2013 m. gegužės 15 d., trečiadienis

Filmas: "Trys spalvos: Balta" / "Trois couleurs: Blanc" / "Three Colors: White"


Sveiki visi,
Pagaliau pamačiau antrąją trilogijos dalį „Trys spalvos: Balta“ (Three Colors: White) (1994). Po „Mėlynos“ liaupsių ilgai verčiausi pasižiūrėti „Baltą“, tačiau vis atidėliojau, tačiau prisiverčiau aną vakarą panaktinėti su lenkų režisieriaus Krzysztof Kieslowski (1941-1996) šedevru. Keista, kad šis ypatingas genijus prieš pat mirtį sukūrė pačią geriausią savo darbą – trijų spalvų trilogiją (mėlyną, baltą ir raudoną) pagal Prancūzijos vėliavos spalvą ir šūkį laisvė-lygybė-brolybė! Antrojoje dalyje skiriamas dėmesys baltai spalvai ir lygybei, kurios apraiškos gan netikėtos – kerštas ir skausmo mainai. Šioje dalyje vaidina visai kiti aktoriai ir rutuliojama visai kita istorija, sakyčiau, šioji dalis labiau lenkiška, nei prancūziška ir labiau vyriška, nei moteriška.
Kad skaudėtų po lygiai – štai koks pagrindinis šio filmo akumuliatorius. Čia gal nėra tokio nenuspėjamų psichologinių niuansų herojuose, kokių būta „Mėlynoje“, tačiau tai ir istorija apie visai kitus dalykus. Sakytum, apie kerštą, tačiau keršto istorija taip pat nepavadintum, kai herojus lyg ir gaubia, lyg ir negaubia keistas meilės rūkas.
Neabejotinai atpažįstamas braižas iš „Mėlynos“ – šiurpiai apgalvotas, subtilus, bauginamai įtaigus. Manau, kad visa trilogija yra briliantinės meninės vertės, o „Balta“ niekuo nenusileidžia pirmajai daliai. Nors daugeliui žiūrovų patinka „Mėlyna“ arba „Raudona“, tačiau ir „Balta“ tiek techniškai, tiek vaidyba niekuo nenusileidžia, tai tiesiog siužetinių vingių skonio reikalas, tačiau šie filmai nors ir skirtingi, jie yra kaip vienas suspaustas kumštis, kurį turi nors kartą per gyvenimą pamatyti tikras kino gurmanas. Kažkada filmai buvo transliuojami per LRT televiziją, o dabar juos galite pamatyti torrent.lt ir daugiau niekur kitur.
„Trys spalvos: Balta“ nustebino savo puikiu scenarijumi, kiek gal drastiškais herojų sprendimais – paprastas kirpėjas tampa stambiu verslininku ir ryžtąsi radikaliems susidorojimams. Tokia jau ta trilogija, visi herojai per filmus patiria kardinalius gyvenimo pokyčius. Na, o „Balta“ yra kaip dvi medalio pusės – lygiavertės, tokią monetą visada nešiojosi pagrindinis personažas, žaisdamas likiminį Fortūnos žaidimą. Tai vienas iš tų stiprių filmų, kurį reikia įtraukti į privalomąjį repertuarą.
Mano įvertinimas: 9/10
IMDb: 7.7
Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paslaptingas sodas" / "The Secret Garden"


Sveiki visi,
Sakiau, kad dar tikrai grįšiu prie genialiosios lenkų režisierės Agnieszkos Holland filmografijos, taip ir nutiko. Šįkart „Paslaptingas sodas“ (The Secret Garden) (1993) – tai ekranizacija vieno populiariausių visų laikų vaikų knygų, kuri 2011 metais atšventė savo šimtmetį. Pati režisierė teigė, kad tai buvo viena mėgstamiausių jos vaikystės knygų ir visada svajojo ekranizuoti šį kūrinį. Kaip sakė, taip ir padarė. Žinote, Holland yra labai plataus spektro ir stiliaus kūrėja, nes kiekvienas jos filmas vis kitoks ir vis kitokios tematikos, taip nutiko ir su „Paslaptinguoju sodu“, kuris padarė teigiamą įspūdį jau per pirmąsias 15 minučių.
Visų pirma mane nustebino pasirinktas režisierės žanras – filmas visai šeimai ir atsidavimas komercinei kompanijai „Warner Bros“, ko visai nesitikėjau. Maniau, kad filmas bus gan asmeniškas ir dvelks vien tik nepriklausomo kino gairėmis, kas iki šiol aiškiai rodydavosi jos kūryboje, tačiau tenka apsigauti. Nepaisant to, kad tai komercinio tipažo filmas, čia viskas labai kruopščiai, kaip ir dera Holland, apgalvota ir suplanuota. Paslaptingo sodo galia, grožis ir istorija nuo pat pirmųjų filmo akordų veda ir nuveda per visą vaikystę. Smagu, kad filmas nenusipigino ir išliko kažkuo žavus, ne vien užgožtas kompanijos ženklo. Manau, kad „Paslaptingas sodas“ turi išliekamos meninės vertės, o kruopščiai suplanuotos ir apgalvotos detalės tampa subtiliu vaikystės šokiu. Net neabejoju, kad knygos autorei ši ekranizacija būtų labai patikusi, nes išjausta ir įsijausta tikrai labai puikiai. Taip pat manau, kad šis filmas perspjauna daugelį pernelyg komerciškai išbrinkusių šeimyninių filmų, todėl siūlau pasižiūrėti dėl puikaus perteikimo ir režisūros. Tai vienas iš tų filmų, kurie turi savyje teigiamų jonų.
Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laiko nusikaltimai" / "Los Cronocrimenes" / "Timecrimes"


Sveiki visi,
Šiandien trumpai ir taupiai pakomentuosiu ispanų siaubo filmą „Laiko nusikaltimai“ (Los Cronocrimenes) (2007). Nors filmas paišomas kaip siaubo trileris, bet aš jį pavadinčiau mokslinės fantastikos su trilerio atspindžiais. Žinote, ispanų kinas yra nuostabus, manau, kad daugelis panašaus tipažo kine atras sau kažko puikaus, kas sujaukia smegenis ir priverčia pasinerti į naują erdvės ir realybės suvokimą. Šis filmas tai žaidimas su laiku – ak, kaip populiaru šiandienos kine. Laiko mašina grįžtantis vyrukas sekas savo antrininkus, pereidamas visą nusikaltimo kelią, kol galiausiai išsikapsto iš sunkios padėties.
Filmas dėl savo antrininkų gausos tikriausiai turėtų priminti fantastinį filmą „Mėnulis“ (2009), kuris išties mane nustebino savo išmone, tačiau „Laiko nusikaltimai“ nė iš tolo neprilygsta šiam šedevriukui. „Laiko nusikaltimas“ yra matomai labai skurdaus biudžeto, viskas, įskaitant ir laiko mašiną, yra tokio menko biudžeto, kad net įdomesnis siužetas to nepaslėps. Toks jausmas, kad nufilmuota iš vieno režisieriaus draugo sodyboje. Tiesa, filmą gelbsti painus siužetas, kuris išties meistriškai sukaltas, tačiau kartu turintis daug spragų psichologiniais aspektais – neįtikėtinai buki pagrindinio personažo sprendimai tiesiog verčia nuo kėdės, kad net susimąstai, jog scenaristas pernelyg susitelkė ties pasakojimo struktūrą, pamiršdamas žmogaus loginius sprendimus. Normalus žmogus, atsidūręs panašioje situacijoje, taip kvailai nesistengtų įvykdyti viską pagal planą, nors...
„Laiko nusikaltimai“ – tai didelis fantastinio kino užmojis ir gan skurdokas užpildymas su motyvacijos spragomis. Nors čia esti trileriui būdinga įtampa, puiki pasakojimo struktūra, žaidimas su laiko mašina ir personažų pasidauginimas, tačiau filmas dėl mažo biudžeto daro įspūdį, kad kūrėjai tiesiog sukasi iš padėties, karpydami kai kurias idėjas, kurios galėjo praturtinti filmą. Aišku, filmas daugeliui patiks, tačiau man jis tapo erzinančia pramoga.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela

2013 m. gegužės 14 d., antradienis

Trys mano svajonės - aktorius, režisierius ir dievas


Sveiki visi,
Vaikystėje norėjau tapti aktoriumi vien todėl, kad galėčiau pabūti kito žmogaus kailyje. Kai paaugau, supratau, kad man to nebeužtenka ir niekados neužtektų, noriu ne tik vaidinti ir būti kažkuo kitu nei esu realybėje, bet norėčiau ir pats konstruoti savo ir kitų elgesį, todėl troškau kurti teatrą, o apie kino režisūrą negalvojau, nes pernelyg bijojau kamerų ir sudėtingos technikos. Galiausiai pradėjau rašyti. Manau, tik rašydamas tampu personažais, kurių taip norėjau, o valdydamas jų likimus tapau savotišku režisieriumi, antikinė Moira, kuri verpia gyvenimo siūlą. Tai vienas iš nedaugelių dalykų, kurie leidžia pasijausti dievu, kitų viešpačiu...
Jūsų Maištinga Siela

Holivudo deivė Angelina Jolie pasišalino krūtis




Sveiki visi,
Šiandien „Eurovizija“, tačiau kur kas labiau mane pritrėškė žinia apie Angeliną Jolie, kuri balandžio pabaigoje po trijų mėnesių terapijos pasišalino abi krūtis. Man ši netikėta žinia buvo tolygi, lyg būtų mirusi Angelinos dalis tapatybės. Mokslininkai teigė, kad aktorė turėjo beveik 87 procentų rizikos tikimybės, kad ji gali susirgti krūties vėžiu. Nuo šios onkologinės ligos mirė ir Angelinos motina, sulaukusi 56 metų.
Garsi aktorė nutarė nerizikuoti ir nesitikėti 12 procentų sėkmės ir pasišalinti krūtis, taip sumažinant riziką iki 5 procentų. Aktorei taip pat gresia ir 50 procentų kiaušidžių vėžys, tačiau daugiavaikė motina nusprendė griebtis paties pavojingiausio varianto ir jį pašalinti. Angelina tik dabar prabilo apie atliktą operaciją ir tikino, kad jai kur kas ramiau miegoti, žinant, kad jos vaikai neliks be motinos, o vyras B. Pitt be mylimosios.
Išties, esu didelis Angelinos Jolie gerbėjas. Ir nors nesižaviu jos „kietaisiais“ vaidmenimis kaip antai kapų plėšikėmis, lapėmis ar druskomis, kurių praėjusį dešimtmetį tikrai nestigo, tačiau jos sukurti vaidmenys „Džia“ (1998), „Ugningos merginos“ (1996), „Mergina su trūkumais“ (1999), „Laumės vaikas“ (2008) yra neabejotinas Angelinos talento įrodymas. Tiesa, kol kas nekalbama, kuo aktorė pakeis savo krūtis – protezais, implantais ar tik pripučiama liemenėle, tačiau didžioji diskusija kyla iš medicininės pusės – ar verta buvo šalinti sveikas krūtis dėl medicininių išvadų?
Esu beveik tikras, kad Angelina nėra kvaila ir ji atliko daugybę tyrimų ne vienoje vietoje ir konsultavosi su daugybe medikų, kol galiausiai priėmė šį sprendimą. Daugelis žmonių šiuo metu diskutuoja, aptarinėja arba piktinasi drastiškais aktorės sprendimais, tačiau mes patys atsidūrę jos vietoje, kažin, ar nuspręstume geriau.
Gal kiek makabriškai nuskambės, tačiau tikiuosi, kad po 10-20 metų neatsiras šaldytos Angelinos Jolie pieno liaukos ant aukciono stalo. Juk dabar net dantų šepetėlius pardavinėja, ištrauktus iš konteinerių, o ką besakyti apie Holivudo deivės krūtis?
Jūsų Maištinga Siela

2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

Paivaikščiojimas po Klaipėdos beprotnamio, Bangų 6 A g., kiemelį arba "VŠĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialas"


Sveiki visi,
Taip jau nutiko, kad besikapstydamas po savo nuotraukų archyvą, atradau pačių keisčiausių nuotraukų ir pasibuvojimų vietų, kurias, dievaži, būtų galima pavadinti egzotiškomis net ir Lietuvoje. Taip nutiko ir su šiuo fotoreportažu, kurį visai netikėtai užfiksavau šių metų sausio-vasario mėnesį, besivaikščiojant po Klaipėdos beprotnamio kiemelį...
Ak, taip, dabar tai vadinama kur kas humaniškiau, ne durnių ir ne bepročių namai, bet psichiatrijos filialu, Bangų 6 g., kur savo noru arba nelabai savo noru atvežami pacientai su sutrikusia psichika. Kviečiu kartu pasivaikščioti po Klaipėdos psichiatrijos klinikos kiemelį.

Tvarkingas kiemelis su keliais atskirais dailiais namų kompleksais toli gražu neprimena psichiatrijos.



Įtartinai tvarkinga aplinka, sakytum, kviečia tave patį čia apsigyventi, tačiau neapsirikite, nes už šių sienų gali rastis ne tik šiaip sutrikusių personų, bet ir visai kaip iš Mėnulio mąstančių būtybių.



Moterų psichiatrijos skyrius yra atskiras nuo vyrų - net skirtingame pastate. Durų iškaba skelbia darbo ir lankymo valandas.



Tirpstant sniegui, nuo stagų ir palangių tekši vanduo. Kiemelyje taip ramu, lyg jis būtų ištuštėjęs parkas, kuriame tuoj iššoks koks ekshibicionistas(ė) ir sudrums ramybę. Tačiau, kaip galite įtarti, taip nenutinka. 



Tik kiemo sargai ir valytojai retsykiais emigruoja iš vieno pastato į kitą, tačiau nei lankytojų, nei spiegiančių bepročių, o tuo pačiu baltų chalatų brigados nepasirodo...



Sakytum, kokia nors biblioteka, į kurią norisi užeiti...



Kiemelio centre stūgso didžiulė afiša su nuorodomis į reikiamus skyrius.



Keisti garažai.



Čia Jums ne deganti Troja, brangieji, retai kas bėga iš beprotnamių, tą įsitikinau praleidęs čia 30 minučių.



Pastatus stebi saugojimo kameros. Visai kaip per kriminalinius filmus.



Oranžiniai laiptai. Susimąsčiau, kas per juos yra perėjęs...



Būtent į šį skyrių atvežami ypač agresyvūs pacientai. Tikriausiai prireikia ir tramdomųjų... Dievaži, kiek mažai žinau apie tai.



Susipažinkite, čia yra kiemas. Nustebote? Aš irgi.



Vienas iš garažiuko įrėmintų vienutės langų. Nenorėčiau ten atsidurti.



Prie įvažiavimo...



Pischiatrijos kiemelio natos be penklinės. Čia paukščiai nesibijo nei kanibalų, nei daktarų.



Kitoje kelio pusėje stovi kuo puikiausiai veikianti mokykla.

Jūsų Maištinga Siela

Vėlaičiai. Vėlaičių kaimas



Sveiki visi,

Apie Lietuvos kaimus, gyvenvietes ir vieškelius kartais tiek mažai informacijos. Viso labo keli skurdūs sakiniai Vikipedijoje, tai nutariau pasotinti internetą nuotraukomis iš Žemaitijos vidurio ir šįkart patalpinti kelis kadrus iš Vėlaičių kaimo. Nors nesumaišykite, nes Rietavo savivaldybėje randasi du kaimai, kurie turi Vėlaičių pavadinimus, jie vadinami Vėlaičiai I ir Vėlaičiai II. Šie kadrai daryti ant senojo Žemaičių plento 2013 – ųjų pavasarį, belaukiant autobuso į Klaipėdą Vėlaičių II kaime, Vėlaičių stotelėje. Nežinau, gal kas nors yra kilęs iš šios vietos ir mielai dabar prisimins ir atmintyje atgamins šią gan apleistą vietovę.










Jūsų Maištinga Siela