Filmas: "Nekalti balsai" / "Voces inocentes"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Nekalti balsai“ (Voces inocentes) (2004 m.). Meksikiečių režisierius Luis Mandoki, sukūręs tokius filmus kaip „Žinutė butelyje“ ir „24 valandos“ šįkart mus nukelia į egzotišką Salvadorą – Pietų Amerikos šalį, į 1980 – uosius, kada vyksta baisus pilietinis karas, kuris trunka 12 metų. Sunku apsakyti šį filmą žodžiais. Paskutiniuoju metu žiūriu filmus tik įvertintus tarptautiniais festivalių apdovanojimais ir dažniausiai tai pasitvirtina. Tikrai puikus siužetas – nukreiptas žvilgsnis į Salvadoro šalies gyventojus, o tiksliau – į vieną iš kaimų, kur kasnakt apšaudomi trobesiai, o vieniša motina su trim mažais vaikais vos galą su galu suduria, kad tik išsilaikytų.

Chevai vos 11 metų, bet tik kai jam sukaks 12, ateis ir vėl kareiviai ir per prievartą išsives jį į karą. Iš tikro tai žiaurus filmas, vaikai dar su šautuvais apmokomi šaudyti į bėgančius civilius, draugas gali nušauti draugą ir t.t. Fonas – skurdus ir karų nualintas kaimas beveik be vyrų, nes visi susemti nuo 12 metų į karą, miškuose glūdi pabėgėliai partizanai. Galiausiai ateina metas, kada visi berniukai, kad ir 6 metų yra per prievartą atimami iš šeimų ir išvežami, o kas pasipriešina – tas nušaunamas.

Čeva patenka būtent į šį laikotarpį ir tai, kas vyksta karo fone – šeimų ardymas ir t.t. yra puikus reliktas, įrodantis siaubingus karo ir nesutarimų padarinius. Šiuo metu Salvadore nevyksta jokie kartai, o filmas „Nekalti balsai“ yra tarsi paminklas toms aukoms atminti, o ypač nekaltiems vaikams, kiek net nežinojo už ką ir kodėl kovojama, nes jiems buvo pasakyta – šauti ir žudyti. 

Taip, patiko man šis filmas. Paskutiniuoju metu visai sekasi man su neblogais filmais. Rekomenduoju pasižiūrėti tiems, kurie galbūt nori kažko pritrenkiančio, sukrečiančio, egzotiško, istorinio ir nesaldaus gaivalo. Filmas, manau, tikrai nenuvils. Buvo smagu išgirsti ir gražių garso takelių, ispanų dainininkę Bebe su daina „Racones“, kuri labai tiko filmui...

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nematoma pusė" / "The Blind Side"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Nematoma pusė“ (The Blind Side) (2009 m.). Trumpas grįžimas prie amerikietiškų filmų iš karinių tematikos filmų srauto. Taigi Sandra Bullock ir jos vaidmuo įvertintas Oskaru filme „Nematoma pusė“. Kiek kartų vis ketindavau pažiūrėti šį filmą ir jau galvojau, kad bus niekaip nepavyks, tai subtitrai neveikia, tai dar šis, anas... Žinot, kaip būna, bet pagaliau pavyko. Iš tikro pradėsiu dėl Oskaro kritikos, nes nesuprantu, už ką Sandra Bullock gavo šį apdovanojimą? Taip, aktorė šauni, charizmatiška, talentinga, įdomi ir šis jos vaidmuo buvo visai neblogas, bet Oskarui... man pritrūko paties personažo charakteristikos, nes tokių vaidmenų begalės ir dar geresnių, kurie primena socialinės šokos globėją, pvz.: filmas „Meilutė“ man buvo šiuo atžvilgiu geresnis ir siužetu, ir vaidyba.

Šiaip filmas „Nematoma pusė“ visai geras savo mintimi ir realizacija. Skvarbi, visiems suprantama idėja – juodaodis dičkis drimba atkakliai įtikėjęs nauja šeima ima kopti karjeros laiptais sporte. Sunkus juodaodžių gyvenimas kvartale, narkomanė motina ir t.t. – visi prieskoniui sukelti žiūrovui gailestį. Įdomiausia tai, kad visi šie personažai realiai egzistuoja ir gyvenime, štai kodėl Sandra Bullock nusišviesino plaukus, būtent šiam vaidmeniui – kad atitiktų prototipą gyvenime. Šiaip buvo vietų, kuriose net graudino – tai žmonių gerumas, nuolankumas, atkaklumas, kurio galbūt man pačiam dabar gyvenime taip trūksta. Juk tokie filmai gerina pasaulį, ar taip nemanote? Patiko man šis filmas, patiko ir Sandra, ir siužetas...

Gvildenamos socialinės problemos ir abejojama žmogaus gerumu – tai viena labiausiai jaudinančių filmo ašių, o kita – paties žmogaus įtikėjimas savo paties jėgomis. Lyg ir nieko naujo nenorima pasakyti, tačiau vis tiek tai kaskart pakelia žmogaus dvasią, žiūrint tokius filmus. Rekomenduoju visiems, be jokio išskirtinumo.

Mano vertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 7.7 

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vėžliukai gali skraidyti" / "Turtles can fly"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Vėžliukai gali skraidyti“ (Turtles can fly) (Lakposhtha ham parvaz mikonand) (2004 m.). Taigi, ir vėl „Kino pavasario“ repertuaro filmas... Tai bendras Irano, Irako ir Prancūzų darbas, kuris mus nukelia į Turkijos ir Irako pasienyje įsikūrusį miestelį, kurio gyvenimo sąlygos tikriausiai mums lietuviams sunkiai įsivaizduojamos. Ir iš tikro filmas vien dėl savo tokios „egzotikos“ vertas dėmesio – ta gamta, tie purvynai, palapinės, kuriose gyvena žmonės kaip pabėgėliai šiek tiek šokiruoja. 

Pats filmas eskaluoja karo užkulisių tematiką, kuri šiek tiek sumišusi su mistiniais dalykais – kaime esantis berankis berniukas mato ateitį, tačiau nesigviešia šamano ir išminčiaus titulo, nes kaskart tai jam ir jo sesei bei aklam berniukui atneša nelaimę. Kaime taip pat esti ir gudrusis Satelitas, kuris reguliuoja viso kaimo televizijos srautą ir verbuoja mažus vaikus išminuotojų būriui. Įdomu tai, kad visi aktoriai yra irakiečiai, jų kalba, jų šansas filmuotis. Tikras berankis, tikri invalidai, veidai ir t.t. atrodo labai įtikinamai ir nesuvaidintai. Pats siužetas atrodo gan gyvenimiškas ir suprantamas visam pasauliui – tai karo ir žmonių kalba. Tai filmas apie JAV ir Irako karo išvakares, kada nė vienas žmogus nesuvokia, kas dedasi aplinkui, o jų šalis puolama ir dar priedu nuo jų pačių slepiama informacija...

Filmas nei žiaurus, nei labai mane patį šokiruojantis. Priėmiau tai kaip natūralų sunkų gyvenimą. Aišku, pats nenorėčiau atsidurti tame varge, kuriame auga šie vaikai. Niekaip nepamirštu vienos scenos – berankis berniukas dantimis nuo žemės išminuoja pavojingą miną – tai kasdienybė. Kažkas miršta, kažkas gimta, galbūt tai ir yra skrydis, kasdieninis, žiaurus, kova už būvį ir gyvenimą. Juk ir vėžliukai gali skraidyti, kai juos įmeti į vandenį ir jie pradeda kilti į paviršių.

Filmas yra susirinkęs nemažai įvairiausių apdovanojimų. Tikėjausi kažko gal kitokio, nes filmas nei sugraudino, nei paveikė kažkaip emociškai, bet tai tebuvo mano reakcija, šiaip galiu pasakyti, kad filmas tikrai pamąstymui ir ganėtinai stiprus. Rekomenduoju visiems.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 85/100
IMDb: 8.1 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Negarbingi šunsnukiai" / "Inglourious Basterds"

Sveiki visi,

Visai neseniai pažiūrėjau naujausią Quentin Tarantino filmą „Negarbingi šunsnukiai“ (Inglourious Basterds) (2009 m.). Sunku atsispirti šiam režisieriui, kuris privertė net keturis kartus pažiūrėti abi „Kill Bill“ dalis ir įsimylėti Uma Thurman. Nesu matęs daugiau Tarantino filmų ir man už tai šiek tiek gėda, bet geriau dabar negu niekada. Šįkart į rankas papuolė „Negarbingi šunsnukiai“ – atpažįstamas filmo braižas, puikūs aktoriai ir intriguojantis siužetas.

Šiuo metu Tarantino kuria „Nužudyti Bilą“ trečią dalį ir labai laukiu sugrįžtant Thurman į ekranus. Na, o šiame filme mes sutinkam Brad Pitt, kuris sukuria savo karjeroje visai naują tipažą – negailestingą ūsuotį banditą. Vaidyba jo visai gera, bet man asmeniškai pats ryškiausias ir charakteringiausias personažas buvo Hansas Landa, kurio vaidmenį sukūrė aktorius Christoph Waltz – žiaurus, pilnas sarkazmo ir įžvalgumo personažas. Apskritai filme labai ryškūs visi personažai, kažko Tarantino ir neišskiria į pirmąją eilę. 

Pats filmo siužetas mus nukelia į Antrojo Pasaulinio karo metus ir čia Tarantino laisvai interpretuoja buvusiais įvykiais ir istoriniais asmenimis, todėl visai natūralu, kad daug kas piktinosi, jog filmas neatitinka tikrovės – labiausiai Hitlerio mirties atvejis, jis pagal užmačias ir neturi atitikti. Kas man labiausiai patiko šiame filme, tai pokalbiai, kuriuose amžinai kyla nepaaiškinama įtampa – rodos, atsitiks kažkas baisaus, kažkas iššaus, kažkas išsiduos ir t.t. Taip, filme yra nemažai ir žiaurių scenų – pjaunami vokiečių skalpai, susišaudymai ir t.t., bet jie nėra filmo epicentras, sakyčiau, epicentras telkiasi į veikėjų charakterius ir jų realizavimo būdą, nes visi turi savo tikslus – kerštą, žydų medžioklę ir t.t. Kiekvienas veikėjas gauna tai, ko nusipelnė. Na, beveik visi...

Patiko man šis filmas. Po pirmųjų 20 minučių net sustabdžiau, nes norėjau atgauti amą, nesupratau, kaip greitai prabėgo laikas, nes buvau tikros įtampos zonoje. Aišku, Tarantino šis filmas ne visiems, jautresniems, kurie nenori žiūrėti smurtinių scenų, tegu ir nežiūri. Tarantino patinka arba nepatinka, nieko čia nepadarysi, bet visas pasaulis, o kartu ir aš pritariu, kad jis turi savo žavesį, braižą ir talentą.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 69/100
IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vėjas, siūbuojantis miežius" / "The Wind That Shakes the Barley"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Vėjas, siūbuojantis miežius“ (The Wind That Shakes the Barley) (2006 m.). Taigi, pagaliau ir vėl filmas iš „Kino pavasario“ repertuaro. Tai airių režisieriaus Ken Loach filmas su labai man gražiu pavadinimu, kuris aišku turi metaforinę reikšmę. Patiko ir šis filmas, nes nieko panašaus ir nebuvau matęs apie Airijos ir D. Britanijos karą ir nesutarimus. Ilgą laiką Airija buvo Britanijos sudėtyje ir pats režisierius ir pasakęs, kad šį filmą kūrė būtent tam, kad prabilti apie tiesą, kad ir Britanija iki pat xx amžiaus vidurio buvo imperialistinė valstybė – grobė, žudė, okupavo.

Filmas išties stulbina savo režisūra ir istoriniu kontekstu. Sunku pasakyti, kiek joje tiesos, kiek melo, tačiau istorija man pasirodė įtikinama ir netgi priminė man lietuvių partizaninį karą su okupantais. Taip, filme yra žiaurių scenų – viena iš tokių yra kankinimo scena, kada replėmis plėšomi žmogaus nagai. Ar jums nepanašu į KGB tardymus? Man tai panašu. Šiaip filme jaučiasi Airijos gamta, kalvos, keliukai, keista „nelietuviška“ žolė, akmeningos lygumos. Žiaurus britų elgesys su airiais rėžimo metu iššaukia pasipriešinimą ir Airija stoja prieš Čerčilio vykdomą politiką ir smurtą visoje Airijoje.

Vienas ryškiausių aktorių šiame filme – Cillian Murphy, kuris atlieka karštakošio Deimeno vaidmenį. Patiko šis aktorius ir ta jo mieguistiška veido povyza... Šiaip filmas man labiausiai patiko dėl istorinio konteksto, airiško dvasingumo ir kovos. Filmas kontraversiškas, jis nepuola vien tik britus, bet kartu kritikuoja ir suskaldžiusią pasipriešinimo Airiją, nes tai, kas dėjosi britams išvažiavus iš Airijos, buvo kažkas panašaus į pilietinį karą, tačiau režisierius to toliau nebeanalizuoja ir ačiū Dievui, nes filmas ir taip vienoje vietoje, manding, pasirodė užtęstas, jį būčiau sutrumpinęs 20 – 30 minučių, nes tos patriotinės airių kalbos ir pasitarimai buvo perdėm nuobodūs, o šiaip tai tikrai gan stiprus ir įdomus filmas, bent jau man, jei susidomėjote, tai rekomenduoju pažiūrėti.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.5 


 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paskutinis terminas" / "Deadline"

Sveiki visi,

Šįkart noriu pristatyti kino filmą „Paskutinis terminas“ (Deadline) (2009m.). Nežinau, kodėl lietuviai šitaip išsivertė filmą, bet iš filmo konteksto aš versčiau „Mirties linija“, nes filmas pasirodė angažuotas būtent į mirtį ir misticizmą... Šio filmo priešistorė gan įdomi, matot, pagrindinė aktorė Brittany Murphy mirė beveik iškart po šio filmo, panašiai kaip vos nemirė pagrindinė filmo herojė. Iš tikrųjų tai įdomus sutapimas, nes buvo manoma, kad Murphy mirė savo vonioje nuo kvaišalų, bet vėliau ši versija atmesta. Murphy tiesiog sustojo širdis, ji sirgo plaučių uždegimu ir vartojo netinkamus vaistus, kurie paveikė širdį. Aktorė buvo rasta be sąmonės vonioje, pakeliui į ligoninę ji mirė... Iškart po aktorės mirties turėjo pasirodyti šis filmas, o reklamos agentai keitė afišas, nes buvo žmonių, kurie piktinosi tuo, jog daroma negerai su aktorės atminimu... Žodžiu, kaip nutiko filme, kažkas panašaus po filmavimo atsikartojo aktorės gyvenime. Visi iš pradžių buvo šoke, o aktorius A. Kučeris ilgai tuo nepatikėjo, jis apie savo buvusią merginą pasakojo taip šiltai, taip jausmingai, tarsi ji neva būtų buvusi saulė, bet nuo likimo nepabėgsi.

Šiaip filmo negaliu įvertinti taip gerai, deja, filmas su „pravalu“. Labai šykštus ir neturiningas siužetas, kuris tik keliose vietose privertė nusipurtyti dėl manipuliuojančių efektų – staigių vaiduokliškų prišokimų ir stipraus garso. Nykus siužetas – lesbietė rašytoja viena pabėga į seną namą, nes iš kalėjimo išleistas jos buvęs vaikinas gali ją persekioti. Sename name jai pradeda vaidentis, nors neaišku, ar tai jos išgalvoti personažai naujai knygai, ar iš tikrųjų vaidenasi... Šiaip gal ir nieko turėjo būti trileris, tačiau labai jau silpnai ištransliuotas. Aišku, gražios spalvos, visai neprasta Brittany Murphy vaidyba, tačiau... tačiau... nieko gero iš filmo, net iš dalies priemenė prastuosius „Veidrodžius“ – daug žadama, tačiau intrigos mažai, daug nuspėjamumo. Filme pasirodo viso labo tik penki aktoriai, viskas minimalu, tačiau nepasiteisino nei minimalizmas, nei aktoriai paties filmo neišgelbėjo. Bet jeigu susidomėjote aktorės likimu ir šiuo filmu, žinoma, pažiūrėkite, gal ir patiks.

Mano įvertinimas: 5/10
IMDb: 4.6 

Jūsų Maištinga Siela

Majų kalendorius nepranašauja Pasaulio pabaigos. Tik naują erą.

Pabaiga dar nesiartina. Bent jau taip tvirtina vokiečių ekspertas, tyrinėjęs majų lentelę, kur užsimenama apie 2012 metus.

Pagal jo pateiktą šifruotę, ten nurodoma apie perėjimą į naują erą, o ne galimą pasaulio pabaigą, kaip tvirtina kiti, praneša naujienų agentūra AP.

Tokia Sveno Gronemeyerio iš La Trobe universiteto Australijoje pateikta hieroglifų interpretacija pirmą kartą pristatyta Meksikoje surengtoje ekspertų apskritojo stalo diskusijoje.

Praėjusią savaitę Meksikos archeologijos institutas pripažino, kad majų įrašuose yra dar viena užuomina apie 2012 metus, o tai vėl pakurstė diskusijas, ar ten numatoma pasaulio pabaiga.

S. Gronemeyeris studijavo jau prieš kurį laiką Tortugero archeologinėje vietovėje Tabasko valstijoje rastą akmeninę lentelę.

Anot jo, lentelėje esančiuose įrašuose kalbama apie paslaptingo majų dievo Bolon Yokte sugrįžimą tryliktojo 400 metų periodo, vadinamo Baktun, pabaigoje, kuri sutampa su 2012 metų gruodžio 21 diena. Majams skaičius „13“ buvo šventas, tačiau šioje datoje nėra nieko apokalipsiško, tvirtina ekspertas.

Šis įrašas padarytas maždaug prieš 1,3 tūkst. metų. Per tą laiką akmuo suskilinėjo, tad įrašo pabaigos dabar jau nebegalima įskaityti.

Pasak S. Gronemeyerio, įrašas kalba apie 5 125 metų ciklo pabaigą, skaičiuojamą nuo Majų ilgojo skaičiavimo kalendoriaus pradžios 3113 metų prieš Kristų.

Šis fragmentas – tuomet valdžiusio Bahlam Ajaw pranašystė. Valdovas norėjo suplanuoti dievo įžengimą, aiškino ekspertas.

„Tortugero elitui buvo aišku, kad jie turi paruošti dirvą dievo sugrįžimui, o Bahlem Ajaw turi būti šios iniciacijos šeimininkas“, – sakė jis.

Bolon Yokte, kūrimo ir karo dievas, tą dieną turėjo įsiviešpatauti Tortugere.

„Data įgavo simbolinę reikšmę, nes ji laikoma sukūrimo dienos atspindžiu. Tai dievo įžengimas ir nebūtinai didžiulis šuolis žmonijai“, – sakė S. Gronemeyeris.

Nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas praėjusią savaitę pranešė, Komalkalko griuvėsiuose rastas dar vienas įrašas, minintis 2012 metus. Šis įrašas rastas ant iškaltos ar sulipdytos plytos paviršiaus. Plyta laikoma institute ir viešai neeksponuoja,a

Dauguma ekspertų abejoja, kad antrasis įrašas tikrai yra užuomina apie datą, kai esą įvyks pasaulio pabaiga, teigdami, kad ten nekalbama būtuoju laiku, kaip kad Tortugero lentelėje.