Serialas: "OA" (1 ir 2 sezonas) / "The OA" (season 1 and 2)

Sveiki,

Labai seniai girdėjau apie šį serialą, tačiau ilgą laiką atidėliojau, nes nebūdavo laiko pasiūrėti, tai nebūdavo nuotaikos ir šiaip visokiausių priežasčių atsirasdavo. Kol vieną dieną vėl facebooke aptikau vienos žymios tinklaraštininkės atsiliepimą apie serialą „OA“ (angl. The Oa) (2016-2019), kurį režisavo ir kūrė pagrindinė šio serialo aktorė Brit Marling ir Zal Batmanglij, kurie anksčiau dirbo irgi su mistinėmis istorijomis ir turėjo kūrybinės patirties filmuodami ir rašydami tokių filmų scenarijus kaip apie paslaptingą sektą pasakojantis „Rytai“ (2013) bei mistinė drama „Mano balso garsas“ (2011).

Aktorė ir režisierė Brit Marling kine yra keistas fenomenas. Aktorė, kuri „neša“ mistiką, o didžioji jos karjeros sukurtų vaidmenų yra būtent mistinių filmų veikėjos, kurios, kaip ir seriale „OA“, peržengia bet kokias racionalaus proto ribas ir pasakoja apie transcendentinius pasaulius, dažniausiai apie tai, kas esti už nematomo žemiškojo šydo. Prisiminkime jos pasirodymą filme „Mano ištakos“ (2014), kur pasakojama apie reinkarnaciją arba mano pirmąjį susipažinimą su ja filme „Kita Žemė“ (2011). Vieno filmo tikriausiai negana, norint pažinti specifinę Brit Marling energetiką, tačiau būtent tų filmų visuma išskiria ją kaip specifinių vaidmenų atlikėją, žinoma, tai daug ką pasako ir apie pačios aktorės filosofiją bei dvasinę laikyseną.

Dviejų sezonų mokslinės fantastikos drama „OA“ sulaukė tik du sezonus po 8 serijas. Tiesą sakant, pirminis dueto sumanymas buvo sukurti iš viso 5 sezonus, kad būtų išskleista visa serialo idėja ir koncepcija. Brit ir Zal serialo idėją pradėjo kurti dar 2012 metais ir kūrė gerus dvejus metus, tačiau išreikšti visą idėją ant popieriaus sekėsi gana sunkiai, todėl, siūlydami Netflix kampanijai savo scenarijų, daug reikėjo ką paaiškinti žodžiais, didelį serialo foninė dalis buvo sukurta tiesiog filmavimo aikštelėje, o scenarijus buvo tik karkasas. Deja, po antrojo sezono Netflix nutraukė šį serialą, o Brit ir Zal buvo itin nusiminę, kad jiems taip ir nepavyko įgyvendinti viso kūrinio sumanymo. Žinoma, nusivylę liko ir serialo gerbėjai, kurie twitter platformoje skatino grotažymėmis sugrąžinti serialą į rinką, atsirado net moteris, kuri surengė viešą bado streiką, kad tik būtų šis serialas sugrąžintas. Bado streiko metu aktorė Brit Marling su Zal Batmanglij aplankė šią moterį ir pasiūlė vandens bei maisto...

Nepaisant visko, atrodo, Netflix nebesugrąžins serialo, tad jeigu jis bus vienokiais ar kitokiais būdais tęsiamas, jis turės visai kitokias platinimo ir prieinamumo formas. Atrodo, pati Brit Marling įkvėpta tokio palaikymo visgi ieško būdų, kaip šį serialą atgaivinti. Tiesa, dėl COVID-19 tai gali užtrukti arba tapti visai nebeįgyvendinama.

Taigi, ką mums siūlo serialas „OA“? Pirmajame sezone atsiranda Preirė, kuri buvo dingusi 7 metus. Ji grįžta į šeimą ir save ima vadinti nebe Preire, o Oa, moterimi, kuri per septynerius metus visiškai pasikeitė, iš neregės ji tapo reginčiąja. Paraleliai pasakojama jos neįtikėtina dingimo istorija bei vaikystės Rusijoje epizodai. Visas šias skirtingas pasakojimo dalis jungia mergaitės ir moters „prisilietimas“ prie mirties. Galiausiai kaip žiūrovą stebina neįtikėtina kalinimo istorija, kai stikliniame inkubatoriuje, rūsyje, kuoktelėjusio mokslininko kalinami 5 žmonės, priartėję prie mirties, grįžta į gyvųjų pasaulį ir atsineša tam tikrą judesį, kuris gali ne tik išgydyti ir prikelti ką tik mirusį žmogų, bet ir perkelti į kitą realybės išmatavimą. Tai sudėtinga paralelinių pasaulių ir pomirtinio gyvenimo tyrinėjimo studija, kuri išreikšta be itin didelių specialiųjų efektų, tačiau labai originaliai. Kartais tai taip neįtikėtina, makabriška ir net juokinga, kai, pavyzdžiui, mokytoja su probleminiais vaikais atlieka tuos judesius, tikėdamiesi Oa susieti su inkubatoriuje kalėjusiu Haumeriu.

Sunku pasakyti, kuris sezonas stipresnis ir įtaigesnis. Kol kas mano atmintyje didesnį įspūdį padarė pirmasis sezonas, kuris stebino savo mįslėmis ir eklektiškais, atrodo, iš pažiūros nesuderinamais dalykais. Štai antrajame sezone keičiasi siužetiniai vingiai, ir kai kurie veikėjai patenka į paralelinę realybę, jie gauna tuos pačius kūnus, tačiau veikiami ankstesnių kūnų šeimininkų likimai juos įspraudžia į kitokius vaidmenis. Patiko man antrojo ir pirmojo sezono siužetiniai prasminiai sujungimai, savotiški persipynimai, nors tenka pripažinti, kad antrasis sezonas daro didžiulį idėjinį šuolį. Kai atrodo, pirmojo sezono idėja buvo tyrinėti žmogaus sielos misiją žemėje bei pačią mirtį, tai antrojo sezono užmačios yra tyrinėti „keliautojus“ ne tik viename linijiniame laike, bet ir pasauliuose, bandant įveikti blogį ir pasisemti patirties.

Vietomis antrasis sezonas priminė seną gerą „Tvin Pykso mistelio“ serialą, ypač kai į Ninos kūną persikūnijusi Preirė-Oa ateina į keistą naktinį klubą raudona suknele ir atlieka keistus mediumės seansus su... milžinišku aštuonkoju. Tiesa, iki galo neperpratau antrojo sezono paslaptingo namo San Franciske idėjos, kai ten patekęs detektyvas ieško dingusios Mišelės, mergaitės, pamišusios dėl kompiuterinių žaidimų. Atrodo, kad pats namas būtų vienas didelis kompiuterinio žaidimo modelis, pastatytas ant švento požeminio šaltinio, tačiau tie klaidūs koridoriai – tai vartai (be įprastinių judesių) į kitas realybes ir dimensiją...

Nepasakyčiau, kad labai žavėjausi šiuo serialu. Kai kada net nesupratau, kodėl aš jį žiūriu, tačiau kai kada tikrai įsitraukdavau ir mėgaudavausi vis atskleidžiamais mistiniais istorijos vingiais. Manau, serialas yra Brit ir Zal tyrinėtų mistinių dalykų sukonstruotas pasaulis, kuris iš dalies budina žmoniją tyrinėti ne tik mistinius reiškinius, bet ir patį save kaip nemirtingą būtybę, turinčią sielą, kuri iš gyvenimo į gyvenimą, iš pasaulio į pasaulį keliaujančią būtybę, kuri kaskart pamiršta, kas ji esanti. Manau, dėl tokio budinančio poveikio serialas buvo nutrauktas, nes jis pasirodė tam tikriems asmenims „per pavojingas“ – čia, žinoma, turiu savo konspiracijos teoriją. Bet kokiu atveju, serialo idėja yra atskleisti sudėtingą angelų-sielų keliautojų istoriją per įvairias realybių briaunas, papasakoti žmogaus asmenybės istorijos trapumą ir menkalaikiškumą amžinybėje, kur veikia dualistinės – gėrio ir blogio – jėgos. Manau, nemažai kam šis serialas turėtų patikti, ypač tiems, kurie domisi ezoteriniais dalykais ir ieško paaiškinančių realybę ir anapusybę įvairiomis kūrybiškai išreikštomis ezoterinėmis, filosofinėmis jungtimis.

Pirmojo sezono anonsas:

Antrojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Karštos vasaros naktys" / "Hot Summer Nights"

Sveiki,

Tvankiomis ir karštomis vasaros naktimis tikriausiai labai tinka šiemet kino teatruose ką tik pasirodęs filmas „Karštos vasaros naktys“ (angl. Hot Summer Nights) (2018), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka „Vadink mane savo vardu“ ir „Boružėlė“ aktorius-atradimas Timothee Chalamet, paskutiniu metu užverstas įvairiausiais vaidmenų pasiūlymais.

Itin vasariškame filme iš esmės pasakojama apie jaunuolį, kuris po tėvo mirties išsiunčiamas pas tetą ir ten prasideda jo pati geriausia ir kartu pavojingiausia gyvenime vasarą: jis įsimyli pavojingą merginą, pardavinėja žolę ir kartu jaučiasi laisvut laisvutėlis. Filmas rekonstruoja 1990-ųjų amerikietišką provincijos vasarą. Kartais būna, kada laikmečio rekonstrukcija tampa kine tokia sodri ir prikimšta ženklų, kad atrodo kaip kičas, šįkart viskas pateikta natūraliai, nieko nehiperbolizuojant. Smagaus dešimto dešimtmečio pradžia, muzika, atributika ir pagrindinis herojus, bandantis pritapti prie savo kartos žmonių.

Filmas apskritai atmosferinis, juo reikia mėgautis nesitikint daug iš paties siužeto. Tai kartu asociacijų ir atminties sužadinimo filmas tikriausiai labiau suprantamas patiems amerikiečiams, nes mes, lietuviai, gyvenome tuo laiku visai kitoje planetoje, tad toji realybė labiau atpažįstama tik iš to laikotarpio filmų dvasios. Visgi „Karštos vasaros naktys“ turi savito parako, istorija įdomi, dokumentali pasakojimo maniera su nuotraukomis ir statistika geba absorbuoti žinias apie to meto JAV. Vaidyba irgi atrodo įsimenama, tačiau priekaištų šįkart turėčiau pačiam siužetui. Atrodė pernelyg blankus tas kriminalinis nuotykis, atnešęs neištaisomus padarinius. Slenkant filmui prie pabaigos, jis siužetiškai užsivilkina, įkrenta į pasakojimo duobę, kuriai pritrūksta ir intrigos, ir netikėtumo, tad galima per jį pasidaryti gaivinamųjų gėrimų.

Visgi visumoje filmas išties neprastas. Įsimenamas dėl tų pačių priežasčių – aktorių, atmosferos ir pasakojimo pobūdžio, tačiau norint kažin kokios dramos, kuri sukrėstų ar labai jaudintų – nesitikėkite, nes tai romusis kinas, kuriame svarbu atsipalaiduoti ir pajusti atmosferą nei patirti įsimenamą nuotykį.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bruklinas" / "Brooklyn"

Sveiki, 

Daug kino kritikų pagyrų sulaukusi John Crowley ekranizacija „Bruklinas“ (angl. Brooklyn) (2015) šių metų nominacijų sraute neliko nepastebėta, aktorė Saoirse Ronan jau nominuota „Auksiniams gaubliams“ kaip geriausia aktorė, tikriausiai neišvengs jos pavardė ir kitų apdovanojimų. Na, filmas pasakoja apie 1950-ųjų metų airius, kurie persikėlę į JAV bando susirasti laimę ir įsitvirtinti. Istorijos centre – jauna ir kukli airė, kurią pakeičia Bruklinas ir naujos mados, naujas kultūros ir bendravimo supratimas. Mergina pereina sunkius adaptacijos laikotarpius, kurie ją suformuoja kaip laikmečio asmenybę, o galiausiai ji suranda ir savo gyvenimo meilę...

Išties tai gana, sakytume, sentimentali ir paprasta vargšės Pelenės istorija, tačiau kino režisierius pasirūpino, kad filmas būtų įsimintinas. Visų pirma jis išsirinko puikią aktorę, tiesą sakant, vien dėl jos filmą ir žiūrėjau. Kitas dalykas – tiksliai ir įdomiai rekonstruotos laikmečio tendencijos – mados, moterų elgesių pakitimai, ištisas nelaimingų emigrantų ir skurstančių airių istorinis kontekstas, besikeičiantis Niujorkas, daugiakultūriniai klodai. Labai stilingas ir gražus filmas, kur apgalvotos detalės, kostiumai, dialogai, kurie visada balansuoja ties kultūriniais susikalbėjimais-nesusikalbėjimais. Personažas nenuobodus, evoliucionuojantis, bręstantis tiesiog akyse ir nesijaučia statiškumo.

Intymi, lyg ir paprasta moters brendimo istorija, papasakota itin skoningai. Pasigėrėjimas klasikinio kino mėgėjams ir tiesiog gero kino mylėtojams.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela