Filmas: "Iksmenai: Apokalipsė" / "X-Men: Apocalypse"

Sveiki,

Nė nepastebėjau, kaip tapau „Iskmenų“ gerbėju ir nejučiomis vis laukiau šios dalies bepasirodant. Po itin gero 2014 metų pasirodžiusios šios dalies „Iksmenai: Praėjusios praeities dienos“ kažkaip susizgribau, kad fantastinis didysis holivudinis kinas dar nemiręs. Šiemet pasirodžiusi juosta „Iksmenai: Apokalipsė“ (angl. X-Men: Apocalypse) (2016) išties turėjo peršokti per nemenką anos dalies kartelę. Ar filmui pavyko tai padaryti? Nemanau.

Visų pirmiausia apie gerus dalykus. Nuostabi aktorių brigada, į kurią pateko bene ryškiausios šių dienų Holivudo žvaigždės. Šią brigadą netikėtai papildė ir naujos kylančios žvaigždės, o viena ryškesnių – „Sostų žaidimo“ aktorė Sophie Turner, padariusi dar vieną svarbų žingsnį savo karjeroje. Apskritai visada smagu matyti rimtus aktorius vienoje krūvoje, kad ir koks tai bebūtų projektas, tačiau laikas negailestingas, į šią dalį jau nebesugrįžta ankstesnių dalių aktoriai, pvz., Audra – Halle Berry. Tačiau nusiminti netenka, nes tikrai daug ką kompensuoja aktorių amplua ir iš jaunesnės kartos. Kaip visada viskas nufilmuota ir apdorota be priekaištų – efektyvu, gyvybinga ir tikrai panašu į tuos komikso filmus, kuriuos norisi žiūrėti ir žiūrėti, tačiau iškart tenka prisiminti, kad šios dalies siužetas nebeatrodo toks nenuspėjamai žaismingas ir dinamiškas, kaip ankstesnės dalies, kaip buvo šokinėjama per laiko erdves ir „Iksmenai“ iš esmės buvo itin stiprūs ir vikrūs. Tai iš esmės nulėmė ir tai, kad chronologiškai išdėsčius filmo dalis, šioji dalis vėlei grįžta į pradžią ir pasakoja iš devinto dešimtmečio, kai viskas, rodos, tik prisidėjo.

Būtent siužeto nuspėjamumas ir sulėtėjusi dinamika smukdė šią dalį žemyn, tačiau senovės Egipto kultūros panaudojimas, sielos persodinimo mechanizmas ir daugelis kitų itin kruopščiai estetiškai pateiktų elementų tikrai pritraukia didingam reginiui. Tiesa, šioji dalis pavadinta „Apokalipsė“, bet tos apokalipsinės dvasios būtent ir pasigedau, nes kol kas atrodė, kad iksmenai kovoja eilinę dieną su eiliniu blogiu, o tos visuotinės pasaulio pabaigos nepajutau, nors ir buvo išmestos atominės raketos į Žemės atmosferą. Kad ir kaip ten bebūtų, filmu nenusivyliau, daug jame komikso dvasios, tačiau vietomis norėjosi ne tokios akivaizdžiai nuoseklios įvykių sąrangos ir daugiau nenuspėjamumo. Kad ir kaip ten bebūtų, filmas dvelkia didingumu, todėl daugeliui visgi filmas turėtų patikti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Stokeriai" / "Stoker"

Sveiki, kinomanai,

Naujausias Pietų Korėjos režisieriaus Park Chan-wook darbas „Stokeriai“ (Stoker) (2013) nustebino visomis prasmėmis. Režisierius jau seniai garsėjo savo beprotiškai darbais (Senis) (2003), „Ponios kerštas“ (2005) bei „Troškulys“ (2009), kurį, beje, kaip ir „Stokerius“ rodė per „Kino pavasarį“. Tiesą sakant, „Senio“ iš vis negalėjau žiūrėti, nes taip nepatiko, taip atmestinai lindo į galvą, kad atvipo žiaunos ir išjungiau po 40 minučių kankynės. Su „Troškuliu“ buvo kitaip, jis manęs nesužavėjo, bet naujas žvilgsnis į vampyrus ir tragikomiškos situacijos man padarė šiokį tokį įspūdį. Na, ir šiemet, „Stokeriai“ trenkia kaip su šlapiu skuduru, kad net sunku atsigauti. Režisierius kuria šįkart anglų kalba ir pasitelkia mums artimesnį aktorių žvaigždyną. 

Patiko! Labai patiko! Nors filmas sulaukė įvairių atsiliepimų ir buvo giriamas ir kartu peikiamas, man jis suėjo kaip heroinas narkomanui. Užburiantis garso takelis, kadrų žaismė, paslaptingi herojai, kurie truputį primena kraupiąją „Adamsų šeimynėlę“ ir namų aplinka, detalės. Nuostabus operatoriaus darbas, o kadrai, šmėžuojantys tai pirmyn, tai atgal truputį priminė filmą „Gyvybės medis“ (2011). Taip, filmas yra pilnas kontrastų, paradoksų ir neturi nieko bendro su realybe, sakyčiau, netgi truputį „neša“ į Tarantino darbus. Smurto estetika, kitaip ir nepavadinsi šios dramos stipriąją pusę, kuri smogia savo neįtikinama ir kartu labai įtikinama emocija – nerimu. O kuo gi viskas pasibaigs? Žinoma, erotinė-psichologinė drama taip pat vystosi, tik ji ne tokia įprasta mūsų akims, kadangi ji labiau metafizinė, susilydžiusi su Indijos (akrt. Mia Wasikowska) pasąmonės gelmėmis. Žinoma, kad kai kuriems ši juosta turėtų sukelti žaibišką atmetimo reakciją arba tiesiog, kaip ir man, atimti žadą, kaip galima stilingai, gražiai, beprotiškai išmėsinėti ir iš naujo susiūti mūsų realybę. Vieniems tai bus iškrypusi ir tamsi juosta apie neįmanomą patologinę meilę, o kitiems – tai simbolinis teatro šokis, kur desakralizuotomis vertybės, bet paliktais nepaaiškinamai ir sunkiai suvokiamais išlukštentais veiksmais, pripildytais nerimo švino.

Dvi australės Nicole Kidman ir Mia Wasikowska sukuria keistus ir šaltus motinos bei dukters santykius, kurie susipriešina seksualumo lenktynėse. Šaltos, plieninės ir todėl nuostabios! Bet per vis labiausiai žiūrovą gąsdina Čiarlio personažas, sukurtas britų aktoriaus Matthew Goode, kuris beveik kaip Stokerio „Drakula“ užvaldo dviejų moterų mintis, tačiau su pačiu romanu nieko bendro neturi, išskyrus kraupią jauseną, kad tuojau kažkas nutiks labai blogo.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.9

Interviu su aktoriais:

Jūsų Maištinga Siela