Filmas: "Užrakinti" / "Locked Down"

 Sveiki,

 

Ilgai laukti pirmojo pokarantininio filmo nereikėjo. Gal ir nebūtų teisingai sakyti pokarantininio, nes karantinas vis dar tęsiasi. Kol O. Koršunovo aktoriai negali repetuoti ir vykdo nuotoliniu būdu pjesių skaitymus, galime tik įsivaizduoti, kokią krizę mums tiek kūrybinę, tiek pramoginę atneš Holivudas, vadinamasis „didysis žiūroviškasis kinas“. Juk būriuotis negalima, o kinas toks menas, kur be didelės žmonių brigados ne kažin ką ir nuveiksi, todėl mano matytas paskutinis vaidybinis Doug Liman filmas „Užrakinti“ (angl. Locked Down) (2021) yra tai, ko labiausiai tikėjausi ir nesinorėjo, kad mano lūkesčiai bus tokie, švelniai tariant, lengvai išpranašauti.

 

Istorija pasakoja apie gyvenančią porą karantino sąlygomis. Netekę savo realizacijos galimybių, jie ima išgyventi tuštumą ir beprasmybės jausmą (įdomu, kaip būtų, jeigu toji pora turėtų vaikų). Galiausiai Linda, kurios vaidmenį sukūrė puikioji Anne Hathaway, yra priversta dėl ekonominių priežasčių atleisti visus savo kampanijos darbuotojus nuotoliniu būdu. Jausmelis ne iš gerųjų, lygiai tas pats ir jos sutuoktiniui Pakstonui, kuris išvežinėja siuntinius. Porelė pamažu taip emociškai ir protiškai „nučiuožia“, kad ima lyg mažvaikiai išsidirbinėti: rūko žolę, tarškina keptuvėmis su kaimynais ir t. t. Kol galiausiai jie nusprendžia, kad geriausias gyvenime dalykas dar liko pamirštas pavojaus jausmas ir adrenalinas, todėl jie nusprendžia pavokti deimantą.

 

Gali pasirodyti, kad filmas labai šmaikštus ir juokingas, tačiau tai nėra tipinė komedija, veikiau tik su komedijos užuomazgomis, kuri reiškiasi per veikėjų prislėgtą nuotaiką, psichologinę įtampą, negalėjimą ką nors pakeisti. Iš tikrųjų filmas būtų išėjęs puikus, jeigu koks nors kitas, sakyčiau, talentingesnis režisierius būtų paėmęs šią medžiagą. Dabar kai kurios scenos atrodo realizuotos kaip teatro scenoje, dvelkia aiški konfliktų ir dialogo negyvenimiška struktūra. Dalis scenų, aišku, nufilmuota remiantis nuotoliniais pokalbiais, atspindi mūsų karantininį bendravimo kasdienybę, bet visumoje filme trūksta aistros, gilesnio pajautimo. Gal problema yra dviejų žanrų mikstūra, kuri visgi nepasitvirtino. Arba reikėjo kurti filmą apie deimanto vagis, arba iš tikrųjų depresinį karantininį filmą, kuriame atsiskleistų žmogaus susipriešinimas ir bejėgystė. Dabar režisierius norėjo tikriausiai vienu užpakaliu atsisėsti ant dviejų kėdžių, todėl rezultatas visuminis išėjo nei šioks, nei toks. Galiausiai filmo finalas nebeaiškus, tai kur tas karantinas mus turėjo nuvesti: ar prie šeimos santykių atsinaujinimo ir kūrybiškumo, ar tiesiog pademonstruoti kaip vieną didelę ėjimą į nesąmoningus ir pavojingus žaidimus su gyvenimu? O gal ir viena ir kita? Kartais neužbaigtumas veda prie žiūrovo keliamo retorinio klausimo, todėl suformuluoti minties nebūtina, tačiau šiuo atveju kažkokios „razinkos“ visgi dar norėjosi, kad išsigrynintų filmo idėja.  

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 5.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ties riba į rytojų" / "Edge of Tomorrow"

Sveiki,

Fantastinių filmų mėgėjai jau tikriausiai seniai matė ir savaip įvertino fantastinę dramą „Ties riba į rytojų“ (angl. Edge of Tomorrow) (2014), kurį gerai įvertino kino kritikai. Tiesą sakant, filmą buvau pradėjęs žiūrėti prieš kelerius metus, bet praėjus 10 minučių ėmiau ir išjungiau, nes nesinorėjo fantastikos, o gal ir filmui nebuvau nusiteikęs, tad ėmiausi gerų rekomendacijų vedinas šitos juostos ir vėl.

Filmas išties gerai sukurtas, nes joje yra viso, ko reikia komerciniam geram kinui – patrauklūs ir gerai žinomi aktoriai, intriguojantis scenarijus, vaizdo efektai, aiškiai „sukramtytos“ teigiamų herojinio-nuotykinio žanro vertybių kompleksas. Be to, kad filmas „nepaima“ nuo pirmųjų penkerių minučių ne visada blogas ženklas – čia jis galioja kaip ir filmas su sudėtingų demencijų-laiko matmenų vaizdavimais, „tyčiniais papainiojimas“ dar vadinamais „mindfuck“ specifiniais žanrais.

„Ties riba į rytojų“ turėtų patikti, jei patiko toks šedevras kaip „Pradžia“ (2010) ar „Momento“ (2000), kur preciziškai surėdytas scenarijus, neatsisakant populiariųjų vaizdo efekto ir greičio. Filmas subalansuotas visiems tiek žanro prasme, tiek savo transliuojamomis prasmėmis, tačiau žvelgiant gilyn – juk iš esmės filmas nieko naujo nepasiūlo, žanras išrastas, taisykles jau „diegė“ kiti filmai, tik pakeistos šiek tiek aplinkybės – ta prasme vaizduotes galia jis, bent manęs, nė kiek nenustebino ir nepraturtino, bet užtat akimis sekdamas aktorės Emily Blunt ir Tom Cuise žingsnius galėjau tiesiog atsipalaiduoti ir pasinerti į jau daugiau ar mažiau nuspėjamą siužetą.

Apibendrinant – filmo idėja gera ir ji gerai realizuota, tačiau jau toli gražu nebe nauja kino pasaulyje.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 71/10

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ponas ir ponia Smitai" / "Mr. & Mrs. Smith"

Sveiki,

Šiandien noriu labai trumpai pakomentuoti kino filmą „Ponas ir ponia Smitai“ (angl. Mr. And Mrs Smith) (2005). Tikriausiai režisierius Doug Liman dar nežinojo, kad, pakviesdamas į šį filmą filmuotis Holivudo legendas Angelina Jolie ir Brad Pitt, juos supirš ilgam ir palaimintam šeimyniniam gyvenimui – parodykit man dar nors vieną prie kito šitaip prisirišusius Holivudo mylimuosius ir dar tokią daugiavaikę šeimą!

Kalbant apie filmą, būtų galima pasakyti, kad šis Liman‘o filmas pakankamai vidutinis ir toli gražu nėra pats geriausias jo darbas. Nepaisant garsių ir puikių aktorių, filmas gana vidutiniško siužeto. Filmas primena konkurencingą, šmaikštų ir tuo pačiu žiaurų šokį. Ir lygiai tą pačią akimirką supranti, kad filmas kažkur „važiuoja pro šalį“, kadangi jis sukaltas t. y. visos jo scenos suręstos pagal tam tikrą Holivudinį modelį, todėl jis pasmerktas daugiau ar mažiau būti sėkmingu tarp pramoginio kino žiūrovų. Filmo nerekomenduočiau žiūrėti užkietėjusiems kino gurmanams, nebent būsite nusiteikę tokiam filmui, nes tas visas sustyguotas, jokių staigmenų nepateikiantis „šokis“ bus daugiau ar mažiau matytas kituose filmuose.

Kadras iš filmo "Ponas ir ponia Smitai".

Kadangi filmas pramoginis, žinoma, jis menkai ką turi bendra su realybę – jau vien koks absurdas, kad 5 ar 6 metus išgyvenę vyras ir žmona beveik nieko nežino apie vienas kito darbus. Žinoma, filme tas prasilenkimas su realybe padėjo, kaip ir truputis veiksmo greitkelyje, truputis erotikos, truputis šmaikštaus humoro ir štai – šast – turime komerciškai sėkmingą filmą! Buvau mirtinai išsiilgęs Angelinos Jolie, net širdis susileido, pamačius, kaip ji veikia veiksmo filmuose. O šiaip – didelių simpatijų šiam filmui nepajutau. Filmo pabaigoje ponas Smitas skiria savo žmonai dešimt balų už seksą, deja, to negaliu padaryti, vertindamas šį filmą.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 55/100

Kritikų vidurkis: 6.4

Jūsų Maištinga Siela