Filmas: "Gėlėti sapnai" / "L'écume des jours" / "Mood Indigo"

Sveiki, kino mėgėjai, 

Šiandien noriu pakomentuoti kino juostą „Gėlėti sapnai“ (L‘ecume des jours) (2013). Tai pati naujausia genialaus režisieriaus Michel Gondry kino darbas, kuris pasiekė ir Lietuvos kino gerbėjus. Šis režisierius man pažįstamas iš tokių kino juostų kaip „Jausmų galia“ (2004) ir „Miego mokslas“ (2006), pastarasis man nebuvo padaręs didelio įspūdžio, gal net kiek erzino savo pernelyg dideliu siurrealizmo srautu. „Gėlėtus sapnus“ vertinu kaip tarpinę vietą tarp genealiosios „Jausmų galios“ ir šiaip sau „Miego mokslo“. Režisierius šiai juostai pasitelkia vien tik prancūzų aktorius ir toliau savo ypatingai išskirtiniu braižu kuria pasąmonės sukeltų, regis, tik iš pirmo žvilgsnio nevaldomų reiškinių filmą.

„Gėlėti sapnai“, kurio tikslus vertimas turėtų būti „Dienų puta“, patiko savo paprastu siužetu – susitinka pora, įsimyli, mylimasis netenka mylimosios. Na, kas kine begali būti banaliau, nei šitokie siužetiniai kartoniniai rėmai? Filmas žavus ne dėl savo pagrindinės siužetinės linijos, bet dėl išskirtinio režisieriaus braižo ir raiškos – gebėjimas apjungti fikciją su realybe, sutuokti sąmonę su pasąmone, todėl tiek kiti, tiek šis filmas atrodo kiek iš fantastinio lygmens, bet fantastinių filmų kategorijai taip pat nepriskirsi. Režisierius, nepaisant „plastikinio sentimentalizmo“, yra labai buitiškas, tačiau buitiškumą jis paverčia romantika ir paverčia pasaulį suktis nuolatos neįtikėtinų detalių derinimo ir kontrastų apsuptyje. Tai ir glumina, menkesnį žiūrovą gali ir labai nuvarginti, tačiau man jis šįkart patiko. Patiko ir Audrey Tautou, kurią pamažu pagaliau imu prisijaukinti kaip visai įdomią ir savitai patrauklią kino aktorę, kurios anksčiau, prisipažinsiu, ne itin mėgau, bet po filmo „Subtilumas“ ėmiau jausti šiltus jausmus... Ką jau kalbėti apie ne taip seniai atrastą talentingą ir šarmingą prancūzų aktorių Romain Duris, kuris savo natūraliu patrauklumu, manau, gali pakreipti ne vienos merginos dėmesį.

Iš esmės filmo vientisoje linijoje nepatiko tik rūstoka pabaiga, kuri veikiau panešėjo į didelį bardaką, nes nusivažiavo į trilerinius niuansus. Širdžių trauktuvu besišvaistinti mergina susiruošia į keršto atrakcioną, o pagrindinės herojės mirties apeigos pasirodė pernelyg užtęstos ir preciziškos, bet kontrastingumas ir potekstės pavykusios kaip strėlytės į taikinį. Tai nėra itin sunkus kinas, kaip daugelis čia bandė priklijuoti, tiesiog reikia mėgautis kūriniu, jo pasauliu, personažais ir priimti tai kaip realybės ir fikcijos tuoktuves, labiau jaučiant nei žinant, ką autorius norėjo pasakyti.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jausmų galia" / "Eternal Sunshine of the Spotless Mind"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Jausmų galia“ (Eternal Sunshine of the Spotless Mind) (2004 m.). Žinau, nesakykit, filmo pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą išties „įspūdingas“, bet ką jau padarysi, bet užtat koks tai filmas! Iš tikrųjų tai ne pirmas režisieriaus Michael Gondry matytas kūrinys, prieš kažkiek tai laiko buvau matęs jo kitą filmą „Miego mokslas“ (2006 m.) Ir galiu drąsiai teigti, jog tai keistas, įdomus ir originalus režisierius su savo stiliumi ir sumanymais, tačiau „Jausmų galia“ yra kur kas stipresnis, mano galva, darbas.

Filmas tikrai labai puikus, jo siužetas originalus – žmogaus prisiminimų trynimas iš atminties. Iš tikrųjų įspūdinga pasakojimo fabula, viskas taip įdomiai suvelta, suregzta. Išraiškingi ir įdomūs charakteriai, kurie patikėti dideliems meistrams – Jim Carrey (netikėtas amplua!) ir Kate Winslet, kurią šiame filme išvysite ir raudonplaukę, ir mėlynplaukę ir žaliaplaukę! Filme puikiai šmėžuoja ir mano mėgstama Kirsten Dunst bei neprastesnis Elijah Wood. Išties tai puikus aktorių kolektyvas viename filme.

Labiausiai patiko tai, kad po filmo lieka toks geras jausmas, kad galima suabejoti savo paties gyvenimu, santykiais ir net gyvenimo realumu, bent jau tokiu, kokiu esu linkęs manyti egzistuojant. Filmas braunasi į žmogaus pasąmonės ir sąmonės klodus, bando analizuoti ir parodo šių galimų variantų pjūvį. Ir iš tikrųjų ištrynus viską, ką žmogus nešiojasi savo atmintyje, vis tiek kažkas lieka, kažkas įgimto, dvasiško, kas vis tiek nuveda prie kito žmogaus ir leidžia vėl iš naujo pradėti jam skirtą meilės gyvenimo etapą. Iš tiesų filmas įtikina, kad jausmų galia (jeigu tai galima pavadinti jausmais) egzistuoja kaip lemtis. Sakau, filmas tikrai vertas pažiūrėti rimtesnio kino filmo mėgėjams, kuriems patinka keisti siužetai, kuriems patinka, kad po filmo kažkas užsilieka viduje, manau, kad tai išties puikus darbas, rekomenduoju visiems pasižiūrėti.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 89/100
IMDb: 8.3 

Jūsų maištinga Siela