Filmas: "Pusryčių klubas" / "The Breakfast Club"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti kultinį amerikiečių filmą „Pusryčių klubas“ (angl. The Breakfast Club) (1985). Na, šį filmą tikriausiai yra apie mūsų tėvų kartą ir toli gražu ne apie tą, kuri buvo uždaryta sovietiniame tvarte, o ta už Atlanto. Paauglių problemos, maištavimas, idealistinės idėjos, kartų konfliktai, nesusikalbėjimai, patyčios tikriausiai šiame filme rasite visko, su kuo dabar susiduria mūsų paaugliai. Filmas apie šeštadienį aštuonioms valandoms paliktus nepažangius ir nedrausmingus vaikus bibliotekoje. Jie vienas kito beveik nepažįsta, jie iš skirtingų mokykloje „socialinių sluoksnių“, tačiau konfliktų įkarštyje prabyla po skauduliais slypintis paauglio tyrumas, suluošintas, nesuprastas, subordinuotas tėvų, mokytojų, aplinkinių balsas.

Išties geras filmas. Man tikrai patiko, jau seniai ketinau pažiūrėti ir, žinote, tikrai nepasigailėjau. Nors filmas lyg ir dvelkia devinto dešimtmečio madų naftalinu, tačiau jis dvelkia gerąja prasme. Filmo tema ir keliama problema tikriausiai dar labai ilgai nepasens. Puikūs dialogai, izoliuota erdvė, bendravimo paauglio užfiksuotos bendravimo manieros, parinkti personažai... Filmas yra tapęs tikra klasika, jį pripažino tiek kino kritikai, tiek dabarties žiūrovai. Na, ir aš komerciškai pridursiu, kad tai geras filmas visomis prasmėmis, turintis meninės vertės, nebuvo nė kiek nuobodu žiūrėti, todėl, sakyčiau, kad vertas visų tų liaupsių, kuriuos yra sulaukęs šis kūrinys.

Keista, toks filmas, dabar pagalvojau, labai tiktų būti rodomas mūsų mokyklų mokiniams, nes tokie dalykai pamoko kur kas daugiau nei pamokslavimai ar taisyklės. Jokiu būdu nesakau, kad filmas skirtas paaugliams, tikrai ne. Tai filmas visiems, kurie nors kartą gyvenime pasakė, kad niekada nesielgs su savo vaikais taip, kaip elgėsi jų tėvai su jais pačiais.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sodų valstija" / "Garden State"

Sveiki, kinomaniakai,

Filmas „Sodų valstija“ (angl. Garden State) (2004) tapo tikru atradimu. Ilgai kažkaip atidėliojau šį seansą bet visai be reikalo. Iš filmo tikėjausi kažko saldesnio, bet mane gerokai nustebino puikiai surikiuotas scenarijus, personažų intencijos, ketinimai, pasaulėžiūros kreivės. Filmą tiesiog nepaprastai įdomu žiūrėti, nes jis pilnas keistų psichologinių spalvingų niuansų. Keisti, netipiniai personažai, jų bendravimo forma tiesiog stebinti stebina, todėl nė akimirkai nereikėjo žvilgtelti į laikrodį, kada tas filmas pasibaigs.

„Sodrų valstiją“ režisavo Zach Braff, kuris parašė šiam filmui scenarijų ir netgi pats sukūrė pagrindinį personažą filmą – žodžiu, filmas nuo vieno ir to paties žmogaus. Nors daug kalbama apie keistą depresijos formą, priklausomybę nuo psichotropinių vaistų, kurie paveikia personažų jausenas, bet pasakojama apie tai su keistu humoru, kažkokia nepaprastai jautria šviesa. Ir pasakojama ne apie priklausomybę, o išsivadavimą ir atsakomybę jausti skausmą ir laimę po lygiai. Puikūs personažai ir aktoriai – Natalie Portman, Peter Sarsgaard, bet visų įdomiausias buvo Zach Braff‘as dėl savo personažo savitumo, kuris laviruoja tarp apatijos ir noro patirti tikrąjį gyvenimą.

Na, ko čia slėpti – mane sužavėjo filme viskas. Žiūrint į galvą atėjo ne vienas panašaus stiliaus filmas, bet dabar rašant atsiliepimą, negaliu pasakyti nei vieno. Tiesiog filmas geras, unikalus, turintis visas gero kino sudedamąsias dalis ir... tiesiog, manau, reikia pamatyti. Ir ne tik kino gurmanams.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas "Naktiniai judesiai" / "Night Moves"

Sveiki, kino žiūrovai,

Noriu trumpai šįkart apie filmą „Naktiniai judesiai“ (angl. Night Moves) (2013), kuris turėjo būti mano dar vienu kinomanišku skanėstu, nes jame sutinku be galo mėgiamus aktorius. Nekomercinio tipažo filmas pasakoja apie gamtosaugininkus, kurie slapta nori susprogdinti užtvanką, kad galėtų laisvai migruoti žuvys. Nuotaika kuriama filme tokia, kad rodos, jog personažai mažų mažiausiai planuoja mega-giga teroristinį išpuolį Niujorko centre. Nors režisierė Kelly Reichardt sulaukė gausybės kino kritikų palaikymo, bet, mano akimis, ji gerokai persistengė.

Filmas nuo pat pradžių labai slogus, jį sunku žiūrėti, viskas mirtinai užtęsta. Ir ne dėl to, kad nemėgčiau filmo, kuriame mažai veiksmo, bet ta per kadrus kuriama vidinė personažų įtampa, nepasitikėjimas ir savo idėjų tikėjimu atrodo pernelyg preciziška. Deja, nepavyko man pasimėgauti filmu, tiesą sakant, tai bene labiausiai mane nuvylęs filmas per paskutiniuosius mėnesius, o tikėjausi tikrai daug. Aktoriams Dakotai Fanning, Peter Sarsgaard ir Jesse Eisenberg neturiu jokių priekaištų ir nemanau, kad dėl šio filmo jų nemėgsiu labiau, bet, atsiprašau, po 20 minučių seanso, pasidarė dėl klampios ir nuobodžios režisūros tiesiog nuobodu į juos žiūrėti. Persiritus filmui į antrą pusę, aš tiesiog neiškenčiau ir ėmiau žiūrėti prasukinėdamas – nieko nepraradau.

Kine tikriausiai nėra nieko blogesnio, nei žiūrint filmą apimantis baisus nerimas, kad švaistai laiką veltui ir tiesiog nesimėgauji, o kankiniesi. Su šiuo filmu kankinausi labai, todėl negaliu vertinti objektyviai, pernelyg slogios ir nuviliančios nuotaikos po seanso.

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Planas tėčiui" / "The Game Plan"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai apie filmą „Planas tėčiui“ (angl. The Game Plan) (2007). Na, vėlgi pradėsiu nuo pagrindinio aktoriaus Dwayne Johnson, kuris man niekada nepatiko, bet tai tikriausiai pats geriausias filmas matytas su juo. Gal dėl to, kad žiūrėdamas filmą pajutau keistą vaikystės nostalgiją, kai kasmet vis laukdavau su nekantrumu „Vienas namuose“ eilinio kalėdinio seanso. Filmas labai panašios dvasios – vaikas krečia tėvmas pokštus, bando juos sutaikyti, bet iš esmės jie kalba suaugusiųjų žargonu, aiškina tėvams sudėtingais terminais jų santykių peripetijas. Vaikai personažai, kokių gyvenime niekada nebūna...

Ir kitą vertus, tai tipinis amerikietiškas, visada pasiteisinęs žanras, kuris visada sulauks šeimyninės auditorijos dėmesio. Nieko nesakau, tokių filmų reikia, juos linksma žiūrėti, nepaisant šablonų, nutrintų scenarijaus modelių, laimingos ir įprastinės finalinės baigties. „Planas tėčiui“ atitinka visas šio kino žanro modelius. Vienam vakarui, kai nori nusileisti, nes kai kas namuose negali pakęsti intelektualesnio kino, manau, filmą galima pažiūrėti visai linksmai nusiteikus, nors nieko įspūdingo ir nesitikėkit.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Krištolinės kaukolės" / "Crystal Skulls"

Sveiki,

Šiandien labai trumpai apie filmą „Krištolinės kaukolės“ (angl. Crystal Skulls) (2014). Tai vaidybinis filmas, paremtas legenda apie pasaulyje išsibarsčiusias krištolines kaukoles. Apokalipsinių intencijų turintis filmas buvo rodomas per vieną lietuvišką TV, o šiaip niekada nebūčiau jo žiūrėjęs, tiesiog gulėdamas lovoje kažkaip suspoksojau nuo pradžios iki pabaigos.

Filmas – nieko įspūdingo. Ganėtinai menkas scenarijus, vidutiniška ir labai prasta vaidyba, o specialiųjų efektų gausa primena 1980 metų pigią grafiką. Visa tai byloja ne tik TV filmo kategoriją, bet apskritai tai, kad filmas labai riboto biudžeto. Tik vidutiniškai išvystytas scenarijus, žiupsnelis kriminalo, žiupsnelis asmeninės personažo tamsios praeities, apokalipsės, truputis legendos ir ši mikstūra lyg ir turėjo pasiteisinti, tačiau toli iki gero filmo vardo.

Pagrindinį vaidmenį sukūrė „Nusivylusių namų šeimininkių“ žvaigždė aktorius Richard Burgi, kuris šiame filme buvo šabloniškas, neįdomus ir jei ne jo vyriškas stotas ir žavesys, sakyčiau, filmas visai būtų susmegęs. Neįtikino ir paslaptingoji sekta su viduramžių vienuolių klostėmis, nei kiti paslaptingą „atmosferą“ turėję sukurti dalykėliai, esama spragų ir elgsenoje, pvz., visą gyvenimą tėvas slapstėsi sektoje, o pabaigoje ima ir nužodo savo idėją ir bendruomenės narį – KLAIKU. Apskritai, lyginant su dokumentiniu filmu apie kaukoles, kurį teko seniai matyti, sakyčiau, apskritai neatskleista pačių kaukolių paskirtis ir personažų intencijos primena komikso lygio elgsenas, nors paties komikso – nulis.

Filmas labai arti „pravalo“.

Mano įvertinimas: 3.5/10

IMDb: 3.2

Jūsų Maištinga Siela