Filmas: "Medisono grafystės tiltai" / "The Bridges of Madison Country"

Sveiki visi,

Tęsiu pažintį su geriausiais Meryl Streep vaidmenimis ir šįkart paties Clint Eastwood‘o režisuota drama „Medisono grafystės tiltai“ (The Bridges of Madison Coubtry) (1995). Na, kaip jau ir įprasta už šį vaidmenį Meryl Streep ir vėl gauna „Oskaro“ nominaciją ir yra liaupsinama. Išties mes turime lietuviškai išverstą romaną tuo pačiu pavadinimu, todėl, kas skaitėte, galite sulyginti filmą su knyga, bet neabejoju, kad ši ekranizacija tikrai vykusi – Eastwoodas ne tik geras aktorius, bet ir talentingas režisierius.

„Medisono grafystės tiltai“ – tai pasakojimas apie vidutinio amžiaus moterį, kuri smarkiai jaučia, kad laikas negailestingai bėga ir nusineša jos jaunystes, svajones. Taip, nors filmas, sakytume, yra apie dviejų į antrą gyvenimo pusę perėjusių žmonių aistrą, bet iš esmės tai filmas apie svajonių neišsipildymą. Personažai taip ir mąsto, kad geriau jaunystėje svajoti ir turėti svajonių, nei visai jų neturėti, o apie jų išsipildymą net neprabylama... Tai sudėtingų santykių užuomazga, kuriai nelemta dėl įsipareigojimų realizuotis. Taip ilgai lauktas momentas gyvenime kartais pasirodo per vėlai ir mes nebegalime traukti į gyvenimo kelionę velniai žino kur, kai gyvenimas jau įleidęs šaknis toj žemėje, ant kurios stovi čia ir dabar.

Gražus filmas, kuris nors ir turi daug sentimentalumo, tačiau vis tiek turi daug žavesio. Ypatingai ilgos scenos pagyvenusios moters namuose su nepažįstamuoju, ilgas flirtas, maisto ruoša, žvilgsniai, pokalbiai apie pasaulį ir šalis, kurių gyvenime daugiau nebepamatysi ir nepabuvosi. Na, išties šoka šis duetas tikrai įsimintiną duetinį aktorinio meistrysčių šokį, kuriuo verta pasigrožėti, pasižavėti. Man filmas išties patiko, gal nenustebino, gal nešokiravo, tačiau leido mėgautis lėtu tekėjimu, kuris apskritai būdingas dešimto dešimtmečio romantinių dramų filmams. Svarbiausia šiame filme – moteris, kuri verta „Nusivylusios namų šeimininkės“ titulo, tačiau kitokia prasme, nei serialas. Kad ir kaip ten bebūtų, sakoma, svarbiausia turėti svajonių, o ne jas realizuoti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mistinė upė" / "Mystic River"

Sveiki visi,

Šįkart apie filmą, kuris irgi labai ilgai sukiojosi mano akiratyje – „Mistinė upė“ (Mystic River) (2003 m.). Clint Eastwood‘o režisavimais dar, kiek leidžia atmintis, nesu nė karto nusivylęs, visąlaik vis įdomus, intriguojantis, vis kitoks! Šįkart garsus aktorius ir režisierius stato filmą pagal romaną ir, regis, vėl jam pavyksta suintriguoti žiūrovą. Filme sutinkamas būrelis talentingų ir garsių aktorių – Sean Penn, Tim Robbins, Kevin Bacon – visi turėjo savitą koloritą, puikiai įkūnijo personažus.

Ką dar galima pasakyti apie šį filmą? Na, ne šedevras, tačiau ganėtinai savo žanro kategorijoje stiprus filmas, paveiktas įvairių filmo su kriminaliniais „implantais“ srovių. Kelios vietos buvo įtemptos, intriga taip pat išlaikyta, nors palikta žiūrovam spėlioti iš keletą galimų variantų. Jeigu apskritai, pati filmo šerdis, tikriausiai nekintanti nuo „caro maro“ laikų – kažkas kažką nužudė, kažkas surado kelis įtariamuosius ir bandoma išsiaiškinti, kuris iš jų kaltas. Man atrodo, šiuo atveju „Kaulų kolekcionierius“ man labiau patiko ir buvo išlaikyta išties stipri ir vientisa gija, o šiame filme rutuliojami atskiri trijų personažų asmeninio gyvenimo peripetijos. Negana to, struktūrą pasakojimo sudėtingėja, kai susiduria dar ir vaikystės bei šių dienų gijos – taigi, pasakojimas labai daug viską aprėpia, todėl įtampa tampa tokia šiek tiek „palaida“, tačiau vis tiek pakankamai aukštai išlaikyta.  

Filmas ne mistinis, neapsigaukite su apvadinimu – tai tik simbolika, kalėdinis žaisliukas. Iš tikro tai vienas nesibaigiantis detektyvas su ryškiu psichologiniu žaismu. Patiko pažiūrėti tiek malonumui, kaip pop kultūros žiūrovui, tiek kaip ir gurmanui.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gran Torino"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Gran Torino“ (Gran Torino) (2008 m.). Jau labai seniai norėjau pamatyti šį filmą, iš trailer‘io pasirodė tikrai neblogas, o ir Clint Eastwood‘o (jis pats ir režisavo šį filmą) pasiilgau po „Mergina verta milijono“ filmo. Iš tikro filmas buvo vertas laukimo, kadangi „pasisotinau“. Iš tikro siužetas primeną juokingą animacinį filmą „Up“ (Aukštyn), tačiau tai tik iš pirmo žvilgsnio. Pagrindinis herojus po žmonos mirties nenori išpažinti kunigui savo gyvenimo nuodėmių, nes nepripažįsta 27 metų kunigėlio, o kaimynystėje jau apsigyveno azijiečiai, kurie beveik okupuoja visą rajoną. Buvęs karo veteranas Vietname, jis nesibodi iki šiol būti akylas ir laikyti prie šalies ginklo, kad apsisaugoti nuo vietinių jaunų banditų ir apsaugotų savo 1972 – ųjų automobilį „Gran Torino“, nuo kurio užsimezga draugiškesni santykiais su kaimynais iš Azijos...

Viskas būtų lyg ir tvarkoje senuko gyvenime, tačiau... Filmas fiksuoja ne tyliai tekantį kasdienį gyvenimą, tačiau vyro asketo prijaukinimą prie besikeičiančio pasaulio. Senuko žvilgsnis nuolat kritiškas į vaikėzus, kurie jau nebeturi jokios pagarbos senesniajai kartai. Iš esmės filmas yra ir apie kartų konfliktą ir apie besikeičiančią Amerikos tautinę sudėtį. Svetimšaliams nelengva prisitaikyti Amerikoje, čia į juos žiūri kaip į antrarūšius, todėl jie priversti spaustis savo kvartaluose su savais įstatymais ir prioritetais. Azijiečiai čia konfliktuoja su meksikiečiais ir vietiniais „juodukais“, tokių konfliktų sūkuryje atsiduria „švelnios sielos“ paauglys azijietis, kurį nuolat stumdo ir pravardžiuoja. Kietą riešutėlį primenantis senukas imasi jį auklėti.

Manau, kad filmas gan visuomeninis, iškeliantis į paviršių tolerancijos, žmogaus teisių ir kitų visuomeninių skaudulių žaizdas. Pagrindinis personažas, žinodamas, kad iš vidaus jį ėda liga, ryžtasi lyg ir norom, lyg ir nenorom leistis į besikeičiančio pasaulio mėsmalę. Jo vertybės – tai, kas užgyventa – automobilis, darbo įrankiai ir t.t. staiga užuodus mirtį tampa niekalu. Skaudžiausia yra tai, kad filmas įtikina, kad pabaigoje taip reikia keršto už išprievartautą mergaitę, taip reikia senuko bebaimystės, tačiau žiūrovas lieka tarsi išduotas, kadangi jis jau mąsto kaip senukas – teisingumas pasiekiamas tik čia ir dabar ginklu, tačiau filmo pabaigoje matome virsmą senuko gyvenime. Jis pasikeitė, todėl filmo finalas lyg ir nuvilia žmogų, bet kartu ir verčia apmąstyti, kodėl buvo pasirinktas būtent šitoks kelias.

Manau, kad filme yra pakankamai daug psichologijos, daug skaudžių temų, kurie kasdien, net šią akimirką ištinką pasaulyje gyvenančius žmones. Taip, tai pakankamai stiprus, įtaigus filmas, kurį būtinai turi pamatyti tikri kino gurmanai ir įvertinti savo akimis.

Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela