Filmas: "Liokajus" / "The Butler"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Liokajus“ (angl. The Butler) (2013). Tai amerikiečių filmas, kuris mus nukelia į XX amžiaus pradžią ir pasakoja Amerikos afroamerikiečių išsilaisvinimą ne tik iš vergijos, bet ir sulyginant jų teises su baltaodžiais. Tai sudėtingas laikotarpis, kuris Amerikai labai svarbus, jame vaizduojami šalies vidaus įvykiai, istorinės asmenybės... Iš esmės filmas savo tematika panašus į „12 vergovės metų“, kuris buvo apipiltas apdovanotas, bet šis kažkodėl taip ir praslinko be didesnių aikčiojimų, nors, sakyčiau, filmas prilygsta ir savo „broliui“.

Žinote, man patiko ši filmo juosta. Kažkodėl žiūrėjau labai lengvai, atsipūtęs, žinodamas, ko daugmaž tikėtis, gal dėl to jis man šiek tiek šiltesnis už „12 metų vergovės“, kuris gal kiek pasirodė ištęstas. „Liokajus“ – tai didelis laiko šuoliavimas per ypatingus juodaodžiams istorinius dešimtmečius. Patiko filmo aranžuotė, dėlionė, atskleisti dešimtmečiai ir, žinoma, jau gerai pažįstami aktoriai. Didelių pagyrų galiu pasakyti aktoriui Forest Whitaker, kuris atliko pagrindinį senstančio liokajaus vaidmenį. Jis šiame filme atrodė toks šiltas, susirūpinęs ir visada atsargus, ką būtent ir reikalavo iš juodaodžių šie sunkūs dešimtmečiai. Aišku, Oprah Winfrey kaip ir filme pasirodžiusi diva laikoma Mariah Carey nėra naujiena, nes režisierius Lee Daniels jau buvo pasikvietęs jas filmuodamas savo tikriausiai stipriausiame darbe – filmą „Meilutė“. Regis režisieriui socialinės problemos ir rasių sumaištis yra kertiniai akmenys – svarbiausia pasiųsti filmu žinią į visuomenę.

Tai filmas nėra pramoga, veikiau tai įdomi istorinė medžiaga, aukštinanti laisvės ir lygybės bei šeimos vertybes. Tai kartu jautri drama, žiauri ir negailestinga, bet tai kartu ir meninė istorinių įvykių rekonstrukcija. Tokius filmus aš mėgstu ir palaikau, tokius filmus aš rekomenduoju visokio kino žiūrovams. Šis – tai, dėl ko nenusivilsite.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Shirley Ellis "The Name Game" (Jessica Lange "The Name Game" versija)

Sveiki,

Šios dienos dainos rubrikoje svečiuojasi netikėtas svečias, apie kurią tikriausiai čia, Lietuvoje, beveik niekas nežinoma. Tai amerikiečių solo atlikėja Shirley Ellis (1929-2005) ir jos žavusis ir bene garsiausias kūrinys „Vardo žaidimas“ angliškai „The Name Game“. Apie pačią Shirley nėra nieko daug žinoma, ji buvo populiari septintajame dešimtmetyje. Išgarsėjo tada, kada juodaodžių teisės Amerikoje išties tapo lygios su baltaodžiais. Apie jos asmeninį gyvenimą nėra žinoma daug, ji gyveno paprastą gyvenimą. Daina „The Name Game“ ji parašė su pažįstamais 1964 metais ir per kelerius metus tapo smagus hitas.

Šios dainos sėkmę nulėmė tai, kad pati daina tampa žaidimu iš vardų. Priedainis turi formulę su smagiu, skaičiuotę primenančiu skiemenų žaidimu, į kurį įstačius bet kokį vaidą išeina unikalus garsų ir vardų derinys. Smagus reikalas, todėl nenuostabu, kad šis hitas greitai tapo labai populiarus.

Šį hitą iš užmaršties visai neseniai prikėlė serialo „Amerikietiška siaubo istorija“ antrasis sezonas. Dainą perdainavo Jessica Lange, buvo nufilmuotas vaizdo klipas, kuris puikiai įsirėmino į vieną iš šio sezono serijų.

Nežinau kodėl, bet šią dainą tiesiog niūniuoju bet kur ir bet kada. Pridedu pasiklausyti abiejų versijų.

Shirley Ellis versijos:

Amerikietiška siaubo istorija. Jessica Lange versija „The Name Game“:

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Laura Pausini "One More Time"

Sveiki,

Šios dienos daina tikriausiai nuo pat ryto pas mane besisukanti Laura Pausini, kuri buvo šiek tiek primiršta, bet be reikalo. Atlikėja šiais metais švenčia dviejų dešimtmečių muzikinę karjerą ir išleido geriausių dainų albumą, dalyvauja „Meksikos balsas“ (ispan. La Voz Mexica) muzikiniame projekte ir šiandien pasirodė vaizdo klipas su Lotynų Amerikos primadona Thalia. Abi atlikėjos tikina, kad tapo kaip tikros seserys ir seniai svajojo kartu įrašyti bendrą dainą. Tačiau mane jų daina nesužavėjo, tačiau visai neseniai užšokau ant jau seniai žinomos dainos „One more time“, kurią anksčiau kaip ir klausydavausi, bet šįkart ji nuskambėjo dar subtiliau ir visai naujomis spalvomis.

„One More Time“ yra amerikiečių atlikėjo Richard Marx daina, kurią vėliau perdainavo Pausini 1999 metais. Lauros versija skambėjo filme „Žinutė butelyje“, o 2001 daina buvo įtraukta į jos pirmąjį geriausių hitų Laura Pausini albumo sąrašą. Šiai subtiliai baladei buvo sukurtas vaizdo klipas. Man asmeniškai Lauros Pausini versija skamba gražiau nei Marx‘o. 

Pasiklausykime:

Pridedu ir vaizdo klipą, bet vaizdo ir garso kokybė prasta:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" / "The Fault in Our Stars"

Sveiki, kino gerbėjai,

Na, gerai, pažiūrėjau ir aš visų išliaupsintą filmą „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ (angl. The Fault in Our Stars) (2014), bet prisipažinsiu, kad jau pradeda nusibosti vėžio ir netekties tema kino filmuose. Galėčiau sakyti vis tas pats per tą patį, bet režisieriai, kalbėdami jautriomis temomis, vis suranda kitokių raiškos būdų, intonacijų. Šio romano ekranizacija nepaliko daugelį abejingų, įskaitant ir mane patį.

Negaliu pakęsti, kai kažkas ima vardyti geriausius filmus, tokius kaip „Įsimintinas kelias“ ar „Užrašų knygutė“, tada sakau, kad žmogus paprasčiausiai nėra matęs gero kino. Stengiuosi šito atsikratyti ir gana pretenzingai į tokius filmus nežiūrėti – tegu kas nori, tas tą tegu ir mėgsta, laiko geriausiu. „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ yra neabejotinai nusaldinta romantinė dramelė, kuri iki begalybės pataikauja žiūrovui, spausdama ne tik ašaras, bet ir šypsenas – žodžiu, stengiasi visais įmanomais būdais pamanipuliuoti žiūrovų jausmais. Vengiu tokių kino filmų, bet jie nuolatos ateina iki manęs, nes nusprendi kažkaip pažiūrėti ką nors lengvesnio ir paprastesnio.

Ir visgi, man šis filmas patiko. Labiau nei pernai, berods, matytas filmas „Dabar viskas gerai“ su Dakota Fanning. Šitas filmas labiau išrutuliotas, siužetas vis tiek nuspėjamas, finalas irgi, tačiau labiausiai sujaudino pasvarstymai apie begalybę, apie tai, kodėl visatoje yra taip, o ne kitaip – poetika ir estetika kartais šiame filme blyksteli iš po saldybių sijono. Mažiausiai jaudino jaunuolių jausmai, pernelyg surežisuotas optimistinis vaikinuko personažas, kuris suorganizuoja draugei kelionę į Amsterdamą. Viskas atrodo iš fantazijos srities. Aišku, tikslas ir yra pakylėti žmogaus vertybes, pasaldinti apkabinimais, atodūsiais... Na, ir tebūnie. Visai neblogai, netgi gražu. Viena geriausių scenų – Deizės lipimas laiptais į palėpę, kurioje Ana Frank slapstėsi su šeima nuo nacių. Kino kūrėjams pavyko pademonstruoti atkaklumą. 

Rekomenduoju visgi visiems. Net neabejoju, kad šis filmas kai kam taps vienu geriausiu kada nors matytu filmu. Deja, ne man, bet filmas vietomis tikrai buvo įdomus. Didelių nuostabų iš manęs sulaukė aktorė Shailene Woodley, suvaidinusi Deizę. Simpatiška aktorė, kažkuo priminė Jennifer Lawrence.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb:7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano žmona - ragana" / "Bewitched"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Mano žmona – ragana“ (angl. Bewitched) (2005), kurį tikriausiai daugelis iš jūsų yra matę. Man tai nutiko netyčia – pažiūrėjau per televiziją. Pasijutau trumpam grįžęs į akmens amžių – filmas su reklamos intarpais, dievaži, net buvo keista, jog filmą galima žiūrėti per televiziją.

„Mano žmona ragana“ nėra joks perdirbtas kūrinys, tačiau smarkiai remiasi į legendinį amerikiečių serialą „Kerėtoja“ pamatus. Siužetas paprastas: viena amerikiečių kino kompanija nutaria perkurti šį serialą su pasitikėjimo netekusiu komiku, tačiau niekas negalėjo patikėti, kad Samantos vaidmuo atiteks tikrai raganai, vardu Izabelė. Šis filmas leido vėl trumpam prisiminti serialą, tačiau tuo viskas ir pasibaigė, nes filmą tiesiogine šio žodžių prasme, kritikai sumalė į miltus, o aktorė Nicole Kidman, kuri laikoma gero filmo garantu, buvo nominuota kaip blogiausia aktorė auksinei avietei. 

Man asmeniškai filmas nėra jau toks prastas, tačiau scenarijus gana primityvus. Tokiame siužete filmo kūrėjai galėjo nustebinti kino žiūrovus, tačiau buvo nueita pačiu lengviausiu keliu – struktūriniu šabloniniu scenarijumi. Filmas dar nykesnis turėtų atrodyti tiems, kurie apskritai nėra girdėję ir matę serialo „Kerėtoja“ – apie ką šis filmas, kiltų klausimas nežiniukams. Ir visgi, buvo smagu žiūrėti į Kidman, kuri tikrai filme nebuvo pati prasčiausia, tiesiog jai komedijos žanras nėra skirtas, kaip ir viskas, kas stebuklinio filmo siužetuose. Ji čia nešvytėjo ir neatrodė įdomi kaip ir blankiame filme „Auksinis kompasas“ – jai geriau drama ir trileriai. Aktorė pati prisipažino, kad vaidmenį gavo tik dėl savo nosies, panašios į aktorės, vaidinusios „Kerėtoją“.

Ieškau alternatyvų kine ir randu „Mano super buvusioji“, kuris man pasirodė šiek tiek įdomesnis nei „Mano žmona ragana“ dėl velniai žino ko, dabar nepasakysiu. Šiaip tai vienkartinis filmas, kuriam trūksta dvasios, bet dėl Kidman nesigailiu pažiūrėjęs.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 34/100

IMDb: 4.8

Jūsų Maištinga Siela