Pasaulio kalbų medis, Indoeuropiečių kalbų šaka, Baltų kalbos, lietuvių kalba

Sveiki,

Žiūriu į šį puikų ir vizualų Pasaulio kalbų medį ir ieškau mūsų unikalios kalbos. Sakau, pasidalysiu su Jumis – gal kam pravers. Užmačiau šitą ant vieno savo facebook draugo sienos ir kažkaip smagiai patyrinėjau.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" / "Fifty Shades of Grey"

Sveiki,

Kad ir kaip blogai atsilieptų visi apie filmą „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ (angl. Fifty Shades of Grey) (2015), tikriausiai vis tiek būčiau pažiūrėjęs. Ir jokia čia gėda! Šiaip iš tikrųjų labai tingėjau skaityti knygą, tai su malonumu pažiūrėjau kultinio romano ekranizaciją. Filmą daugelis žiūrovų tiesiog sumalė į miltus, net kai kurie kino kritikai buvo jam kur kas gailestingesni, nei daugelis paprastų žiūrovų. Pasakysiu savo nuomonę, kodėl taip yra. Dėl mega-giga komercijos. Šis filmas ir jo „intriguojantis“ pasirodymas tiesiog traukė mases, netgi tie pirko bilietus, kurie paprastai į kiną nevaikšto ir žiūri filmą pasidėję laptopą ant pilvų prieš užmiegant arba tie, kurie nueina į kokį nors grandiozinio reginio, specialiųjų efektų prisodrintą kiną kartą ar du per metus. „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ nėra tas didingas ekrano reginys, nėra jis ir romantinė komedija, nėra ir žiauri sadistinė istorija, todėl visi, kurie to tikisi, filmą be jokios abejonės gali laikyti šlamštu, nes nepateisino jų sugadintų fantazijų ir tapo tiesiog reklamos aukomis.

Būsiu iš tų keistų nepopuliariųjų, kurie visiškai žiūrėdami šią juostą nesitikėjo nieko, gal todėl jis man ir patiko. Tikrai, netgi spirgėjau vietomis nuo psichologiškai komponuojamos įtampos, nors ir kai kas Anastasijos personaže ir buvo pritemta iki svaiginančiai absurdiško naivumo filmo pradžioje, bet filmas, pripažinkime, nėra jau toks prastas, kokį bando išpūsti recenzijos ir paprastų žmonių komentarai. Iš pradžių gana kritiškai vertinau pasirinktą aktorę Dakota Johnson, bet kuo daugiau žiūrėjau į jos kuriamą personą, tuo labiau ji man patiko, patiko personažo evoliucija, provokacijos. Serialų aktorius airis Jamie Dornan iš vis buvo nepakartojamas nuo pirmųjų kadrų – tas žvilgsnis, gebėjimas sugriebti Grėjaus personažo demoniškumą ir jį išlaikyti paslaptyje. Daug kas tikėjosi jo vietoje pamatyti aktorių Matt Bomer, manau, jis ne ką prasčiau būtų suvaidinęs dominuojantįjį, tačiau vaidinti visgi nuskilo J. Dornan. Tie, kurie gali pykti dėl kai kurių idiotiškų scenų, kurios daugiau ar mažiau primena muilo operą, galiu pasakyti, kad ant režisierės nėra ko čia pykti, nes kaip ji gali keisti, jeigu knygoje šitaip parašyta? Be to, knygos autorė jau pareiškė pretenzijas, kad filmo tęsiniui scenarijų rašysianti pati (gal jai kai kas neįtiko?) ir dalyvausianti filmavimuose. 

Iki tęsinio teks dar gerokai palaukti, o štai šiandien „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ man pasirodė įdomi erotiška žaismė, balansavimas tarp įsimylėjimo ir priklausomybės. Tie, kurie teigia, kad galima užmigti filmui net neįpusėjus, jie tikriausiai yra teisūs, nes jie ir miega, o tie, kuriems įdomus kitokios seksualumo formos, reiktų sakyti, taisyklės, manau, filmas visai neblogai susižiūrės. Aišku, jis nėra toks aštrus, koks Lars von Triero „Nimfomanė“ dalys, bet vakarui prie mėtų arbatos, manau, susižiūrėtų visai neprastai. Ir, dievaži, nėr čia ko pykti. Juk filmas kaip savotiškas seksas, jei jums nepatiko, kad patapšnojo botagėliu, tai dar nereiškia, kad dėl to kaltas filmas, tiesiog, jūsų poreikiai kitokie.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb: 4.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Moteris apsirengusi juodai 2: Mirties angelas" / "The Woman in Black 2. Angel of Death"

Sveiki, kino žiūrovai,

Filmas „Moteris apsirengusi juodai 2: Mirties angelas“ (angl. The Woman in Black 2: Angel of Death) (2014) tikriausiai buvo kai kam ilgai lauktas. Užtruko kūrėjai su šio filmo tęsiniu, keitėsi aktorių sudėtis ir režisierius, o tai labai atsiliepė ir kūrinio tęsiniui. Nepasakyčiau, kad man patiko pirmoji dalis, tačiau tenka pripažinti, kad šioji dar silpnesnė ir nuobodesnė už pirmąją.

Nauji aktoriai, šiek tiek kitoks laikotarpis, bet tos pačios angliškos pelkės, įspūdingas senovinis namas, daug rūko ir paslapties. Vizualiai filmas išties, sakyčiau, neblogas, ypač buvo gera sugrįžti kaip žiūrovui į tą patį namą, prisiminti pelkėje įsmeigtą kryžių, bet scenarijus, atsiprašau, bet buvo pernelyg skystas. Daugiau ar mažiau viskas nuspėjama, nors efektai kai kurie filmui tikrai labai tiko, bet buvo ne itin baisūs. 

Smagiausia filme buvo sutikti turbūt aktorių Jeremy Irvine, kuris toli gražu nesukūrė įspūdingo personažo dėl pernelyg plokščiai išdėlioto scenarijaus ir siužeto, bet asociacijos iš kitų filmų žadino kažkokį keistą vizualinį pasitenkinimą. Pagrindinį vaidmenį atliko aktorė Phoebe Fox – šviežias veidas ekrane, iki šiol niekur man nekliuvusi atrodė iš esmės gana nebloga, tik vis stebėjausi, kodėl, kai ji plaukus susuka į kuodą ji iš veido panaši į Kristen Stewart, o kai pasileidžia – į Anne Hathaway ir Monica Belluci suplaktą derinį, todėl svarsčiau, ar ši aktorė pajėgi turėti savo kažkokį išskirtinį bruožą?

Filmas gan vidutiniškas, labiausiai trikdė filmo negyvumas ir statiškumas iš personažų bendravimo – dialogai turėtų lukštentis gyviau, o dabar forsuojančios pauzės, kaži kokios klišinės nenatūralios ir jau atgyvenusios siaubo filmuose, pilnos netikrumo tarp žodžių kuriamos įtampos, kuri nunyksta tiesiog akyse. Nusiteikite tiesiog šiaip sau praleisti laiką, pasitaršyti su personažais po rūką, seną trupantį namą, šiek tiek įsimylėti, šiek tiek graužtis dėl prarasto vaiko ir tuo pačiu prižiūrėti paliktus vaikus. Iš esmės nieko ypatingo, be pretenzijų.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 4.9

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Hozier - Take Me to Church

Sveiki, muzikos klausytojai ir skaitytojai,

Šįkart gana neįprasta daina „Šios dienos daina“ rubrikoje. 24 metų airių atlikėjas Hozier tapo dar viena pasaulinė sensacija, kai pasauliui pateikė dainą „Take Me to Church“ (liet. Pasiimk mane į bažnyčią). Dainą mažam kam žinomas atlikėjas įrašė savo tėvų namuose ir išleido 2013 rugsėjo mėnesį kaip singlą. Tai buvo jo atsakas ir savotiška reakcija į homofobiją ir bažnyčios nusiteikimą prieš homoseksualus. Iš pradžių daina lyg ir nebuvo pastebėta, bet pamažu, internautų „dalybų pagalba“ ji tapo hitu Nr. 1 net 14 pasaulių šalių, JAV – net 3 kartus platininiu singlu. 

Viską vainikavo 2015 metų pradžioje įvykę „Grammy“ apdovanojimai. „Take Me to Cherch“ tapo geriausia metų daina. Vaizdo klipas šiuo metu intensyviai peržiūrinėjimas, nors jame lyg ir jaučiama homoseksualų propaganda, atsakančioji jėga į homofobiją. Akivaizdu, kad Hozier tikrai turi ką pasakyti pasauliui. Daina tapo tokia populiari ir „kabinanti“, kad ją ėmė perdainuoti gana ryškūs šių dienų atlikėjai, šiek tiek pakeisdami žodžius ir atlikimo stilių.

Nežinau, kaip jums, bet man Hozier daina išties veikia – neįtikėtinas skambesys, žodžių galia ir muzika. Kažkaip nepraklausiau šios dainos ir ji pasiliko mano mp3 sąraše ir šiuo metu viena klausomiausių dainų.

Hozier – Take Me to Church

Ed Sheeran – Take Me to Church versija:

Kiesza – Take Me to Church versija:

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Ellie Goulding "Love me like you do"

Sveiki, mieli skaitytojai,

Šiandien noriu pristatyti Ellie Goulding dainą „Love me like you do“, kuri buvo skirta filmui „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ kaip pagrindinis garso takelis. Apie filmą ir literatūros kūrinį galima kalbėti itin kritiškai, bet tenka pripažinti, kad hitų kūrėjo Max Martin ir kitų parašytas kūrinys susilaukė ne be pagrindo tiek klausytojų simpatijų, tiek komercinės sėkmės.

Na, atlikėja Ellie Goulding – tai dar viena muzikinė britų sensacija, atrasta per „Youtube“ gerų muzikos prodiuserių. Jos hitas „Burn“, pasirodęs 2013 metais tapo viena klausomiausių to meto pasaulyje dainų. „Love me like you do“ yra jau antrasis tokio pat pasisekimo sulaukęs E. Goulding hitas, kuris įtvirtina šią atlikėją į muzikos rinką jau ne kaip vieno hito atlikėją, o kaip teisėtą muzikos pasaulio įtakingą personą. 

Daina startavo 2015 sausio 7 dieną ir iškart tapo hitu numeris 1 daugelyje pasaulio šalių. Auksinio singlo statusai jau paskelbti Britanijoje ir Naujojoje Zelandijoje, platininiu – Australijoje. Ši daina tapo ne tik sėkminga komerciškai, bet jau pripažinta šiemet daugiausia kartų transliuota Britanijoje – per 2 milijonus sykių. Visame pasaulyje – per 15 milijonų kartų. Tai tikriausiai susiję ir su „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ reklamine kampanija, kuri yra viena įspūdingiausių šiemet.

Kritikai dainą pavadino ambicinga ir pripažino jos vertę. Man asmeniškai ji kaip jūra su potvyniu. Niekada pernelyg nesižavėjau Ellie dainomis, bet šioji daina tiesiog atvedė pas ją. Daina išties nusipelno būti hitu, mielai ją dabar nešiojuosi savo mp3 leistuve ir klausausi, kai noriu apmalšinti įtampą ir nervus. Raminanti, intymi ir kartu turinti potencialios energijos, o ką jau kalbėti apie mielą Ellie balsą?

Pasiklausykime:

Jūsų Maištinga Siela