Įdomu, kas būtų „Amerikietiškos siaubo istorijos“ be jos? Jau daug laiko kalbama, kad šis sezonas šiai aktorei yra paskutinis, bet paklausta vieno interviu metu, ji mįslingai pasakė: „Ir kas Jums tai sakė?“ Beveik neabejojama, jog kūrėjai kurs ir penktąjį sezoną.

Ką toliau pasiūlys serialo kūrėjai? Veiksmas tik pradeda įsibėgėti, o jau tik daug, rodos, įvyko. Kūrėjams labai pavyksta kurti neišsikvepiant, per vieną seriją panaudoti daug medžiagos, papasakoti apie kiekvieną veikėją tiek, kad šis neatrodytų nustumtas į šalį ir dar įvedant naujus personažus. Jiems pavyksta neištęsti ir vis sudominti, išlaikyti įtampą ir istorijos vadžias. Stebėtina, kaip gerai kūrėjai vėl įsigilino į epochas, kaip sukuria jos detales, dvasiškai sudužusių keistų personažų biografijas. Ar neužtenka pasakyti, kad tai tiesiog serialas šedevras?

Siūlau pasiklausyti Jessica Lange ir jos atliekamos dainos „Life on Mars?“ dainos:

Ir taip pat Jessica Lange „Gods and Monsters“:

Ketvirtojo sezono anonsas:

Serialo aktoriai duoda interviu apie ketvirtą sezoną:

Jūsų Maištinga Siela