Dienos citata: Colin Higgins apie gyvenimą ir drąsą gyventi

 

Sveiki!

 

*

„Haroldai, visi turi teisę padaryti iš savęs kvailį. Tik dauguma žmonių bijo ja pasinaudoti.“

**

„Dauguma žmonių gyvena lyg būtų mirę. Jie sėdi tribūnose ir žiūri, kaip pro šalį praeina vienintelis jų gyvenimo čempionatas. O juk reikia būti žaidėju!“

***

„Žiūrėk, Haroldai. Visas pasaulis mėgsta laisvę, bet visi jos bijo. Žmonės apie ją kalba, bet pamatę ką nors laisvą – išsigąsta.“

Šios citatos yra paimtos iš amerikiečių dramaturgo Colin Higginso pjesės, ne kartą statytos ir Lietuvoje „Haroldas ir Modė“.

Colinas Higginsas (angl. Colin Higgins) buvo išskirtinis amerikiečių scenaristas, režisierius ir prodiuseris, kurio kūrybinis palikimas pasižymi gebėjimu derinti juodąjį humorą su giliu humanizmu. Gimęs 1941 metais Numea mieste, Naujojoje Kaledonijoje, vėliau jis persikėlė į JAV, kur studijavo UCLA kino mokykloje. Būtent studijų metais gimė jo žymiausias darbas – magistro darbas, tapęs scenarijumi kultiniam filmui, o vėliau ir pjesei „Haroldas ir Modė“. Šis kūrinys tapo ne tik jo karjeros pamatu, bet ir savotišku manifestu, šlovinančiu gyvenimo džiaugsmą ir drąsą būti kitokiam, nepaisant visuomenės primestų normų ar amžiaus skirtumų.

Higginsas tikėjo, kad gyvenimas yra brangiausia dovana, kurią reikia švęsti kiekvieną akimirką, ir ši filosofija persmelkė visą jo profesinę veiklą. Jo darbai dažnai nagrinėjo asmeninės laisvės ir pasipriešinimo rutinai temas. Be „Haroldo ir Modės“ sėkmės, jis režisavo ir parašė scenarijus tokiems populiariems filmams kaip „Negraži apgaulė“ (Foul Play) bei legendinę komediją „Nuo devintos iki penktos“ (9 to 5), kurioje vaidino Jane Fonda, Lily Tomlin ir Dolly Parton. Jis pasižymėjo gebėjimu kurti stiprius, ekscentriškus personažus, kurie savo vidine šviesa sugebėdavo pakeisti aplinkinių gyvenimus.

Būdamas homoseksualus, Colinas Higginsas gyveno laikotarpiu, kai atvirumas apie savo orientaciją Holivude dar nebuvo savaime suprantamas dalykas, tačiau jis pasirinko gyventi nemeluodamas. Meilė jam buvo viena didžiausių vertybių, o jo asmeninis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su parama bendruomenei. Jis suprato, kad daugelis LGBTQ+ žmonių patiria atstūmimą, tad savo kūryba ir asmeniniu pavyzdžiu stengėsi įkvėpti kitus nebijoti savo tikrosios prigimties, net jei pasaulis atrodo priešiškas.

Devintajame dešimtmetyje prasidėjusi AIDS epidemija skaudžiai palietė Higginso gyvenimą, kai jam pačiam buvo diagnozuotas šis virusas. Užuot pasidavęs nevilčiai, jis savo kovą pavertė prasminga veikla, nukreipta į pagalbą kitiems. Likus keleriems metams iki mirties, jis įkūrė savo vardo fondą, kurio pagrindinis tikslas buvo remti persekiojamą ar diskriminaciją patiriantį jaunimą. Jis tikėjo, kad švietimas ir parama gali išgelbėti gyvybes ir padėti kurti tolerantiškesnę visuomenę, kurioje kiekvienas galėtų jaustis saugus.

Colinas Higginsas mirė 1988 metais, būdamas vos 47-erių, tačiau jo nuveikti darbai ir toliau gyvena scenose bei ekranuose. Jo kova su AIDS ir įsteigtas fondas tapo svarbiu humanitariniu palikimu, kuris tebeveikia ir šiandien, teikdamas stipendijas bei paramą LGBTQ+ aktyvistams. Jis paliko pasaulį ne tik su puikiomis istorijomis, bet ir su pamoka, kad net ir susidūrus su mirtina liga ar visuomenės pasmerkimu, galima išlaikyti šviesą, orumą ir begalinę meilę gyvenimui, visai kaip jo sukurta nepamirštamoji Modė.

Maištinga Siela

Asmenybės: fotografas Peter Hujar, nuotraukos, aktai, LGBTQ+

 

Sveiki, skaitytojai,

Apie garsų amerikiečių fotografą Peter Hujar (1934-1987) neteko, kaip ir apie daugelį XX amžiaus menininkų, nieko kalbėti. Gal dėl to, kad garsių fotografijų darbais nelabai domiuosi. Labiau jų darbai ir gyvenimai ateina iš kontekstų: filmai, performansai, dokumentika... Štai su Peter Hujar susipažinau visiškai netikėtai nagrinėdamas neseniai „Baltų lankų“ leidyklos išleistą Hanya Yanagiharos romano „Mažas gyvenimas“ viršelį, kuris ir anglų kalbos daugelyje leidimų taip pat turi tą patį vaizdą. Pasirodo, kad viršelyje darytas Peter Hujar autoportretas, kuris vadinasi ne kokia nors kančia ar verkiantis vyras, bet... „Vyro orgazmas“. Nuotrauka daryta 1969 metais.

Peter Hujar tik po mirties imtas vadinti vienu garsiausių amerikiečių aktų ir nespalvotų portretų autoriumi, o dar vėliau – vienu talentingiausiu. Žinoma, kad Peter Hujard kilo iš Ukrainos išeivių giminės, jo motina dirbo padavėja (ir kaip filmuose būna!) ją besilaukiančią paliko vyras. Berniukas augo ūkyje, kur visi šnekėjo tik ukrainietiškai, vėliau jis su motina apsigyveno pas jos antrąjį vyrą, bet sulaukęs brandos ir savarankiškumo, paliko namus iš išvyko į Niujorką. Paskatintas mokytojos jis pamėgo fotografiją, netrukus Niujorke susirado meilužį ir, kaip daugelis anuomet pradedančiųjų menininkų, įsiliejo į tą jūrą, kurioje plaukiojo ir mūsų Jonas Mekas.

Peter Hujar gyveno aktyvų homoseksualo gyvenimą, o jo fotoaparato blykstė, kaip matote iš darbų, dažniausiai buvo nukreipta į apsinuoginusius vyrus. Tai portretų ir aktų fotografas, kuris galiausiai 1987 metais, kaip ir daugelis to meto homoseksualių menininkų, mirė nuo AIDS. Kol buvo gyvas, buvo menkai kam įdomus ir žinomas, nes buvo tiesiog socialinių paribių, LGBTQ+ fotografas. Šiandien jo darbai eksponuojami ir saugomi muziejuose. Jo darbus ir gyvenimą galėčiau palyginti su Patti Smith mylimuoju fotografu Robert Mapplethorpe (1946-1989).

Kviečiu pasižiūrėti į Peter Hujar darbus.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laikykis vaikino" / "Holding the Man"

Sveiki, skaitytojai,

Gerų kino kritikų atsiliepimų sulaukė naujausias australų režisieriaus Neil Armfield darbas „Laikykis vaikino“ (angl. Holding the Man) (2015). Prieš daug metų teko matyti to paties režisieriaus dramą „Candy“ (2006) apie jauną porą, įklimpusią į narkotikus – tąkart filmas padarė nemenką įspūdį. Po beveik 10 metų pertraukos režisierius pristato biografinę romantinę dramą apie dviejų vaikinų meilę.

Ko tikėjausi? Saldokos meilės istorijos su trupučiu ašarų ir bla bla... Regis, to ir gavau. Bent jau pirmąją filmo dalį, kuri svaiginamai romantiška ir netgi pasirodė pernelyg lengvoka, banaloka. Tačiau vėliau filmas persirita į dramos pusę ir visa ta devinto dešimtmečio tragedija LGBT bendruomenei – AIDS žydiniai ir t. t. nėra taip jau ir paguodžiamai banalu. Kiek jau filmų mačiau apie AIDS ir LGBT? Net nebesuskaičiuoju. Gal keliolika, todėl kaskart vis išvydęs šią temą, vis svarstau, kodėl taip svarbu akcentuoti ligos padarinius ir piešti herojiškus veikėjų likimus? Filmas pastatytas pagal pagrindinio veikėjo Timothy Conigrave (1959-1994) memuarus apie jo ir jo draugo santykius, permainingais LGBT bendruomenės metais ir AIDS išplėtimo eroje. Filme daugiau akcentuojama ne bendruomenė, bet tarpusavio santykiai, gėjų ir tėvų priėmimas ir susitaikymas.

 Tikrasis Timothy Conigrave su gyvenimo partneriu John Caleo.

Iš esmės filmas geras. Akcentuojami svarbūs probleminiai klausimai, kurie tikriausiai aktualūs šiandien Lietuvos visuomenėje, tačiau tenka pripažinti, kad tokios istorijos kine nebestebina – tokių gerų filmų, kad ir pavyzdžiui „Normali širdis“ (2014) arba „Kai ateis naktis“ (2000), „Džia“ (1998) ir t. t. yra ne vienas, kaip ir, beje, apie Antrąjį pasaulinį karą. Visgi kaskart galvoju, kad AIDS sustabdė ir kažką iš žmonijos atėmė, kažkokį sunkiai dar žodžiais įvardijamą kartą, svarbią meno pasauliui, galbūt netgi genijus. Nuo šios ligos krito milijonai. „Laikykis vaikino“ yra dar vienas biografinis liudijimas apie tai, kaip miršta talentingi žmonės per jauni. Kartu tai filmas apie meilę, kurios nesunaikina mirtinos ligos. Gal kiek ir romantizuotai viskas perteikta, gal neprilygsta savo „aštrumu“ ir politiškumu „Filadelfijai“ (1992), ar „Normali širdis“ (2014), tačiau filmas vis tiek kažkaip keistai sudrebina, priverčia krūptelti ir jausti, kaip kadaise režisieriui pavyko padaryti su filmu „Candy“. Rekomenduoju ne tik LGBT nariams, bet ir šiaip gero filmo mėgėjams, kuriems nesvetimos įvairios temos. Man filmas išties patiko.

P. S. Labai patiko jaunojo aktoriaus Ryan Corrn vaidyba. Vis galvojau, kur aš jį buvau matęs, kol galiausiai toptelėjo, koks jis labai jau  panašus į kadais jauną buvusį aktorių Nicolas Cage.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela