Filmas: "Niurnbergas" / "Nuremberg"

 

Sveiki, kino žmonės!

 

Apie nacių karo nusikaltėlių teismą, pavadintą Niurnbergo procesus, esu beveik įsitikinęs, kad sužinojau mokykliniame suole per istorijos pamokas, tačiau apie šį teismą asmeniškai pernelyg niekada atskirai nesidomėjau ir dokumentinių juostų nežiūrėjau, nors būta tam tikrų vaidybinių filmų, kuriuose šis sudėtingas procesas pasirodydavo kaip kontekstinės kitų istorijų scenos. Režisierius James Vanderbilt vėlei prikėlė šią istoriją mūsų politiškai neromiais laikais, lyg ir primindamas, kas būna, kai nepažįsti blogio ir dėl valios, ryžto stokos atidėlioji uždėti jam apynasrį. Filmas „Niurnbergas“ (angl. Niurmberg) (2025) tik iš pažiūros apie karo nusikaltėlių teismą, daugiau jis fokusuojasi į šių nusikaltėlių psichiatrą, realiai egzistavusį Douglas Kelley (1912-1958), istoriją.

 

Filmas – pustrečios valandos, lėtas, estetiškai apgalvotas. Sukviesti ryškūs ir garsūs Holivudo aktoriai. Pirmu smuikeliu groja veteranas Russell Crow, atlikęs Hermann Göring vaidmenį, antrojo po Hitlerio tuomet svarbiausio Trečiojo Reicho žmogų ir, aišku, psichiatras D. Kelley, kurį suvaidina Rami Malek. Neatskleisiu detaliai siužeto, manau, jį patys puikiai pasižiūrėsite ir suprasite. Filmas turi edukacinio-dokumentinio iliustracinio polėkio, viskas atidengiama labai plačiai ir aiškiai. Aktoriai „pozuoja“ kamerai taip, kad išties sudirgintų ir sujaudintų žiūrovą, todėl čia daug mąslumo, tylos pauzių, teatralizuotų kompozicijų iš esmės neatitinkančių tikrovės dinamikos ir slogumo, bet visgi net ir nušlifuotame, ir pablizgintame šiame variante švysteli gerai parašytas scenarijus. Man labiausiai patiko Douglo Kelley naivumas ir atsirandantis suvokimas: būdamas savimi pasitikintis psichiatras, jis manosi perprasiąs didįjį nacį Hermaną, su juo susidraugauja, moko jo magijos triukų, pastebi jo taurumą, orumą, nuvažiuoja aplankyti žmoną ir dukrytės... Ir atrodo, kad Hermanas išties puikus ir žmogiškas germanas, joks ten kraugerys nacis, tačiau stoja toks kraupios akimirkos, kai prasilenkdami kaliniai negali neiškelti nacistiškai rankų ir nesušukti savo įskiepytų nacistinių pasisveikinimų, tada žiūrovas supranta, koks Hermanas yra puikus apgavikas, kad galbūt net apgavęs save patį.

 

Nors filmas apie istorinius procesus, bet jis kreipia žvilgsnį į abejonės temą. Teismo metu pirmąkart taip viešai parodomi nacių koncentracijos stovyklos vaizdai, kurie dažno nepalieka abejingo. Pasaulis ima suvokti, jog nušluoti 6 milijonai gyvybių, ištisa nacija ir niekas po karo jų dar nėra pradėjęs suvokti. Europa net nesuvokusi, kad ji yra ištuštėjusi. Emocionalus teismo procesas demaskuoja karo nusikaltėlius, kurie geba išsisukti įvairiais klausimais, bet (ar gali būti banaliau?) negali naciai viešai pasakyti, kad grįžę į praeitį išsižadėtų Hitlerio ir jo idėjų, žinodami, ką jie padarė. Vadinasi, politika, fašistiniai įsitikinimai gali būti kur kas aukščiau nei Hermano žmona ir dukra, vadinasi, mes susiduriame su aklu kulto įtikėjimu, atmiežtu radikaliu nacionalizmu, asmenybės kulto garbinimu.

 

Neseniai perskaičiau Viktorijos Daujotytės interviu, kuriame ji sako, jog vienas baisiausių dalykų yra šimtaprocentinis žmogaus įtikėjimas, kad viską žino teisingai ir tiesiai. Taip, nes tada būdamas įsitikinęs gali tapti baisiu budeliu, nė nesusivokęs, kad esi tik instrumentas, kurį išnaudojus būsi išmestas. Visgi Hermano cianido kapsulės triuką po to pakartos ir pats psichiatras 1958-aisiais. Kai toks protas prisiliečia prie absoliutaus ir intelektualaus blogio, nebeįmanoma tiesiog gyventi, kad ir kaip pranašiškai norėtum visus knygomis, interviu ar straipsniais perspėti. Ar ne ta pati įtikėjusiojo jėga pražudė Douglą kaip anuomet Hermaną ir visą šutvę nacių vadeivų? Įtikėjimas savo misija. Visgi filmas, nors ir holivudinio pozuojančio sukirpimo, tačiau geba pakurstyti mąstymą apie gėrį ir blogį, priminė neseniai matytą filmą apie Argentinos karo nusikaltėlių teismo procesą „Argentina, 1985-ieji“ (2022) (ten filmas dar geresnis!), kurį režisavo Santiago Mitre.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 7.4

 

Maištinga Siela

Filmas: "Tiesa" / "Truth"

Sveiki,

Paskutiniu metu politinių dramų amerikietiškame kine tikrai nestinga. Šių metų „Oskaras“ filmui „Sensacija“ ir nominuotas „Didysis sprogimas“ bei kasmet prasiveržiančios dramos išties sulaukia didelio pasisekimo, tik šįkart tyli ir beveik nepastebėta kino juosta „Tiesa“ (angl. Truth) (2015), mano akimis, nepelnytai primiršta. Ši kino juosta pasakoja maždaug 2003–2004 metų įvykius, kada laida „60 minučių“ paviešino demaskuojančius to meto JAV prezidento veiklos metus karinėje tarnyboje aštuntajame dešimtmetyje. Anot dokumentų, kurių taip niekada ir nepavyko įrodyti, Dž. Bush niekada neatliko karinės prievolės ir apie tai melavo tautai.

Tiesa, šis biografinis filmas labiau susietas su tiriamąja žurnalistika ir pagrindine Busho demaskavimo iniciatore Mary Mapes, kurią šiame filme įkūnijo Cate Blanchett. Tiesą sakant, kažkodėl visi masiškai kalbėjo apie jos pasirodymą filme „Kerol“, kad tiesiog visi pamiršo šį vaidmenį, nes C. Blanchett šioje juosta man patiko dar labiau! Jos veikėjos ir tėvo senos problemos filme atrodė kur kas žmogiškesnės ir realesnės už sintetiškai suromantizuotą „Kerol“ pasirodymą. Ir apskritai „Tiesa“ dvelkia kažkokia organiška derme tar pagrindinės veikėjos asmeninio gyvenimo vaizdavimo ir darbo televizijoje. Aštrios situacijos, valdžios manipuliacijos ir įvykių „slidumas“ paruošia žiūrovui išties įdomiai politizuotai dramai, kuri kalba apie tai, apie ką Dž. Bush tikrai nenorėtų prabilti.

Prisipažinsiu, kad mane vargina tos politinės dramos ir tiek „Oskaro“ nominantai mane vargino savo angažuotomis žurnalistinėmis kriminalinėmis istorijomis apie plačiai apkalbamas korupcijas, tačiau šioji drama, dėka puikiosios C. Blanchett vaidybos ir būvimo kadre, susižiūrėjo taip, lyg žiūrėčiau ne politizuotą dramą, sutelktą į problemą, bet asmenišką žmogaus išniekinimo dramą, todėl ši juosta man labai tiko ir patiko. Gera režisūra, nuostabi C. Blanchett vaidyba, visa eilė žinomų vyrų aktorių – įtraukiantis reginys.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela