Filmas: "Pjūklas X" / "Saw X"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Vis neatsispiriu pagundai pažiūrėti kokį nors komercinį siaubo filmą. Vienas iš jų – vienas sėkmingiausių siaubo filmo frančizės „Pjūklas X“ (angl. Saw X) (2023) dalis. Žinau, daug kas džiaugėsi, kad buvo pagaliau užbaigta šioji frančizė, nes idėjos buvo išsisėmusios ir nieko iš esmės naujo nevyko. Sunku perlipti pirmųjų dalių užkeltą psichologinio siaubo kartelę, tačiau net ir žiūrovai labai greitai pripranta prie kino siaubo ir žiaurumo. Kaip ir prie karo ir žiniasklaidos išdidintų siaubų baubų, tad nenuostabu, kad kitos dalys nebesuveikia kaip pirmosios. Visgi, kaip vienas internautas pastebėjo, dar viena „Pjūklo“ dalis tiesiog jau nuteikė nostalgiškai, bandant rekonstruoti anuomet patirtą siaubą.

 

Naujausioje dalyje, kuri vėlgi gali būti ne paskutinė, pasakojama apie genialų architektą John Kramer, kuris kovoja su smegenų vėžiu. Užsikabinęs už slaptos medicininės organizacijos, jis pasiryžta avantiūrai – skrenda į Meksiką operacijai ir gydymui. Kaip jau galima numanyti, Krameris patenka į melo pinkles, o likusioji filmo dalis bus skirta jo keršto puotai melavusiems. Apleistame fabrike jis suorganizuoja ištisą kankinimų šou, kurie iš esmės paremti tais pačiais žaidimais iš ankstesniųjų filmo dalių, t. y. veikėjai turi vienas kitą žudyti, nusipjauti galūnes, deginti, springti krauju ir bla bla bla...

Nepaisant visko, šioji filmo dalis atskleidžia iki tol nelabai būtus Johno Kramerio žmogiškuosius principus. Nejučia šioje dalyje žiūrovas yra priverstas vienaip ar kitaip pritarti siaubūnui, nes jis gina nekaltuosius, ypač vaikus, myli savo pagalbininkę Amandą, yra švelnus ir dėmesingas teisingiesiems ir netgi šioje dalyje pavaizduotas jo gailestingumas ir altruizmas. Iš kitos pusės Krameris pernelyg prisiima teisingojo siaubo architekto vaidmenį, pretenduoja į Dievo vaidmenį, tauškia apie nuodėmių išpirkimą tarsi būtų koks teisuolis mesijas, įtikėjęs savo veiksmų teisėtumu. Prieštaringas veikėjas ir šis prieštaravimas tikriausiai yra visos šios filmo dalies geriausiai pavykęs aspektas.

 

Kitą vertus, pribloškia holivudiniai nusidėvėję štampai. Vienas baisiausių ir labiausiai nepavykusių, kai veikėjai kaip karikatūros sustatomi prie durų, kurias atidaro ir išveda berniuką į šviesą, kylančią saulę, lyg monstrai staiga būtų tapę angelais, iliustruotais disnėjiškai pakilia muzika. Argi ne ironiška? Nesuvokiamas ir „Pjūklo“ lėlės ant dviračio žaidimo etapas. Kam naudoti tą baisią lėlę, jei veikėjai patys nusileidžia iš apžvalgos kabineto, kalba per mikrovoną ir rodosi savo aukos? Lėlė išvis nebefunkcionuoja, o kelią nuostabą, kam šita pastanga? O pagrindinė blogiukė – Cecilija Pederson filme pasirodo dar blogesnė nei Krameris. Pradžioje lyg ir kėlusi intrigą pabaigoje staiga personažė tampa plokščia ir tuščia kaip karoso pilvas – absoliučiai neįdomi ir tipinė blogiukė, neturinti įdomesnės perspektyvos. Filmo visuma, nepaisant Kramerio asmenybės naujų aspektų, pavyko drungnai vidutiniškai.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Laura Pausini – 2019 – Vinyl – 25° Aniversario – Box Set deluxe [vinyl / LP] (1994 album, 2019 edition)

Informacija apie albumą: Laura Pausini – 2019 – Vinyl – 25° Aniversario – Box Set deluxe [vinyl / LP] (1994 album, 2019 edition)

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Jessica Shy – Pasaka [vinyl / LP] (2023)

 

Informacija apie albumą: Jessica Shy – Pasaka [vinyl / LP] (2023)

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Jessica Shy – Apkabinti prisiminimus [vinyl / LP] (2022)

 

Informacija apie albumą: Jessica Shy – Apkabinti prisiminimus [vinyl / LP] (2022)

Jūsų Maištinga Siela

Didžiausi Europos akmenys, rieduliai: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kt. (Didžiausias šalies akmuo)

 

Sveiki,

 

Turiu daug idėjų, kaip norėtųsi kartais paįvairinti šio saito įrašus temiškai, tačiau dažniausiai tam nebelieka nei laiko, nei jėgų. Šįkart visgi nusprendžiau pasidairyti po Europą ir pasižiūrėti didžiausius akmenis. Kuris riedulys didžiausias Baltijos šalyse? Estijoje? Latvijoje? Lietuvoje? Iš ko jie sudaryti? O kaip kitose šalyse? Taigi pradėkime nuo Lietuvos...

Rieduliai yra numeruojami ir saugomi valstybės kaip šalies turtas. Kuo toliau nuo Baltijos jūros, link Alpių, tuo rieduliai mažėja ir jų aptinkama mažiau. Didžiausias Europos poledyninis matomas riedulys visgi yra Estijoje. Susipažinkime.

LIETUVA

 

Lietuvos didžiausias lauko akmuo – Bastyčių (arba Puokės) akmuo, šiaurės Žemaitijoje.

 

Sudėtis: lauko špatas, kvarcas, žėrutis. Manoma, kad atkeliavo iš Švedijos per ledynmetį, atrastas 1957 m.

 

Dydis: Barstyčių akmuo yra 13,4 m ilgio, 7,5 m pločio ir 3,6 m aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų.

LATVIJA

Latvijos didžiausias akmuo – Nycgalės didysis akmuo (lat. Nīcgales Lielais Akmens), kuris yra netoli Daugpilio, netoli sienos su Aukštaitija.

 

Sudėtis: granitas.

 

Dydis: akmens ilgis – 10,5 m, plotis – 10,4 m, aukštis – 3,5 m. Matomos dalies tūris – 170 m³.  

ESTIJA

Didžiausias Estijos akmuo – Ehalkivi (Ehakivi, Linnukivi, Veljastekivi) yra Estijos Šiaurėje, Suomijos įlankoje, Vakarų Viru Estijos regione ant jūros kranto. Tai vienas didžiausių žinomų ledynų atneštų riedulių ledyno formavimosi zonoje.

 

Sudėtis: pegmatitas.

 

Dydis: aukštis 7,6 m, apimtis 49,6 m, tūris 930 m³, masė apie 2500 t.

LENKIJA

Didžiausias Lenkijos akmuo – Trygław, kuris stūkso Vakarų Pomeranijos vaivadijoje t. y., tarp Vokietijos sienos ir Gdansko šiaurinėje Lenkijos dalyje. Akmuo yra vietos miestelio kapinių dalyje ir apipintas įvairių mitų. Kilmė taip pat kildinama su paskutiniuoju ledynmečiu.

 

Sudėtis: gneisas.

 

Dydis: apie 50 metrų, ilgis – 16 metrų, plotis – 11 metrų, bendras aukštis – 7,8 metro (įskaitant 4 metrus įkasti į žemę); tūris apie 700 m3, numatomas svoris apie 2000 tonų.

VOKIETIJA

Didžiausias Šiaurės Vokietijos akmuo  – Großer Stein (Altentreptow), galutinai iškastas iš po žemių tik 2011 metais. Iš tikrųjų tai antrasis pagal dydį ledynmečio riedulys Vokietijoje, kitas aptiktas didesnis, deja, jis Baltijos jūros dugne, todėl sausumoje yra didžiausias šis.

 

Sudėtis: granitas.

 

Dydis: 8,2 m ilgio, 6 m pločio ir 5,2 m aukščio, jo masė apie 450 tonų. Pirminiais skaičiavimais, akmens, iš pradžių pakilusio 2,6 m nuo žemės, tūris buvo 133 m³, o jo apimtis – 23 metrai.

DANIJA

Didžiausias Danijos akmuo vadinamas Dammestenen, išvertus reikštų Moterų akmuo. Jis yra netoli Hesselager kaimo, maždaug 20 km į šiaurės rytus nuo Svendborgo.

 

Sudėtis: granitas.

 

Dydis: Jo aukštis – 12 m,, apimtis – 46 m, svoris – 1000 tonų.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žudikas" / "The Killer"

 

Sveiki,

 

David Fincher per savo kino karjerą sukūrė ne vieną filmą, už kurį bus dėkingi žiūrovai: „Zodiakas“ (2007) „Keista Bendžamino Batono istorija“ (2008), „Socialinis tinklapis“ (2010), „Dingusi“ (2014), o kur dar tokie serialai kaip „Kortų namelis“ bei vaizdo klipai Madonnai. Tikriausiai nemažai kas tikėjosi įtraukos ir intrigos naujausiame darbe „Žudikas“ (angl. The Killer) (2023), kuriame nusifilmavo Michael Fassbender ir Tilda Swinton.

 

Jau nuo pat pradžių filmas pasitinka žiūrovą savitai mąsliu ir lėtu ritmu. Pagrindinis veikėjas – bevardis ir daugiaveidis žudikas, kuris kiekviename žingsnyje keičia tapatybę. Jis ruošiasi kitapus gatvės nušauti turtingą ir įtakingą magnatą ir jam, deja, nepavyksta. Jo lėtus dzenbudistinius veiksmus apibrėžia vidinis ritmingas monologas, savita žudiko disciplina, kas jį iš dalies ir padaro antžmogį. Galiausiai jis grįžta į Dominikos Respubliką pas mylimąją, tačiau aptinka išlaužtus namus ir vos likusią gyvą merginą. Taigi likęs filmas yra keršto istorija, į kurią leidžiasi žudikas nuosekliai atsekdamas merginos skriaudėjus.

 

Siužetas iš tikrųjų nėra jokia intriga. Kaip tyčia šiam filmui pritrūksta tam tikro rokenrolo, dinamikos ir aistros, bet labiausiai – sudėtingesnio galvosūkio, kad ir žiūrovas galėtų įsitraukti į spėliones. Kitą vertas, galbūt tai būtų pernelyg tradiciška, todėl kino kūrėjai apsisprendė kurti prislopintą klasikinį variantą, telkdami jėgas pagrindinio veikėjo filosofijai, švariam ir skaidriam susidorojimui, pateikiant pagrindinio veikėjo apgalvojimus, analitinį mąstymą ir pasirinkimus nuo A iki Z kaip ant lėkštelės.

 

Visgi filme būta labai vykusių scenų, kurios įtraukė, leido tapatintis su situacija, o ir muštynių sceną, kuri priminė „Nužudyti Bilą“ dalis, taip pat atrodė jau kitame kosmoso lygmenyje, nebetikroviška. Kitą vertus, filme atsivėrė ir tam tikrų nuobodžių beveiksmių duobių, kai veikėjas jau per daug įkyriai slampinėdamas kartoja tas pačias frazes ir nieko įdomaus nevyksta. Aš vis galvojau, ar būtina filmuoti ir scenas užkaišioti tomis mašinų pasistatymo aikštelėse mizanscenomis, kurios iš tikrųjų nepasako nieko? Jų filme čia bus ne viena ir ne dvi. Visgi veikėjas man priminė vaikystėje žiūrėtą tokį serialą „Pretendentas“, kada unikalaus gebėjimo ir mąstymo žmogus, slėpdamas savo tapatybę, bėga nuo slaptos organizacijos. Galima sakyti, kad „Žudiko“ intriga galbūt už to ir laikosi, t. y. ypatingo veikėjo mąstymo. Visgi filmas išėjo vidutiniškas, labiau žiūrėti atsipūtus, nei tikėtis kokio nors netikėto ir intelektualesnio cirko.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 6.8

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Napoleonas" / "Napoleon"

 Sveiki,

 

Pažiūrėjęs naujausią Ridley Scott filmą „Napoleonas“ (angl. Napoleon) (2023) bandau suprasti internetinių heiterių ir anšlago atstovų sukeltą kakofoniją. Filmo aptarimai ir įspūdžiai panašiai rezonuoja su vasarą pro teatrus praėjusiais „Openheimeriu“ bei „Barbe“. Tiesa, kino teatrai jau nebelūžo kaip vasarą, tačiau filmas vis tiek sukėlė šurmulį. Jau kino apdovanojimų sezonas baigia įsibėgėti ir, deja, „Napoleonas“ nėra iš tų favoritų, kokio buvo galima tikėtis.

 

Pustrečios valandos R. Scott kino epas iš tikrųjų tampa dar vienu didingu režisieriaus kino projektu. Žvelgiant į jo kino ilgametę patirtį, tai yra vienas iš tų kino mohikanų, kuris išlieka konceptualiai ištikimas savo kino užmojams: didelės masinės scenos, prabangūs ir gausūs kostiumai, istorinių faktų laikymasis, herojaus dvilypumo kūrimas, mūšių vaizdavimai, meilės istorinė linija bei žymūs aktoriai. Visas šis nekintantis Ridley receptas kaip koks Margaritos kokteilis niekada nekeičia savo sudėties, „Napoleonas“ irgi. Visgi mano mėgstamiausias jo kino reginys tebėra legendinis „Gladiatorius“.

 

Tiesa, nesu istorikas ir didelis Napoleono Bonaparto asmenybės žinovas. Iš istorijos pamokų vis menu jo graudų ir nesėkmingą žygį į Maskvą ir mirtinai sušalusius kareivius žaimą Vilniaus gatvėse. Masinė palaikų kapavietė sukurta ir Vilniaus Antakalnio kapinėse. Tiesa, esu daug girdėjęs ir mitų, kad Bonapartas buvęs neūžauga liliputas, kuris pasiekęs didžiules pergales dėl savo ūmaus ir karšto būdo. Filme visgi visi šie mitai paneigiami ir mes matome aktoriaus Joaquin Phoenix (geresnio varianto šiam vaidmeniui ir negalėjo būti) sukurtą mąslaus ir jautraus karo genijaus portretą.

 

Nesistengsiu analizuoti naratyvo ir visko, kas vyko filme – tam reiktų tikrinti ne vieną istorinį šaltinį, tačiau Austerlico ir Vaterlo mūšiai pavaizduoti įspūdingai, aišku, pasitelkiant kompiuterinę grafiką. Kiek gal nuvylė Napoleono Maskvos pralaimėjimas, apie kurį daugiau buvau girdėjęs. Bet filmas, nors ir karinis, tačiau nėra vien mūšių strateginis analizės dokumentika, mūšiai praplaukia epizodiškai įprasmindami Napoleono pergales ir pralaimėjimus. Kur kas tikroviškiau ir įtaigiau pavaizduota kretanti Prancūzija po Marijos Antuanetės nukirsdinimo ir visa Napoleono epocha šalies viduje, kuriai atsvara buvo aristokratės kalinės Žozefinos ir Bonaparto meilės istorija, kuri tikriausiai filme dramatiškai geriausiai perteikta. Daug faktų nebuvau girdėjęs, nors dar pernai Luvre akylai stebėjau originalius karūnacijos paveikslus, bet net nebūčiau pagalvojęs, kad dėl palikuonių Žozefina turėjo atsisakyti karūnos ir užleisti vietą vaisingajai.

 

Filmo visuma itin spalvota ir, nebemeluokime, labai vykusiai prabangi. Kostiumai yra vienas svarbiausių filmo atributų, dėl ko ne kartą galima išsižioti, kaip tiksliai pagal dokumentus ir paveikslus atkurti tam tikri vaizdiniai. Kitą vertus, neįmanoma neanalizuoti paties Napoleono charakterio dvilypumo: iš vienos pusės jis nuo moters ir mamytės priklausantis graudenantis berniūkštis, o iš kitos – bebaimis karo vadas per savo vadovavimą pražudęs per 3 milijonus gyvybių. Aktoriaus perteiktos tam tikros manieros, Napoleono leidžiami geismo garsai, čepsėjimai, miegamojo flirtas ir karo stovėsena leidžia jį regėti ir kaip garbėtrošką, ir kaip besiaukojantį kitų labui. Iki šiol Napoleonas prancūzų yra labai gerbiamas autoritetas, nors jo tragedijų pabaigoje visuomenė ir neapkentė. Visgi filmas man labiausiai suveikė kaip istorinių spragų užpildymas, nepamenu, kad kažką rimtesnio būčiau matęs apie Napoleoną, net keista, kad kinas neišnaudojo šios personos. Nepaisant visko, gal ir trūksta filmui gylio, nueita holivudiniais vaizdų dirginimo keliais, o ne pavojingesniu – asmenybės interpretavimo galimybėmis, kaip pavyzdžiui, buvo rizikuojama filme „Spencer“ apie princesę Dianą. Nepaisant visko, pastaruoju metu nedaug žiūriu didžiojo kino reginių, savitai buvau tokio pasiilgęs ir mano lūkesčius, ko buvo galima tikėtis iš režisieriaus, išpildė.

P. S. Ar niekam akių nebadė juodaodžiai žemesnio rango karininkai ir tai, kad filmas anglų kalba ir puikiai be vertėjų kalbasi tiek Napoleonas, tiek Aleksandras, tiek britų generolas? Tarsi vietomis visgi istorinė tiesa pasiduoda kino tarimai tolerancijai.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.5 

 

Jūsų Maištinga Siela