Filmas: "Tiesa" / "Truth"

Sveiki,

Paskutiniu metu politinių dramų amerikietiškame kine tikrai nestinga. Šių metų „Oskaras“ filmui „Sensacija“ ir nominuotas „Didysis sprogimas“ bei kasmet prasiveržiančios dramos išties sulaukia didelio pasisekimo, tik šįkart tyli ir beveik nepastebėta kino juosta „Tiesa“ (angl. Truth) (2015), mano akimis, nepelnytai primiršta. Ši kino juosta pasakoja maždaug 2003–2004 metų įvykius, kada laida „60 minučių“ paviešino demaskuojančius to meto JAV prezidento veiklos metus karinėje tarnyboje aštuntajame dešimtmetyje. Anot dokumentų, kurių taip niekada ir nepavyko įrodyti, Dž. Bush niekada neatliko karinės prievolės ir apie tai melavo tautai.

Tiesa, šis biografinis filmas labiau susietas su tiriamąja žurnalistika ir pagrindine Busho demaskavimo iniciatore Mary Mapes, kurią šiame filme įkūnijo Cate Blanchett. Tiesą sakant, kažkodėl visi masiškai kalbėjo apie jos pasirodymą filme „Kerol“, kad tiesiog visi pamiršo šį vaidmenį, nes C. Blanchett šioje juosta man patiko dar labiau! Jos veikėjos ir tėvo senos problemos filme atrodė kur kas žmogiškesnės ir realesnės už sintetiškai suromantizuotą „Kerol“ pasirodymą. Ir apskritai „Tiesa“ dvelkia kažkokia organiška derme tar pagrindinės veikėjos asmeninio gyvenimo vaizdavimo ir darbo televizijoje. Aštrios situacijos, valdžios manipuliacijos ir įvykių „slidumas“ paruošia žiūrovui išties įdomiai politizuotai dramai, kuri kalba apie tai, apie ką Dž. Bush tikrai nenorėtų prabilti.

Prisipažinsiu, kad mane vargina tos politinės dramos ir tiek „Oskaro“ nominantai mane vargino savo angažuotomis žurnalistinėmis kriminalinėmis istorijomis apie plačiai apkalbamas korupcijas, tačiau šioji drama, dėka puikiosios C. Blanchett vaidybos ir būvimo kadre, susižiūrėjo taip, lyg žiūrėčiau ne politizuotą dramą, sutelktą į problemą, bet asmenišką žmogaus išniekinimo dramą, todėl ši juosta man labai tiko ir patiko. Gera režisūra, nuostabi C. Blanchett vaidyba, visa eilė žinomų vyrų aktorių – įtraukiantis reginys.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jei pasilikčiau" / "If I Stay"

Sveiki,

Taip jau nutiko, kad žiūriu komercinį kiną vieną po kito ir nežinau kodėl, tiesiog kažkoks kvailas įprotis ir pykstu ant savęs. Šįkart pažiūrėjau filmą „Jei pasilikčiau“ (angl. If I Stay) (2014), kuris lyg žadėjo neregėtą aktorės Chloe Grace Moretz proveržį, tačiau, manding, aktorė išliko vidutiniška ir neretai nenatūraliai perspaudžianti vaidybą į kažkokį teatrinio pobūdžio žiaugčiojimą.

Šiaip filmas irgi, sakyčiau, nieko gero. Aišku, siužetas gana vidutinis, stengtasi sujaudinti ir suvirpinti žiūrovą, visaip emociškai jį paveikti, nepamirštant romantinių gražių detalių, pažaisti su mirties ir pasąmonės būsenomis. Paskutinį sykį tokio pobūdžio filmą mačiau berods „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“, tačiau anas buvo žymiai geresnis ir įdomesnis, o ir pagrindinė aktorė labiau susitvarkė su vaidmeniu. O štai „Jei pasilikčiau“ tampa nubodus, neoriginalus ir preciziškas. Jau vien merginos tėvų vaizdavimas – rokeriai muzikantai, perdėm, pavaizduoti pernelyg geručiai, šabloniški, neįtikinantys, liberalistai tėveliai, kurie žiūri pro užuolaidos skverną, kada jų pernelyg rimta dukrelė pasibučiuos su vaikinu. Šlykščiai saldžiai nuobodu. Muzikiniai intarpai nesujaudino, filmas pernelyg nutolęs nuo realybės ir ne visai dėl po ligoninę besiblaškančios merginos dvasios vaizdavimo, bet priešingai – dėl realaus šeimos modelio vaizdavimo, santykių problematiškumo, viskas pakylėta iki perdėtos idilės, kad darosi prėska, lyg viskas kvepėtų rožių vandeniu.

Filmas išėjo vidutiniškas, kuris tik pamalonina vidutinišką auditoriją, leidžia merginoms padejuoti, pavaitoti – ak, koks nuostabus gyvenimas. Kaip tokius niekam tikusius filmus kaip „Įsimintinas kelias“ ar kitus perdėm „pasiaukojimą“ vaizduojančius pasakojimus, atgyventus ir neskanius, derėtų kuo mažiau žiūrėti, nes nuo jų pasidaro nebeskanus kinas apskritai. Bet net neabejoju, kad daugeliui šis filmas bus nuostabus atradimas. Man jis nepatiko, neįtikino, nesudomino, žiūrint į kritikų atsiliepimus, jų taip pat, bet kaip ir kiekvieną vidutinišką filmą, vis dar galima žiūrėti.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nebraska" / "Nebraska"

Sveiki, kino gerbėjai,

Visai neseniai teko pagaliau išvysti seniai lauktą amerikiečių kino juostą „Nebraska“ (angl. Nebraska) (2013), kuris sulaukė daugybę pačių prestižiškiausių apdovanojimų ir nominacijų. Na, režisierius Alexander Payne lietuviams taip pat nėra šviežias reikalas, jis žinomas iš tokių kritikų ir žiūrovų įvertintų darbų kaip „Klystkeliai (2004), „Apie Šmitą“ (2002), „Paveldėtojai (2011), „Išsišokėlė“ (1999) ir kt. Buvau tikrai maloniai sužavėtas filmu „Klystkeliai“ ir jį galėčiau rekomenduoti visiems be išimties, o štai juosta „Nebraska“ labai skiriasi nuo kitų režisieriaus darbų.

„Nebraska“ – reto „liūdnojo, melancholiškojo humoro“ pavyzdys, kuris man be galo patinka. Tai retro spalvų filmas, kuris kelia visų pirma energetinę nostalgiją – gamtovaizdžiai, neforsuojantis garso takelis ir amerikietiškos, šiek tiek provincialios šeimos modelis, kuriame ryškų karo padarinių reiškiniai, šiurkštumas, švelnumas, įvairiausios santykių spalvos, kurios labai subtiliai suskamba juostoje. Šis filmas gana lėtas, juo tenka mėgautis neskubant, įsijaučiant į tą šventą naivumą, kartoninį tikėjimą pasauliu ir žmonėmis – senukas tikisi iš reklaminės skrajutės laimėjęs milijoną ir tuo atkakliai tiki, bet netiki tuo, kas randasi aplink jį – priešai, vaikai, šeima... Tai gilių metaforų filmas, kuriame galima įžvelgti egzistencinio absurdo, sutrūkinėjusių santykių grandinių, susvetimėjimo...

Iš esmės – tai filmas apie nykimą ir nykimo susitaikymą. Nekinta tik amžinosios vertybės, kinta tik aplinkybės, keičiasi kartos, gyvenimai, žmonės sensta ir miršta. Apskritai tai gana gyvenimiškas filmas su liūdnojo humoro prieskoniais, režisierius moka užfiksuoti subtilius gyvenimiškus absurdus ir padaryti iš jų ironiją. Filmas, aišku, nepatiks kiekvienam, tai veikiau gurmanams skirta juosta, bet tokios juostos, sakyčiau, gelbsti visą kino industriją. Gera, kai tokie filmai kuriami ir dar geriau, kai jie mus pasiekia. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela