Filmas: "Drąsiau drąsiau" / "C'mon C'mon"

 

Sveiki,

Kine sukurta daug filmų apie suaugusiojo ir vaiko draugystę bei santykius. Visada žiūrėdamas tokius filmus galvoju, ar tokia draugystė visada buvo, yra, bus lygiavertė? Ar toks mano klausimas apskritai teisingai užduodamas? Išeidamas iš kino salės dar kurį laiką apmąsčiau tai, ką iš tikrųjų pamačiau žiūrėdamas Mike Mills filme „Drąsiau drąsiau“ (angl. C‘mon C‘mon) (2021), kuriame pirmuoju smuikeliu griežė aktorinio talento kaip visada nestokojantis aktorius J. Phoenix. Tiesą sakant, seniai buvau matęs M. Mills filmą „Pradedantieji“ (2010), pastarasis buvo labai mane nustebinęs gerąja to žodžio prasme, naujausias darbas taip pat.

Istorija, nufilmuota retro (juoda-balta) spalvomis, perteikia būtent pagrindinio veikėjo Džonio, vidutinio amžiaus ir ne itin sėkmingo vyruko, pilką ir depresyvią gyvenimo kasdienybę. Keliaudamas po JAV įvairiausius miestus, jis kalbina vaikus, užduodamas pačius sudėtingiausius egzistencinius klausimus ir po to iš įrašų kuria savo laidas. Gyvenimas pasisuko taip, kad jis vieną vakarą paskambina seseriai, su kuria nesikalbėjo ilgą laiką po motinos mirties. Galiausiai jis ją aplanko ir padeda prižiūrėti devynmetį sūnų, pasižymintį lakia vaizduote ir vaikiškomis hiper ambicijomis bei užsispyrimu. Kol sesuo tvarko savo vyro psichiatrinius reikalus, Džonis lieka vienui vienas su sesers sūnumi, vėliau jiedu keliauja į Niujorką ir visa tai tampa ilga kelione į savęs pažinimą ir atsivėrimą tiek berniukui, tiek pačiam Džoniui.

Nuostabiausias filme dalykas yra tai, kad režisierius nesistengia linksminti ar kurti kokio nors šiuolaikiškai pamokančio herojinio epo, čia nerasite super talentingų su kriminaliniais nusikaltimais kovojančio „Vienas namuose“ vaiko tipažo. Natūralistiniu būdu, sakyčiau, kiek ir save pamenu, atskleista ypatingo vaiko jautrumas, nevaržoma vaizduotė ir elgesys. Džonis savaip yra suaugęs vaikas, pamiršęs daugelį dalykų. Galima sakyti, kad iš dalies tai filmas apie tai, kas yra tėvystė ir kad ji neprognozuojama ir neišmokstama iš jokių vadovėlių, bet tiksliau – tai brandos psichoterapinė istorija. Džonis kaskart apmąstydamas su vaiku praleistą nelengvą iššūkių dieną suvokia šį bei tą apie save: kodėl jis ilgą laiką su seseria pykosi dėl nieko, kodėl jis neturi žmonos ir tvarių santykių, ir t. t. Šis vaikas, kitaip sakant, Džoniui padaro esminį brandos lūžį, kuris žiūrovui perteikiamas viltingai, bet truputį melancholiškai. Gražūs pilki didmiesčių vaizdai puikiai rezonuoja su augančių ir bręstančių veikėjų kylančiais ir žlungančiais lūkesčiais, o jausmas toks, kad pasaulis, kuris lyg ir pažadamas jaunam žmogui, ima ir pamažu jį nuvilia. Kodėl? Dėl to, kad tai, ką mes planuojame, nebūtinai išsipildo.

Šiame išmintingame filme, kur vyrauja gerai išrašyti gyvi ir organiški dialogai, nuskamba frazė apie atsiminimus. Džonis sako vaikui, kad po daugel metų tu net neprisiminsi arba atsiminsi mūsų pažintį tik kaip per rūką ir viskas vis vien išdils, nes mes gyvename akimirkoje ir kaskart atmintis traukiasi, dyla... Berniukas prieštarauja, jis atstovauja vaikiškam naivumui, kurį Džonis yra pamiršęs. Man visgi šis filmas pirmiausia apie sau duotus pažadus, apie atmintį ir akimirkos grožį, apie užstrigimą praeityje ir bandymą iš jos ištrūkti patiriant kažką naują. Labai gerai subrandintas filmas visomis prasmėmis: dialogai, prasmė, nuotaika, egzistencinė-filosofinė idėja ir, žinoma, nebanaliai perteikti santykiai, kurie nieko bendro neturi su nusaldintais Volto Disnėjaus happy end variantais. Šiame filme nėra nugalėtojų ir herojų, yra tik akimirkos pajautimas ir procesas, kuris žiūrovui sukelia ne tik emocinį krūvį, bet ir leidžia pačiam įvertinti, kokia galinga yra dabarties akimirka ir kokia galinga gali būti praeitis. Dvi skirtingos kartos, skirtingi požiūriai, skirtingi kūnai ir patirtys – vienas vaikas, kitas subrendęs vyras – abiem lemta prisipažinti, kad išsigąsta, gėdijasi ir trokšta meilės lygiai tiek pat, nepriklausomai nuo to, kiek jiems metų. Juslingas ir įtaigus momentinis filmas, kuris lengvai nepasimirš.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Paveikslas: dailininkas Laurits Regnes Tuxen ir jo paveikslas vyro aktas

 

Sveiki,

Šį paveikslą aptikau visai netikėtai. Nužvelgiau ir perėjau prie kitų internetinių atsitiktinumų, tačiau teko sugrįžti atgal. Kažkuo užkabino. Atviras ekshibicionizmas, o gal XIX amžiaus pabaigos impresionizmo atšvaitai? Gal tas perdėtas lietuviškas drovumas (iki šiol nesuprantu, kaip reiktų deramai atskirti erotiką nuo tapomo nuogo kūno akto?) Ar tai ne tas pats? Tyrinėti ir perteikti tomis spalvomis, pasirinkta perspektyva savo matymo santykį su subjekto fiziniu kūnu?

Danų tapytojas, dailininkas Laurits Regnes Tuxen (1853-1927) gali pasigirti tiek marinistiniais, tiek aktiniais darbais, bet labiausiai tuo, kad jis tapė ir Anglijos karališkąją šeimą. Peržiūrėjau jo darbus. Labiausiai įstrigo šis. Iš tamsos, lyg nuo teatro užkulisių žvelgiama į apsirengusių ponų dailininkų galerą pro tamsų išraiškingo vyro formas, tarsi jis būtų užuolaida, o kartu tapoma iš atsitiktinai neparankios „pastatytos“ pozicijos.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dylerė" / "La Daronne" / "Mama Weed"

 

Sveiki,

Prancūzų kriminalinė komedija su legendine prancūzų aktore Isabelle Huppert „Dylerė“ (pranc. La Daronne) (2020) daug kam per LRT televiziją tapo tikra vakaro pramoga. Tikriausiai šį filmą būčiau pražiopsojęs, jeigu ne pagrindinė aktorė. Tiesą sakant, sunkoka atsiriboti nuo I. Huppert pačių stipriausių vaidmenų – sugedusi kalė intrigantė, kuri geba aistringai manipuliuoti kitais, pvz., filmuose „Ji“ arba „Pianino mokytoja“. Tokie vaidmenys išties įsimena ir vis sunkiau patikėti, kad aktorė suvaidins ką nors neįtikėtinai švelnaus ir jautraus. Mano akyse ji nepataisoma kino veikėjų monstrių aktorė. Šiame filme ji taip pat ne iš kelmo spirta.

Kriminalinėje komedijoje veikėja dirba policijoje, kur padeda pareigūnams ir detektyvams sekti arabų nusikaltėlius. Jų pokalbius ji verčia į prancūzų kalbą, tačiau gyvenimą apkartina finansinis sunkumas, sunkiai prieglaudoje serganti motina. Būdama inspektoriaus meiluže, ji vis tiek įsivelia į narkotikų tinklą ir apsukriai sugeba pervežti pusantros tonos hašišo į savo rūsį ir jį prakišti per tuos pačius arabus... Apsimetusi musulmone, turtinga ir įtakinga, ji nesunkiai susikrauna kapitalą. Priešingai nei amerikietiškose tokio tipažo filmuose, šiame viskas baigiasi pagrindinės veikėjos naudai. Filmas neišvengia nuspėjamumo, siužetas neoriginalus, paremtas vos viena intriga (kada veikėja pagaliau įklius į teisėsaugos nagus ir suklups?), tačiau kuo toliau žiūri, tuo labiau tampa aišku, jog bus tiesiog happy end, nes sunkiai gyvenantiems skurstantiems galima pasinaudoti kriminaliniais įrankiais (bent laikinai), kol bus atsitiesta gyvenimo kelyje.

Spalvingas prancūzų filmas siūlo absoliučią detektyvinę pramogą. Neforsuoja ir neperspaudžia komedijos rėmų, nedaro iš to parodijos. Smagu žiūrėti į pagrindinę veikėją (moterį!), kuri apsuka pareigūnus apie pirštą, kad net beveik galima romantiškai pasižiūrėti į nusikalstomą pasaulį. Visgi filmas neturi jokio tikroviškumo, jis skirtas masėms. Tikriausiai tiek turiniu, tiek raiškos formomis filmas nieko nenustebins, tiesą sakant, nieko neprarasite, jeigu nepamatysite, bet nieko nenutiks, jeigu ir pažiūrėsite.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Shakira – Laundry Service [Vinyl, 2LP] (2001)

 Informacija apie albumą: Shakira – Laundry Service [Vinyl, 2LP] (2001)

Vinilinė plokštelė: Bebe Rexha – Better Mistakes [Vinyl, LP] (2021)

 
Informacija apie albumą: Bebe Rexha – Better Mistakes [Vinyl, LP] (2021)

Vinilinė plokštelė: Beyoncé – Limonade [Vinyl, 2LP] (2016)

 
Informacija apie albumą: Beyoncé – Limonade [Vinyl, 2LP] (2016)

Vinilinė plokštelė: Coldplay – A Head Full of Dreams [live album box, vinyl, 4LP] (2021)

 
Informacija apie albumą: Coldplay – A Head Full of Dreams [live album, vinyl, 4LP] (2021)