2024 m. vasario 12 d., pirmadienis

JCDecaux: nuo šiandien praktikuosiu dėkingumą (pozityvumo reklama miesto autobuso stotelėse)

 

Filmas: "Žiniuonis" / "Pamiršta meilė" / "Znachor" / "Forgotten Love"

 Sveiki,

 

Gero lenkų kino nevalia atsisakyti net tada, kai galvoji, kad pavargai nuo sunkių ir niūrių filmų, kurie gvildena sudėtingas problemas. Viena iš tokių juostų – Michal Gazda režisuotas filmas „Žiniuonis“ (lenk. Zachor) (2023). Filmas talpinamas Netflix platformoje, o pagal angliško filmo pavadinimo variantą filmas verčiamas kaip „Pamiršta meilė“. Abu pavadinimai tinka, bet, aišku, artimesnis ir geresnis yra pagal originalą.

 

Jeigu trumpai apie siužetą, tai jis klasikų klasika visomis įmanomomis prasmėmis. Filmas turėjo tėvynėje itin sėkmingą klasikinį 1981 metų pastatymą, tačiau, matyt, nutekėjo daug vandens ir buvo nutarta pastatyti kitą variantą tikriausiai vakariečiams reklamuoti lenkišką kaimišką ir grafų kultūrą. Nepaisant to, filmas vaizduoja laikus iki Antrojo pasaulinio karo. Intelektualus ir įžvalgus daktaras gauna lazda per galvą, jis netenka atminties, 15 metų bastosi velniai žino kur, kol galiausiai apsistoja kaime, kur sutinka savo suaugusią dukrą (pastaroji jo nepamena), tačiau jis gydo sudėtingais chirurginiais sprendimais, tad aplinkiniams kelia nemenką susižavėjimą ir įspūdį. Baisiausia, kad toks laikmetis, jog gydyti be daktaro licencijos negalima ir už tai sodinama į kalėjimą, todėl aišku, link ko eina visa istorija. Dar daugiau Pietų Amerikos muilo operos! Jis dažinėje operuoja savo dukrą to nė nežinodamas, o atsigavusi dukra lekia skersomis per pievas pas savo pasikėlusį grafą, tačiau piktoji grafo mamytė užtrenkia duris...

 

Siužetas absoliutus 90-ųjų muilo operos serialas. Diedukas slampinėja daug metų nieko neprisimindamas, o valstiečiams nė į galvą nešauna pasidomėti mieste kokio dingusio daktarėlio, kuris plaktuku ir kaltu atstato paralyžiaus ištiktą jaunuolį? O kur tai, kad dukrelė išlekia už grasinimus niekam nieko nesakiusi, o tėvukas bėga lapatai-lapatai į kalėjimą pasiduoti ir niekas niekam nieko nesako, lyg būtų užkietėję komunikacijos viduriai... Nieko nepadarysi, medžiaga sena kaip prosenelių lovos, viskas pagal senas XIX amžiaus romantizmo klišes sukonstruota. Siužetiškai žiūrint, filmas „Žiniuonis“ arba „Pamiršta meilė“ yra tiesiog banalybė, bet kaip seniai tokią bemačiau, kad sužiūrėjau visai neblogai, o ir pastatymas lenkiškos kultūros apsupty atrodė ne kaip „Rozalinda“ praradusi atmintį, bet visai neblogai sukonstruotas pseudokultūrinis ir kiek karikatūrinis lėlių namelis. Daug ką atperka polonizmo reliktai, kurie artimi ir lietuviškai pirmajai tarpukario kultūrinei dekadai. Nesijaučiu labai apiplėštas, juk filmas emocionalus, tėvo ir dukters melodramatiškos sankirtos kėlė ir juoką, ir graudulį, ir nuostabą. Filmo finalas – teismas, tikras klišių torčiukas tiesmukų graudenimų ištroškusiems žiūrovams.

 

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.5



 

Jūsų Maištinga Siela 

2024 m. vasario 11 d., sekmadienis

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 42: gyvenimas yra ribų laužymas ir siela visada nori veiksmo

 Elihu Vedder (1836-1923), The Pleiades (Plejadės, Septynios seserys), 1885.

Sveiki,

 

Kaip kartais sunku parašyti ką nors pozityvaus, nes atrodo, kad kasdienybės rutinoje reikia pastangų sukurti kokiai nors skaidriai minčiai, kurios vienaip ar kitaip nebūčiau jau aprašęs ar permąstęs. Šiandien viena iš tokių temų, besiklausant YouTube platformoje regresinės hipnozės seansų, yra ribos.

 

Šiaip pagauna save tose situacijose, kai protas įgalina laikytis saugios komforto zonos, kur nevyksta pokyčiai, kur viskas užrūgę. Netekantis vanduo linkęs surūgti. Tačiau kaip duoti pokyčiams valia? Tik per drąsą veikti, kuri kyla iš to, kad gyvenimas yra vien tik ribų peržengimas. Kad ir kaip bebūtume save įrėminę į kažin kokius įsitikinimus, moralinius ir etinius rėmus, kurie atrodo nedalomai ir nepajudinamai teisingi, gyvenimas tikriausiai vis ves prie to, kad juos reikės sugriauti ir paneigti. Dažnai skausmingai, nes mes nenorime to, kas už proto ribų, nepažinaus nepakenčiame, tačiau tai tik iliuzija. Mūsų asmeninės programos sudaro neretai skausmingas situacijas, kuriose pramušame tas ribas. Dažnai traumuojančiai, neretai šokiruojant aplinkinius, ir tai išveda iš paraštės, ką įsivaizdavome esant normalų ir saugų save, pasaulį ir gyvenimą į naują suvokimą, prie naujos ribos.

 

Normalumas neegzistuoja. Mes esame tankai ir ledlaužiai šokantys kaip tos septynios seserys, simbolizuojančios Plejades iš Tauro žvaigždyno. Mums atrodo amžinos ir kasdien patekančios tokios, kaip tekėjo jau kasnakt šimtus metų, bet tiesa tame, kad savo teritorijoje jos yra nuolat išgyvenančios kosmologinius virsmus ir transformacijas.

 

Jūsų Maištinga Siela


Šimtadienis: Šimtadienio iškarpos, šimtukai, 100 formos, trafaretai, pavyzdžiai, permatomi skaičiai

 



 Spauskite ant 100, isisaugokite kaip nuotrauką, įsimeskite į wordą, atsispausdinkite ir karpykite.

Šios dienos daina: Mina – Ancora, ancora, ancora [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Jau labai seniai galvojau padaryti šį įrašą. Italų atlikėją Mina Anna Maria Mazzini OMRI (g. 1940), kuriai dabar 83 metai, netikėtai aptikau tiesiog važiuodamas į Paryžių ir maigydamas YouTubą. Atradau ir neužmiršau. Jos daina Ancora ancora ancora (liet. vis tiek) iki šiol skamba kaip koks italų muzikos praėjusio amžiaus tradicinės estrados kūrinys, kuriam būdingas dramatiškai sodrus meilės istorijos perteikimas. Gražu! Daina įrašyta 1978 metais ir tapo labai populiari.

 

Iki tol nieko nežinojau apie Miną, tačiau pačioje Italijoje ji sukėlė nemažą muzikos industrijos permainą. Viskas prasidėjo 1960 metais, kai atlikėja pradėjo su rokenrolu savo išskirtinius pasirodymus. Konservatyvioje tuo metu Italijoje, kur ir šiaip viskas filtruojama pagal etinius religinius filtrus, Minai buvo 1963 metais uždrausta pasirodyti gyvai, nes šioji turėjo romaną su vedusiu vyru. Tačiau tai nesustabdė atlikėjos būti scenoje ir netrukus dėl to, kad gniuždoma, ji sulaukė visuomenės palaikymo ir jos muzika Italijoje dominavo daugmaž 15 metų iki pat 1975-ųjų. Daina „Ancora ancora ancora“ atspindi tai, kokias dainas dainavo Mina. Atlikėja laikoma moterų emancipacijos televizijoje pradžia, kur nebebijoma seksualumo, atvirumo ir intymumo. Tai sutapo ir su per pasaulį vilnijančia Seksualine revoliucija, o pioniere Italijoje tapo būtent Mina.

 

Per savo karjerą moteris išleido 77 albumus!!! Tai didžiulis kiekis dainų. Paskutinis albumas išleistas 2023 metais ir Mina Italijoje vis dar populiari, nors nuo 1978 metų nebedaro gyvų pasirodymų ir muziką įrašinėja savo malonumui. Pasaulyje jos įrašų parduota per 150 milijonų kopijų ir ji yra viena sėkmingiausių italų moterų dainininkių istorijoje, ne kartą pripažinta įvairiose šalyse kaip geriausia atlikėja. Jos sopraninis balsas pasižymi giliu sodrumu ir intymumu, atlikėja atrodo sau patogią dainavimo manierą, kuri tapo itališkos muzikos kanonu. Pasiklausykite patys.



 

Mina – Ancora

[žodžiai / lyrics]

 

Se vuoi andare ti capisco

Se mi lasci ti tradisco, sì

Ma se dormo sul tuo petto

Di amarti io non smetto, no

Tu stupendo sei in amore

Sensuale sul mio cuore, sì

Se poi strappo un tuo lamento

È importante questo mio momento perché

Io ti chiedo ancora

Le tue mani ancora

Le tue braccia ancora

Di abbracciarmi ancora

Di amarmi ancora

Di pigliarmi ancora

Farmi morire ancora

Perché ti amo ancora

Confusione la tua mente

Quando ama completamente, sì

Con le sue percezioni

Mette a punto le mie inclinazioni perché

Io ti chiedo ancora

Le tue mani ancora

Le tue braccia ancora

Di abbracciarmi ancora

Di amarmi ancora

Di pigliarmi ancora

Farmi morire ancora

Perché ti amo ancora

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: prancūzų mokslininkas Élisée Reclus apie lietuvių kalbą ir mažybinius žodelius XX amžiaus pradžioje

 

„Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi daugiausiai mažybinių žodžių, išreiškiančių švelnumą, meilumą ir prieraišumą. Šiuo atžvilgiu ji lenkia ispanų, italų ir rusų kalbas. Šios mažybinės priesagos būna pridedamos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, taip pat prie daiktavardžių ir būdvardžių“. Élisée Reclus

Žymus prancūzų geografas, anarchistas, sociologas ir rašytojas Élisée Reclus (1830-1905) buvo atkreipęs dėmesį į lietuvių kalbos išskirtinumą. Vienas dalykas, kas visiems užsieniečiams iškart pasimokius kalbos krinta į akis, tai lietuvių kalbos deminutyvų gausa. Gal anksčiau ar kokiose tarmėse bei patarmėse jų vartojama kur kas daugiau, manding, bendrinėje kalboje jau nykstantis reikalas dėl kalbos praktiškumo. Citata panaudota JAV 1919 metais dienraštyje „The New York Times“.

 

Jūsų Maištinga Siela


2024 m. vasario 10 d., šeštadienis

Albumas: Augustė Vedrickaitė – Kas esi tu (apžvalga)

 

Sveiki,

 

Lietuvoje nėra daug atlikėjų, kurių muzikos albumų laukčiau. Gal kokios Džordanos Butkutės, kuri įdomi dėl savo evoliucijos ir paskutiniu metu sukurtų rokinių skambesių. Žinoma, ir Augustė Vedrickaitė, kuri išgarsėjo 2005 metais, pasiekusi muzikinio šou realybės „Dangus“ finalą, po kurio atlikėja greitai išleido savo debiutinį albumą „Apnuoginta“. Ką aš tuo metu veikiau? Tryniau tikriausiai paskutinius metus mokyklinį suolą ir, gerai pamenu, kaip dainuodavom „Saulė“ arba „Kekšė“ priedainius, nes na kitaip ir negalėjo būti. Tuo metu „Baras“ ir „Akvariumas“ pakeitė muzikiniai realybės šou buvo itin populiarūs, juos žiūrėjo praktiškai beveik visa Lietuva, tad nežinoti, kas yra Augustė, praktiškai buvo neįmanoma.

 

Ir visgi antrasis albumas „Kas esi tu“ išleistas visai neseniai, 2024 metais. Praslinko, atrodo, ištisa epocha, daug kas pasikeitė lietuviškoje muzikoje. Atsiradus internetiniam vartojimui atlikėjai nebegalėjo uždirbti iš albumo pardavinėjimų, nunyko CD pardavimai, daug kas ėmė leisti internetine savo kūrybą ir tik retesnis, kuris išleidžia materialų albumą. Bet sugrįžo vinilinės plokštelės ir atlikėjai vis tiek nenustoja kurti. Augustė taip pat išleido avietinio marmuro vinilinę plokštelę „Kas esi tu“. A pusėje visiškai naujos 5 pop roko dainos, B pusėje jau seniau išleistos ir žinomos 5 dainos. Šiandien pabandysiu apžvelgti visą albumą ir pasižiūrėti, kaip viskas atrodo, įvertinti kiekvieną dainą dešimtbalėje sistemoje. Prie albumo dirbo visiems puikiai žinomi Vytautas Bikus ir Paulius Vaicekauskas.

P. S. Dainos paimtos iš oficialios autorės YouTube prieigos.

1. Saugos mus naktis




 

Vidutinio tempo pop roko daina, kuri primena, kas iš tikrųjų yra Augustė. Ogi rokerė! Su labai panašaus turinio ir skambesio kai kuriomis dainomis ji jau buvo, galima sakyti, susiformavusi tokį įvaizdį albume „Apnuoginta“. Niekas pernelyg nuo to nenutolo. Augustei tinka toks įvaizdis, jos aštrus bliuziškas balsas gerai užpildo saugią, be didelių sproginėjimų dainos aranžuotę. Daina intensyvėja, pamažu auginama rokeriška nuotaika, tačiau galutiniame variante sprogimas neįvyksta (matyt, daugiau eksperimentinės laisvės dainos kulminacijai bus palikta gyviems pasirodymams?). Nepaisant to, daina nebloga, ją malonu klausytis.

 

Mano įvertinimas: 8/10


2. Kas esi tu



Labai įdomi pati dainos pradžia! Tokia užuomina į kažką afrikietiško ar aukštaičių sutartines, kas galėjo būti labiau kaip muzikos motyvas išnaudotas. Būtų įdomu sužinoti, koks būtų viso to rezultatas. Visgi daina išauga į vidutinio pop roko dainą ir ji vėlgi skamba gerai. Man regis, daina labai asmeniška, įtariu, pačios atlikėjos savaip išgyventa. Daina, kuri vadinasi kaip ir visas pats albumas, todėl nori nenori imi laikyti kūrinį viso albumo idėjiniu centru. „Kas esi tu“ vystoma įdomiai, turi savo metalinių tokių pakartojimų (kas esi tu, kas esi tu... tu, tu, tu...), jų galėjo būti dar daugiau ir intensyvėjančių, kurie puikiai veikia ir papildo pagrindinę solo dainos liniją. Pabaigus dainą kilo mintis, jog ji visai gerai suskambėtų duetu su kokiu nors populiariu atlikėju ar atlikėja, bet tikriausiai būtų suardytas tas atlikėjos asmeniškumas.

 

Mano įvertinimas: 9/10


3. Pamiršiu


 

Švelni roko baladė „Pamiršiu“ skamba kaip terapinis atlikėjos kūrinys. Daug atlikėjų leidžia per kūrybą išlieti savo mintis ir emocijas, ir tai tampa tam tikra prasme pasveikimu. Savigyda primena ir daina „Pamiršiu“, kuri skamba tolygiai augančiai ir yra klasiškai tvarkingai sukonstruotas kūrinys. Nežinau tik dėl Augustės paploninto balso, kuris papildo takelį kaip „vėjuota“ lopšinė, skambant gitarai. Gal man norėjosi šiokio tokio sprogimo, „atidaryto“ balso antrojoje kūrinio dalyje, kuris simbolizuotą iš tikrųjų tą pasveikimą ir užmarštį? Pasirinktas saugus variantas, daina kaip miuziklas, kažkur nunešė, gal į tam tikrus grupės „Skylės“ su Aiste Smilgevičiūte „Povandenines kronikas“? Nežinau. Bet daina graži, intymi, jautri. Ypač man patiko kūrinio pradžia.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10


4. Pagaląsti nagai

 

Neblogai! Toks hito „Kekšė“ savotiškas vaibas, tęsinys. Neturėti pop roko albume kokios nors chuliganiškos ir agresyvios dainos, tikriausiai nebūtų ir to roko albumo! Visgi „Pagaląsti nagai“ man kaip hitas neskamba, trūksta tiesiog... iškart kabinančio ir staigaus priedainio, kuris „paimtų“ iškart. Bet juk ne visos dainos būna hitais, todėl bendrame albumo sraute kūrinys konceptualiai užpildo tai, ką ir turi užpildyti.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

5.Apsigalvot



Pagaliau pozityvumas! Šią dainą jau įsivaizduoju ir kaip hitą, tą, kurią norisi pasigarsinti, kai važiuoji autostrada prie jūros. Ritmas, žodžiai, sukurta pakylėta atmosfera yra tai, ko reikia klausytojams. Man tai visgi daina apie tai, kad reikia nuvaikyti prastas mintis, nesileisti jų užvaldomam, nes gyvenimas trumpas, reikia stengtis būti ne auka, o tiesiog laimingu čia ir dabar.

 

Mano įvertinimas: 10/10

6.Demonai


 

Visiškai kitokios aranžuotės daina „Demonai“ sukurta ir išleista 2019 metais. Prie jos dirbo Faustas Venckus. Tiesa, taip niekada šios dainos normaliai nebuvau išklausęs, nors žinojau ją esant. Šiuo metu Youtube platformoje artėja prie 70 tūkstančių perklausimų, tad galima teigti, kad tai nebuvo itin didelis hitas. Kuo skiriasi ši daina nuo likusio albumo? Ogi ji iš rokeriško pasaulio mus sviedžia į 80-ųjų sintezatorių erą, kurioje viskas pagal žanro skambesio taisykles. Įsivaizduoju save klausantis šio kūrinio ant bėgimo takelio kokioje sporto salėje. Kūrinys, kuris kažkiek man susišaukia su Donato Montvydo albumo „1987“ garsais.

 

Mano įvertinimas: 7/10


7.Dalelę savęs



Apie šią dainą jau esu rašęs atskirai. Perklausiau vėl ir ji išties puiki. Išleista karantino metu 2020 metais. Skamba puikiai. Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, jog tai vokalinė daina ir tas pasiūbavimas tarp priedainio ir uždainio labai tinka. Ką jau kalbėti apie Miglės šokį vaizdo klipe, kuris iš dalies primena Sios hito „Chandelier“. Daina puiki, mena Augustės stebuklingą pasirodymą ir transformaciją, kai ji „Danguje“ atliko Džordanos dainą „Dėl tavęs“.

 

Mano įvertinimas: 10/10


8.Saulėgrąžom žydės


 

Iki dainos vidurio galvojau, kad daina monotoniškai nuobodoka, tačiau pabaigoje pakeičiau nuomonę. Tikriausiai labiausiai šioje dainoje veikia pats tekstas, kuris vėlgi skausmingas, tačiau teikiantis vilties. Seseriškas ir moteriškas solidarumas, gijimo daina man asocijuojasi su maištavimu prieš tai, kas vyksta Ukrainoje. Nežinau dainos parašymo motyvų ir kontekstų, bet man tekstas labai siejasi kaip protestas prieš karą ir apskritai smurtą. Pasirinktas tekstas byloja daugiskaitos pirmuoju asmeniu, pastarasis nutrina individualumo ribas ir siejasi su koletyviškumu bei tam tikra politine pozicija. Tik nežinau dėl dainos pavadinimo.

 

Mano įvertinimas: 7/10


9. Before You're 6ft Under


 

Daina pristatyta Nacionalinei Eurovizijos atrankai. Kiek pamenu, daina išėjo į finalą ir ją neblogai buvo įvertinę tiek žiūrovai, tiek komisija. Nors praeityje Augustė yra pristačiusi ir geresnių (bent jau man) Eurovizijai dainų (ypač 2007 m. daina „Fate“), šioji irgi nebloga. Aštrus rokerės balsas, atsipalaidavimas scenoje, tvirtas plėšrūnės įvaizdis ir išties belieka pridurti, jog dainos priedainis, nors nieko stebuklingo, bet jis įsimenantis ir nesunku paniūniuoti pasibaigus dainai. Ko gi dar reikia gerai dainai?

 

Mano įvertinimas: 8.5/10


10.Vėl iš naujo


 

Labai smagus vaizdo klipas! Tipiška augustiška stiliaus ir žanro daina – pašėlusi ir atsipalaidavusi rokerė, kurioje atsipalaidavimas dera su savotišku chuliganizmu. Šiaip dabar Lietuvoje mes neturime stabiliai dainuojančių moterų rokerių, kurių muzika būtų taip matoma, kaip Augustės, todėl atlikėja nepajudinama, turi savo vietą ir veidą muzikos pasaulyje. Beje, labai puikus repo intarpas ir to intarpo sodrus tonas. O tas priedainyje esantis paūbavimas labai dera su nuotaika ir muzika. Išties tai pavykęs kūrinys, hitas.

 

Mano įvertinimas: 9.5/10

 

Šiaip ilgai lauktas albumas „Kas esi tu“ turi savo spalvą ir savitą charizmą. Kaip stipriausius kūrinius išskirčiau „Dalelę savęs“, „Apsigavot“ ir „Vėl iš naujo“. Albume yra pozityvių ir pašėlti tinkančių gabalų, bet nemažai yra ir skausmingus išgyvenimus atspindinčių kūrinių. Yra ir roko, ir roko baladžių, nemažas įvairovės spektras, ką? Bet neatimsi vieno – tai Augustės vokalas ir išskirtinis balsas, leidžiantis kurti specifinį skambesį ir nuotaiką.

 

Jūsų Maištinga Siela