Filmas: "Naujasis pasaulis" / "The New World"

Sveiki, skaitytojai, 

Tikriausiai daugelis nenuginčys, kad režisierius Terrence Malick yra unikalus režisierius. Po jo gana nemenką įspūdį palikusio filmo „Taurių riteris“ (2015), suskubau pažiūrėti kažkada pradėtą, bet taip niekada ir neįpusėtą filmą „Naujasis pasaulis“ (angl. The New World) (2005), kuris pasakoja apie 1609 metais vykdomą ekspediciją į Šiaurės Amerikos žemyną. Ten naujieji kolonistai bando įsikurti ir primesti savas taisykles vietiniams gyventojams... 

Tiesą sakant, šioje juostoje būtent ir pasigedau to emocinio gylio, kurį režisierius išgavo filmuose „Taurių riteris“ ir „Gyvenimo medis“. Plokštumoje istorija atrodo gan banali: naujasis kolonistas įsimyli vietos princesę, jie užmezga ryšius, tačiau jiems nelemta būti drauge. Ir viskas. Apie skirtingų kultūrų atstovų meilės problemas ne itin įdomu žiūrėti, tačiau, kai to imasi T. Malick, galima tikėtis kažko tikrai daugiau. Ir iš tiesų, papasakota nepaprastai dvasingai, su užsidegimu atskleisti jausmus kone šamaniška kino kameros maniera. Šis jo filmas kur kas labiau siužetiškas, tačiau jau „Naujajame pasaulyje“ jaučiamas ryškus polinkis mistifikuoti, suteikti pasakotojui filosofinio pasakojimo ritmo, kada žodžiais poetiškai svarstoma apie žmogaus gerumą, meilę, priklausomybę. Iš esmės tai ir didaktinio patoso turintis filmas, kuris atskleidžia civilizuoto žmogaus nedorybes ir dorybių troškulį. Graži, nebanaliai perteikta istorija turi įdomių istorinių, kultūrinių kontekstų, bet kartu, nežinau, ar įtikina herojų pasaulio matymas ir mentalitetas, siejant jį su 17 amžiaus pradžios žmonėmis, tačiau daug ką atperka kostiumai, siužetinė linija ir kiti dalykai.

Pagrindinį vaidmenį sukuria airių aktorius Colin Farrell, kuris turi talentą būti kadre, be didesnių pastangų perteikti režisieriaus sumanymus. Čia taip pat pasirodo ir Christian Bale, vaidinęs ir kituose režisieriaus kūriniuose... „Naujasis pasaulis“ tikriausiai tai toks filmas, kurį galėtume pavadinti gyvenimo filosofiją pasakojantis ir jausmus atveriantis, kuriame justi intuicijos ir šviesumo jėga. Nesu tikras, ar vietinė indėnė per tiek nedaug metų galėjo perprasti anglų kalbą ir papročius, tačiau visada norisi tikėti, kad asimiliuoti į kitą kultūrą yra kur kas lengviau nei būtų galima numanyti. Beje, tai geras filmas.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vaikinas iš gretimo namo" / "The Boy next door"

Sveiki,

Kad Jennifer Lopez yra ne iš piršto laužta aktorė, tą tikriausiai žino kiekvienas. Jau trečią dešimtmetį šalia muzikinės karjeros besusukiojanti ir filmavimo aikštelėje šioji itin pamėgo trilerio žanro vaidmenis. Filmas „Vaikinas iš gretimo namo“ (angl. The Boy next door) (2015) absoliučiai pritaikytas J. Lopez pasirodymui, kad net atrodo, kad jai specialiai ir buvo parašytas scenarijus, kad galėtų pasirodyti kine. Ir ką čia bepasakysi, J. Lopez žavi, jaunatviška, jausminga ir... seksuali.

Ką galima būtų pasakyti apie patį filmą? Deja, jis ne toks geras kaip J. Lopez ir tam yra net keletas priežasčių. Visų pirma, filmui pristigo idėjų – siužetinė linija pasirodė pernelyg siaura ir jau kažkur matyta: vieniša motina, patyrusi skyrybas, netikėtai leidžiasi suviliojama mokinuko, kuris vėliau ją terorizuoja neįtikėtinais būdais, kaip koks psichopatas, kaip vėliau paaiškės, toks jis ir yra. Daug šantažo, kuris bene vienintelis šio trilerio variklis, tačiau nuojauta žiūrovo neturėtų apgauti, nes viskas veda prie kraupiai laimingos pabaigos. Neįtikino manęs aktorius Ryan Guzman, nutaisęs seksualią šypseną ir iš visos savo povyzos aiškiai demonstruojantis, kad netinka jam šis mokinuko vaidmuo, juolab kad aktoriui trisdešimt metų, tačiau seksualus kūnas šalia J. Lopez paperka banalesnį žiūrovą.

Norėtųsi sakyti, kad tai trileris kaip trileris, tačiau jis toks nykus ir be išskirtinių unikalių režisūros ar siužetų atšakų, kad tiesiog galvoji, kad net 1990 metų vidutiniai trileriai buvo sukalami geriau nei „Vaikinas iš gretimo namo“. Be seksualių aktorių filme menkai kas įtikina, nes viskas atrodo gana daryta paskubomis, pigiai, laikantis klišinių trilerio žanrui būdingų marionetinių siūlų, kuriais tampomas nekantrus žiūrovas, tačiau trileris nieko įdomesnio negali pasiūlyti, o J. Lopez jau reikia traukti į pasaulinį turą su nauja programa, nėra kada zulinti nuobodžių vaidmenų.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 4.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Holograma karaliui" / "A Hologram for the King"

Sveiki, skaitytojai,

Tas klaikus pasakymas „su Tom Hanks blogų filmų nebūna“ tapo tokia kliše, kad net suka vidurius pagalvojus, jog ji iš tikrųjų veikia ir mane patį. Sakyčiau, su Tom Hanks nebūna tik komerciškai nesėkmingo filmo arba tokio, kuris nepasiektų eilinio lietuvio akių, tačiau vis tiek vieną kitą juostą esu linkęs pažiūrėti, juolab kad šis aktorius sukūręs tikrai ne vieną legendinę juostą. Filmas „Holograma karaliui“ (angl. A Hologram for the King) (2016) yra viena keistesnių ir įdomesnių komedijos ir dramos junginių, adaptuotų komerciniam kinui. 

Gerai, pradėkime nuo to, kad tai toli gražu nėra T. Hankso geriausias vaidmuo kine, toli gražu jis net neprilygsta geriausiems jo pasirodymams. Lygiai tą patį galima sakyti ir apie filmo visumą, kad tai vidutinis filmas, vidutiniam žiūrovui, tačiau dėl ko visgi verta žiūrėti? Ogi dėl pačios istorijos. Reiktų žinoti, kad tai visgi knygos ekranizacija, kuri ne itin patenkino kino kritikus. Man asmeniškai patiko pačios istorijos pateikimas: absurdiškas Sizifo metodas Artimuosiuose Rytuose. Pagrindinis herojus atvyko čia parodyti naujos holograminės įrangos karaliui, tačiau karalius niekaip nepasirodo. Iš pradžių galvojau: vaje, čia tikriausiai kažkoks mistinių elementų filmas. Po to galvoju: vaje, čia tikrai absurdo komedija. Po to galvojau: ne, tai tarsi filmas „Kartą Jemene“, tik kitoks variantas. Tačiau sapniška ir kone F. Kafkos pasiekta veikėjo būsena iš tikrųjų pradeda simboliškai intriguoti, tačiau beveik neapgauna laimingos šios istorijos pabaigos jausmas, nes tokio patoso filmas tiesiog negali pasibaigti nelaimingai, netgi veikėjui turint ant nugaros siaubingą auglį.

Visumoje filmas tikrai „smagiai žiūrisi“, čia rasite ir atseikėto humoro, ir saikingo dramatizmo, bei vis dar kine gyvastingą T. Hanksą, bet tikriausiai filmas žavi ta sapniškai absurdiška Vakarų ir Rytų rinkodaros ir „reikalų tvarkymo“ požiūriu ir kultūros susigrūmimas, iš ko rutuliojamos egzotiškame fone gana šmaikščios situacijos. Jeigu ši komedija man patiko, tai įsivaizduoju, kad knyga būtų patikusi dar labiau, nes, pripažinkime, kad retai pasitaiko nuostabių ekranizacijų, kad ir kaip bijotume lyginti skirtingas meno šakas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela