„Poeto ir filosofo būtis
laisviausia, nes individualiausia; politiko – labiausiai įrėminta; vieniems
reikia atskiro, nors ir sunkaus kelio, kitiems bendro ir kuo patogesnio, vieni
kalba kaip aš, kiti kaip mes; ne, nesupainioti – negalima vienu metu būti ir
vandeniu, ir aliejum.“
Skaitydamas Viktorijos
Daujotytės knygą „Sakiniai“ beregint pasineriu į tam tikrą egzistencinės
pajautos filosofinius apmąstymus apie žmogaus kelio pasirinkimą. Be jokios
abejonės, manding, jau ryškėja tendencija, kad už dvasinę laisvę paprastai galą
su galu suduriantys kuklūs filosofai ir poetai yra apdovanoti dvasinėmis
gelmėmis, o patogų materialų gyvenimą gaunantys politikai (atmetus visus tuos,
kurie veržiasi į politiką iš idealizmo padaryti ką nors gera ir įsivelia į interesų
kovas) tikriausiai susimoka kita kaina t. y. neturėdami tos dvasinės laisvės
pajautos.
Po
to, kai prieš pusmetį pamačiau kinų režisieriaus Jia Zhangke filmą „Balčiausi
yra pelenai“ (2018), pamaniau, kad noriu netrukus pažiūrėti ir kitus
režisieriaus darbus, o ir LRT vienu metu surengė geriausių šio režisieriaus
filmų retrospektyvą. Bet pas mane taip jau nutinka, kad ką suplanuoju pažiūrėti
greitu metu, užstringa ir pasimiršta. Jo filmas, rodytas Kino pavasario
festivalyje „Kalnai gali pasislinkti“ (angl. Mountains May Depart)
(2015) pasakoja vienos meilės istoriją, kuri prasideda 1999 metais, baigiantis
tūkstantmečiui ir tikintis, kad kitas tūkstantmetis žmonėms atneš kažką
nepakartojamo. Šioje istorijos atkarpoje mergina Šen renkasi vieną vaikiną iš
dviejų ir, kaip galite įsitikinti, ji pasirenka labiau turtingesnį ir ambicingesnį
vyruką, o švelnesnį ir mažiau sėkmingą palieka.
Istorija
vėliau mus nukelia į 2014 metus, kur mes matome pasikeitusius likimus.
Išdraskyta šeima ir vėžiu sergantis skurstantis tėvas laukia malonės. Po to
mums rodoma ateitis 2025 metais, kai istoriją pratęsia internate augęs Šen
sūnus, kuris ilgėdamasis motinos, susiranda savo mamos amžiaus meilužę... Tai
filmas triplikas, nusidriekęs nuo naujo tūkstantmečio slenksčio iki naujųjų
laikų. Nors istorija iš pažiūros atrodo gana melodramatiška, tačiau režisierius
išvengia lotynų amerikietiškų serialinių banalybių, kadangi istoriją plėtoja
veikėjų pasirinkimų ir klystkelių būdais, įpindamas Kinijos socialinius,
ekonominius ir moralinius kontekstus. Tai jau antras režisieriaus filmas, kurį
matau, ir jau atpažįstu tą Kinijos kritikuojamą kontekstą, čia ir vėl
vaizduojami pervargę ir sunkaus juodo darbo nualintų žmonių vargai, jų prigresusios
svajonės, kurios koreliuoja su naujo daug žadėjusio tūkstantmečio nusivylimu. Mergina
pasirenka turtingesnį vyruką, tikėdamasi smagesnio ir saugesnio gyvenimo, o po
daugel metų iš jos tas pats vyras atima sūnų, kurį pavadina Doleriu. Tai nusivylimą
vaizduojantis filmas, kada už siekimą socialinių garantų, pamenamos asmeninės
nuostatos ir laimė, todėl natūralu, kad blyksteli tam tikras vos įžvelgiamas
didaktinis filmo blyksnis, kuris kartu nupasakoja ir Kinijos žmonių likimus.
Filme
tris kartus sukamba vakarietišką aušrą žadinanti Pet Shop Boys daina „Go West“,
pagal kurią šoka pagrindinė veikėja Shen. Ši daina tampa dvejopa metafora, kuri
žymi „prasimušusių“ kinų šeimas į aukštumas, kada jie savo sūnaitėlius
išsiunčia į tarptautines internatines mokyklas ir auklėja vakarietiškai, o kai
kas tikėdamasis amerikietiškai vakarietiškos svajonės ima ir subliūkšta nesulaukę
išsipildymo. Pasiseka tik nedaugeliui. Man tai filmas apie naiviai svajojančią
tautą, kuri bando taikyti lengvos sėkmės formulę, tačiau tai tampa ir gyvenimo
prakeiksmu. Tik filmui pasibaigus, galvodamas, ką aš iš tikrųjų pamačiau, ėmiau
galvoti apie šio filmo kultūrinius kontekstus, ir supratau, kaip smarkiai šioji
istorija (kaip ir viskas, kas yra Kinijoje) yra paveikta vakarietiškos kultūros.
Žiūrėdamas šį filmą vis galvojau, kad man labiau patiko „Balčiausi yra pelenai“,
tačiau tik pasibaigus „Kalnai gali pasislinkti“ ėmiau suvokti šio filmo subtilumą:
kai negali aštriai kritikuoti savo šalies, reikia pasitelkti labai gudrius
pasakojimo įrankius ir techniką, kad galėtum perteikti savo šalies žmonių
beviltišką pasimetimą vertybių pasaulyje. Čia beveik Ezopo kalba mūsų
sovietiniais laikais, todėl man filmas labai patiko. O pabaigoje sningant
šokanti Šen sako: jeigu negali pakeisti pasaulio, gali tiesiog šokti ir
svajoti.
Pagal
britų žurnalisto ir novelisto John Preston romaną Simon Stone pastatytas vaidybinis
filmas „Kasinėjimai“ (angl. The Dig) (2021) pasakoja apie mažą
britų gyvenvietę Sutton Hoo rytinėje Didžiosios Britanijos dalyje. Šiame miestelyje
1938 m. turtinga ir įtakinga našlė Edita Preti nusamdo kasinėtoją, kuris turėtų
atkasti jos žemėje esančius pilkapius. Kadangi poniai rūpi istorija ir kultūra,
ji leidžia gana nelengvo būdo kasinėtojui Basiliui užsispyrusiai kasti
pilkapius, kol vieną dieną viename iš jų randamas anglosaksų laikų įtakingo
kario kapas su laivu...
Įdomu
tai, jog filmas pastatytas ne tik pagal romaną, bet ir tikrus buvusius įvykius,
mat iš tikrųjų egzistuoja ši vieta ir atrasti lobiai bei to laikotarpio
istorinės asmenybės. Šiaip filmas nėra nei kažin koks „aštrus“, nei itin
įmantrus ar šokiruojantis, jo tikslas – įprasminti archeologinius atradimus,
apipinant istorinį įvykį platoniška kasinėtojo ir našlės mentorės istorija. Galiausiai
besimezgančiai intymiai simpatijai lemta sugriūti, kadangi Basilis turi žmoną,
o Edita serga širdies liga ir kasdien vis jaučiasi prasčiau ir prasčiau. Negana
to, kad pilkapį nuolat ardo ir skalauja britiški lietūs, į atradimus kėsinasi
britų garsus muziejus bei virš galvų vis skrendantys lėktuvai, žadantys
Europoje didįjį pasaulinį karą.
Tiesą
sakant, filmą rinkausi dėl aktorių Carey Mulligan ir Ralph Fiennes dueto, kurių
pasirodymas iš tikrųjų nenuvylė. Neapsiriksiu, jeigu pasakysiu, kad filmas „labai
britiškas“, kuriame rasite nemažai nacionalistinių ketvirto dešimtmečių
britiškos kultūros atributų. Gražios ir tirštos vakarėjančios spalvos perteikia
tam tikrą laikmečio dekadansą ir jautrumą, atsisveikinimą su epocha iki karo.
Simon Stone režisūra nors ir neeilinė, visą laiką jutau, jog šio filmo
pasakojimo manierai įtaką darė amerikiečių režisierius Terence Malick. Bėgantys
kadrai „į priekį“ papildyti pasakojimais iš būsimų ir tuoj rodysimų scenų
sukuria filmo išskirtinį jausmingumą, netgi tam tikrą „nuojautą“, jog tuoj
kažkas nutiks. Beje, nuojauta yra vienas svarbiausių šio filmų raktažodžių,
kurį naudoja ir veikėja Edita. Bandomas kurti tas kiek sentimentalus, bet
nepasakyčiau, kad banalus, jausminis nuojautomis grįstas pasakojimas. Taigi filmas
su gerais aktoriais, vizualiai švelnus, nebanalus ir dar supažindina su britų
archeologijos užkulisiais.
Pradėkime nuo to, kad
pirmąkart grupės Led Zeppelin klausytis bandžiau būdamas „fuksas“ t. y.
pirmakursis, nes šią grupę klausytis primygtinai prašė mano kambariokas, kuris
buvo pakvaišęs dėl šios grupės. Tiesą sakant, klausiausi ir žinojau, kad daug
kam iš mano anuomet „jaunosios kartos“ Led Zeppelin labai „veža“, nors jau ir
nebebuvo mūsų kartos muzika. Šioji grupė itin patiko ir tikriausiai tebepatinka
rašytojui Sigitui Parulskiui, kuris kritikavo Stasio Povilaičio muziką
su po sovietinės armijos klausomais Led Zeppelin gabalais.
Iki šiol nesu Led
Zeppelin gerbėjas, tačiau nesibaidau sunkiojo roko. Vienas iš skaitytojų prašė
apžvelgti Led Zeppelin albumą, kurį praklausiau iki pusės ir supratau, kad iš
šiandienos perspektyvos tiesiog neturiu nei pajautos, nei kompetencijų, nei
suvokimo, kas iš tikrųjų yra ir kokio masto bei poveikio yra Led Zeppelin,
tačiau nusprendžiau pasidalyti tikriausiai viena man asmeniškai labiausiai iš
jų patinkančių dainų Black Dog (liet. Juodas šuo), kuri
pasirodė 1971 m. ir buvo viena iš žymiausių jų dainų albume „Led Zeppelin IV“. Šią
dainą su roko ir bliuzo motyvais atliko po to dar daug atlikėjų, paminėsiu, kad
viena geriausių versijų buvo bliuzo karalienės Beth Hart.
Led Zeppelin susiformavo
1968 metais ir per savo intensyvaus 12 metų gyvavimo išleido 8 albumus. Nors
debiutiniais metais ir dar kurį laiką grupė nebuvo itin populiari, tačiau ji po
to sugebėjo parduoti nuo 200 iki 300 milijonų savo albumų įrašų ir yra trečia
pagal sėkmingumą roko grupė pasaulyje. Rolling Stone juos pavadino visų
laikų geriausia roko grupe, o dainą „Black Dog“ įtraukė į geriausių visų laikų
500 dainų sąrašą. Nepaisant milžiniško pasisekimo „Black Dog“ su 200 tūkstančių
kopijų pardavimu Britanijoje pelnė sidabrinė sertifikatą.
Daina buvo įrašoma
ankstyvojoje Led Zeppelin gyvavimo eroje. Sakoma, kad kūrinys skirtas juodam labradorui,
kuris sukinėjosi grupės įrašymo aikštelėje. Dainos kompozicija primena
telefoninį pokalbį tarp vokalisto ir muzikinės grupės, tad toji dainos kompozicija
grupei nebuvo lengva, ji gyvo garso koncertuose, kaip teigia kai kurie
šaltiniai, sulaukė netgi 4 muzikinių variantų. Šiandien kviečiu pasiklausyti
šios dainos, kurios didžiąją dalį sudaro klasikinio sunkiojo roko gitaros
skambesys.
Tęsiu
šios vasaros savo playlist‘ą pasidalinimus ir šįkart dar viena nauja šiųmetė
daina, kurią pristatė daug kam žinomo hito „Rockstar“ atlikėjo Post Malone
ir atlikėjos Doja Cat duetinė daina „I Like You (A Happier Song)“,
kuri debiutavo 2022 m. birželio 7 dieną.
Post
Malone – tai trečiasis muzikinis singlas iš ketvirto muzikinio solo albumo „Twelve
Carat Toothache“, kuris buvo išleistas šiemet birželio 3 dieną. Metacritic šį
albumą įvertino, sakyčiau, gana neblogai 68/100. Nors didžiosios dalies dainų
ir atlikimo stiliaus Doja Cat man nepatinka ir aš jos dažniausiai nesuprantu,
tačiau, kai ji imasi būti ne tiek vulgari, kiek švelni visomis prasmėmis,
manding, atsitinka kažkas glamūriškai įdomaus ir jos klausytis tampa lengva.
Na, o Post Malone visada garsėjo savo švelnia tonacija, kad ir koks brutalus
beatrodytų savo vaizdo klipuose, šiame kaip koks mielas dėdė meškis, kuris
pozityviai sako, būk savimi, daryk tai ką mėgsti ir viskas bus čiki-piki.
Daina
itin mėgstama ir populiari šiuo metu visuose muzikiniuose kanaluose.
Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje pelnė auksinį sertifikatą. Lietuvoje kol
kas užėmė aukščiausią top poziją 29. JAV Billboard Hot 9 vietą, Kanadoje 5. Prancūzijoje
štai tik 166 vietą. Man asmeniškai ši daina „nieko įspūdingo“, kaip ir didžioji
dalis šios vasaros dainų, bet tikriausiai taip jau yra su populiariąja muzika,
ji tiesiog lengvai niūniuojama ir „prieinama“ mūsų masinėms ausims. Siūlau
paklausyti ir pasižiūrėti vaizdo klipą.
Žodžiai
/ lyrics
Post
Malone ft. Doja Cat – I Like You (Happier Song)
(Ooh, ooh, oh)
(Ooh, ooh)
Ooh, girl, I like you, I
do
I wanna be your friend,
go shoppin' in the Benz
I like you, I do
I'll hit you when I land,
can you fit me in your plans?
I like you, I do
We went to bed in France,
then we woke up in Japan
I like you, I do, mmm
Oh, girl, I know you only
like it fancy (Fancy)
So, I pull up in that
Maybach Candy
Yeah, your boyfriend'll never
understand me (Understand)
'Cause I'm 'bout to pull
his girl like a hammy, hammy (Wow)
Let's take a lil' dip,
lil' lady
Hit PCH, 180
Hey, I've been thinkin'
lately
That I need someone to
save me
Now that I'm famous, I
got hoes all around me
But I need a good girl, I
need someone to ground me
So, please be true, don't
fuck around with me
I need someone to share
this heart with me
Fill you up, then run it
back again (Run it back again)
Ooh, girl, I like you, I
do (I do)
I wanna be your friend,
go shoppin' in the Benz
I like you, I do (I do)
I'll hit you when I land,
can you fit me in your plans?
I like you, I do (I do)
We went to bed in France,
then we woke up in Japan
I like you, I do, mmm, I
do (Ooh, ooh, ooh)
Let me know when you free
'Cause I been tryna hit
it all week, babe
Why you actin' all sweet?
I know that you want
little ole me
I get a little OD
But ain't shit new to a
freak
Let me drop bands, put a
jewel in ya teeth
He love the way I drip,
turn that pool to the beach
And I coulda copped a
Birkin but I cop Celine
Why we got the same taste
for the finer things?
Brand new nigga with the
same old team
Now he got me on a leash
'cause he said no strings
You know I'm cool with
that
Stole the pussy, you
ain't get sued for that (Sued)
Wonder what a nigga might
do for that?
I could be your Chaka,
where Rufus at? (Where?)
80 in the Benz when that
roof go back
They don't want to see us
get too attached
I just gotta feelin' that
we might be friends for a long, long time
You'on mind and you know
I like you for that
Ooh, girl I like you, I
do (I do)
I wanna be your friend,
go shoppin' in the Benz
I like you, I do (I do)
I'll hit you when I land,
can you fit me in your plans? (Tell me your plan)
I like you, I do (I do)
We went to bed in France,
then we woke up in Japan
Dar
viena itin pozityvi šios vasaros daina, kuri tikriausiai daugeliui kam arba
atsibodo, arba įsirėžė į niūniuojamų melodijų repertuarą. Tai Black Eyed
Peas, kuri bendradarbiavo su tokiomis mega žvaigždėmis kaip Shakira,
David Guetta – „DON'T YOU WORRY“. Tai ne pirmas kartais kai
šie trys atlikėjai vienaip ar kitaip per netrumpą savo populiariosios muzikos
karjerą susiduria įrašų aikštelėje ir šįkart ateiviškų NSO garsų ir elektroninio
sintezatorių primenančių garsų sukurta muzikėlė, kuri iš vienos pusės man
ganėtinai primityvi, o iš kitos labai nuotaikinga ir pozityvi daina. Aišku, jeigu
realiai įsivaizduotume pirmąjį žmonijos viešą kontaktą su ateiviais,
tikriausiai nebūtų nieko panašaus, kas pavaizduota šiame vaizdo klipe.
Pirmąkart
daina debiutavo 2022 metų birželio 17 dieną ir tai kol kas pristatoma kaip
Black Eyed Peas grupės muzikinis projektas. Kol kas neradau informacijos apie
albumą, bet tikriausiai grupė po 2020 išleisto albumo „Translation“ ruošiasi
naujam etapui. Latvijoje ši daina užėmė aukščiausią 6 poziciją, 5 Venesueloje,
Urugvajuje. 2 poziciją Meksikoje, 7 poziciją Panamoje ir JAV elektroninės šokių
muzikos Billboard tope. Šiuo metu YouTube Kanale peržiūrų per 75 milijonų.
Nepasakyčiau, kad šis muzikinis projektas toks mega-turbo sėkmingas, tačiau prasukinėdamas
TV muzikinius kanalus dažnai užtaikau rodant šį vaizdo klipą, todėl kviečiu ir
jus nusiraminti, nesijaudinti ir paklausyti „Don‘t You Worry“.
Žodžiai
/ lyrics
Black
Eyed Peas, Shakira & David Guetta – „Dont‘ You Worry“
%20w%20Doja%20Cat%20daina%20song%20lyrics.jpg)
