Filmas: "Merė Šeli" / "Mary Shelley"

Sveiki, skaitytojai,

Mėgstate biografines dramas apie garsius klasikinius autorius ir jų gyvenimus? Šįkart apie biografinę dramą "Merė Šeli" (angl. Mary Shelley). Manau, tokie žiūrovai nepraleis progos pasižiūrėti ekranizacijos apie anglų rašytoją Mary Shelley (1797-1851), kuri pasauliui padovanojo kultinį gotikinį siaubo romaną „Frankenšteinas, arba šiuolaikinis Prometėjas“ (1823), kuris lygiai taip pat vertinamas, kaip ir „Drakula“ bei kiti siaubo XIX amžiaus garsiausi kūriniai. Taip jau nutiko, kad Mary gimė knygas skaitančioje šeimoje, jos motina mirė vos tik jai gimus, todėl jausdama nuolatinį kaltės jausmą, smalsi šešiolikmetė nuolat panirusi į išgalvotų istorijų knygas ir pati slapta neslepia literatūrinių bandymų, tačiau viską, ką ji parašo, iš tikrųjų tėra tik kitų kūrinių atgarsiai.

 

Mary Shelly gyvenimas, galima sakyti, buvo tipinis tos epochos kuriančiosios moters gyvenimas. Ji negalėjo išleisti knygos savo vardu, nes moteris rašanti siaubo istorijos nebuvo laikoma rimta, todėl jos debiutinis romanas išėjo be autoriaus vardo ir pavardės, o knygos įvadą parašė jos vyras poetas P. Shelly. Filme vaizduojamas garsiosios rašytojos pabėgimas iš namų su vedusiu vyru, jos kūdikio praradimas ir neracionalus bei nuo romantizmo poezijos kvanktelėjęs vyrelis. Galiausiai po sunkių praradimo metų Mary pamažu tampa moterimi ir kūdikio praradimo skausmą bando numalšinti garsiausio tos epochos poetų Bairono draugijoje. Baironas – vienas garsiausių ne tik poetų, bet ir lėbautojų bei mergininkų, o apie jo seksualinius žygdarbius su moterimis ir vyrais per Europą sklido legendos.

 

Skirtingai nei rašytojos vyras, Mary domisi mokslo pasauliu, Bairono lėbautojų ratelyje ji susipažįsta su daktaru, kuris atveria duris į elektra „šokdinamas“ varles bei vizionierišką mirusiojo žmogaus prikėlimą idėja. Vėliau, paskelbus Baironui kvailą literatūrinį konkursą, Mary ryžtasi po daug nesėkmingų bandymų pradėti istoriją apie monstrą Frankenšteiną, sudėdama, kaip filme interpretuojama, visą savo jauno gyvenimo skausmą: užguitą socialinį moters statusą, prarasto kūdikio skausmą, girtuoklio skurstančio vyro nesąmones.

 

Iš tikrųjų filmas vykdo labiau edukacinę funkciją t. y. supažindina mus su šios rašytojos gyvenimo štrichais, tačiau žiūrint filmą, į puikiai žinomos Elle Fanning vaidybą, manding, filmas kažkuo ėmė ir nepatiko. Taip, jis kostiuminis, epochinis, tačiau jame man vėrėsi tokia netiesa, pavyzdžiai, Mary ir namų šeimininkės barnis toks netikras, toks negyvas ir beveik išreikštas verlibrine romantizmo poezija. Nuo kada vidurinės klasės žmonės bardavosi eilėmis? Neapleido jausmas, kad scenarijus labiau tiktų ne kino filmui, o kokiam nors teatro spektakliui su pretenzija į miuziklo žanrą. Mizanscenos kai kurios neįtikino, reakcijos pavėluotos, kai kurių antraplanių vyrų vaidyba dirbtinė, teatralizuota, neintuityvi. Filmą kaip kino meno kūrinį nelabai vertinu, tačiau bendrame XIX amžiaus rašytojų pažinties kontekste galima įsprausti tam tikras žinių paliktas spragas ir po to kokiame protmūšyje pasirodyti netikėtai apsišvietusiam.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 49/100

IMDb: 6.4

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Purvas" / "Filth"

Sveiki,

Atradęs daugiau laiko ir noro filmams, pažiūrėjau kino juostą „Purvas“ (Filth) (2013), kurį režisavo škotų režisierius Jon S. Baird, pastarasis tikriausiai sukūrė pačią purviniausią filmą savo karjeroje. Tai juosta, kuri pasakoja apie Škotijos „sostinėje“ Edinburge vykstančius nešvarius policininkų žaidimėlius, o tiksliau apie farą vardu Briusą, kuris gyvena paskendęs savo iliuzijų ir haliucinacijų pasaulyje ir sunkiai išgyvena šeimos netektį. Tai filmas pilnas grubios ir netašytos kalbos, seksualinių nešvankybių, alkoholio ir narkotikų, - žodžiu beveik visko, kas griauna harmoningą žmogaus gyvenimą ir jį luošina dvasiškai.

Nors filmas ir purvinas, tačiau jis gan įdomus, turintis savito režisūrinio braižo ir bent jau man asmeniškai buvo panašus į tokius kino filmus kaip antai „Traukinių žymėjimas“, „Reikalai Briugėje“ ar „Pikokas“. Bene didžiausia laime yra šiame filme sutikti aktorių James McAvoy, labiau žinoma iš tokių filmų kaip „Atpirkimas“, „X menai“, „Ieškomas“, tačiau tai bus tikriausiai vienas iš jo ryškiausių vaidmenų karjeroje, išties gera vaidyba, charizmatiškas ir kartu destruktyvus vaidmuo atskleidžia aktorinius meistriškumus.

Filmas nėra toks, kuris nuteiktų harmoningam seansui, bet juo įmanoma mėgautis, kadangi siužetas pakankamai išvystytas, kitaip sakant, „su idėja“. Be pagrindinio aktoriaus man patiko tos lengvas ir ironiškas, sakytume, „Tarantiniškas“ požiūris į žmogaus skaudulius, jo luošinimą, toks pasakojimas visada lieka efektingas ir įdomus, bet tokių filmų prisižiūrėjus galima tikrai imti žavėtis bohemiškuoju (iš blogosios pusės) gyvenimu. Filmas „Purvas“ – tai žmogaus apsileidimas, savo gyvenimo paleidimas erozijon, kuri vyksta oksiduojant beveik visiems socialinės terpės sukeltoms priklausomybėms – seksą, alkoholį, narkotikus ir savigraužą, kurie gyvenimą paverčia tuščią, kad kartais belieka iš to apkrauto purvo tik pasišaipyti, ką ir daro filmas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb:7.1

Jūsų Maištinga Siela