Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai
arti“ (Extremely Loud and Incredibly Close) (2011 m.). Pradėsiu pesimistiškai, nes
iš tikrųjų nusivyliau režisieriumi Stephen Daldry, kuris sukūrė tokius filmus
kaip „Bilis Eliotas“, „Valandos“, „Skaitovas“. Manau, kad su šiuo filmu
režisierius padarė žingsnį atgal ir net geroka žingsnį. Visų pirma pasirinkta
tema – Rugsėjo 11 – osios padariniai Amerikoje, nereikia nė sakyti, tema labai „plati“
ir nuvalkiota. Suprantu, sumanymas gal ir nieko, parodyti viską vaiko akimis,
tačiau manęs tai neįtikino. Pavadinimas ir pats trailer‘is lyg ir nemažai
žadantis, tačiau žiūri filmą ir galvoji, kažkur kažkas matyta, kažkas
subanalinta, kažkas skolinto ir pan.
Vaiko ir tėvo santykiai – pavaizduoti gan įdomūs, tačiau paties vaiko
charakteris išluptas lyg iš kokios fantastikos, šiek tiek net siejosi su Oskarui
nominuotu filmu „Hugo“. Berniuko charakteris pasirodė visiškai negyvenimiškas,
sufantastintas – berniukas, kuris dėl tėvo atminimo „daro žygdarbius“, kai iš
tikrųjų tokie vaikeliai sėdi namuose ir ašaroja prisiminę tėvelius, jis
keliauja po visą Niujorką ir iš užuominų ieško tėvo atseit paliktos užduoties. Gal
siužetas ir „originaliai“ skamba, tačiau jis toks netikėtas iš šio režisieriaus,
toks suholivudintas, subanalintas, kad iš rimtos dramos liko tik vidutiniška
drama vienkartiniam pasižiūrėjimui. Nesakau, kad filmas visiškai jau „bum, bum,
tarara...“, tačiau mano manymu yra kur kas geresnių darbų. Tiesa, filme
pasirodo ir legendiniai Tom Hanks ir Sandra Bullock, tačiau jų vaidmenys čia
epizodiniai ir praktiškai filmo neišgelbsti.
Siūlau pasižiūrėti vidutiniškų dramų mėgėjams.
Jūsų Maištinga Siela
Įstrigo tik keli dalykai šiame tikrai mandagiai tariant nepavykusiame filme. Pirma, puiki aktorių Max von Sydov'o bei Violos Davis vaidyba. Savo personažus pateikė jautriai ir įtikinamai. Patiko keli fragmentai (bet tik keli) iš garso takelio bei operatoriaus darbo.
AtsakytiPanaikintiBendrai pasakius, filmas paliko tokio neužbaigto darbo įspūdį, kai pavyzdžiui, studentas labai entuziastingai imasi mokslų pradžioje, o vėliau viską bando "prastumti" kuo lengviausiu variantu. Įdomu, nes būtent šis ir "Karo žirgas" buvo tie filmai, kurie buvo laikomi Oskarų favoritais dar prieš "Artisto" bei "Paveldėtojų" pasirodymus ekranuose.
Max von Sydov man pasirodė per daug dirbtinas, toks lyg iš "Vienas namuose" benamis, kuris padeda berniukui įgyvendinti svajas... O dėl Violos tai sutinku,ji per visą filmą ir buvo pati užtikrinčiausia. :)
Panaikinti