Vinilinė plokštelė: Madonna - "Erotica" (Vinyl, 2LP) (1992)

Informacija apie albumą: Madonna - "Erotica" (Vinyl, 2LP) (1992)

Vinilinė plokštelė: Cher - "Take Me Home" (Vinyl, LP) (1979)

Informacija apie albumą: Cher - "Take Me Home" (Vinyl, LP) (1979)

Vinilinė plokštelė: Cher - "Greatest Hits" (Vinyl, LP) (1974)

Informacija apie albumą: Cher - "Greatest Hits" (Vinyl, LP) (1974)

Helovinas baigėsi, bet siaubas dar ne: kiek kainuoja Gabijos Grušaitės "Stasys Šaltoka"?

Sveiki,

Helovinas ką tik pasibaigė, tačiau manęs nenustoja gąsdinti sparčiai augančios kainos. Kiek kainuoja maža kukli grožinės literatūros knygelė citrininiu viršeliu? Pavyzdžiui, Gabijos Grušaitės „Stasys Šaltoka“ 111.99 eurų! Pamaniau, kad dvejinasi akyse ir „Akropolio“ kainų aparatas sublūdijo, tačiau perverčiau visas knygas ir visos po kuklią 111.99 eurų. Na, gerai... Gal ir per daug sublūdijo tas aparatas, tačiau nebepirkau šios knygos. Tiek to, kainos sugniuždė mano jautrią psichiką, o, kaip žinia, mes ypač paskutiniais metais reaguojame į kainų šuolį.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Emeli Sandé - "Hurts" [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Šįkart škotų atlikėja Emeli Sandė (g. 1987) ir jos singlas „Hurts“ iš antrojo 2016 metais pasirodžiusio muzikinio albumo „Long Live the Angels“. Daina apie tai, kas skauda, deja, kažin kokio didelio populiarumo taip ir nesulaukė. Škotijos dainų tope įėjo į dešimtuką, Britanijoje pasiekė 22 vietą, daina daugelyje šalyje pateko į šimtuką.

Gimusi anglės ir tėvo iš Zambijos šeimoje atlikėja nuo ketverių gyveno Škotijoje. Griežtas tėvas buvo gana reiklus atlikėjai, tačiau jau vaikystėje buvo linkusi į muziką ir tebūdamas vos 11 metų parašė pirmąją dainą. Laikui bėgant pamažu atlikėja ėmė dalyvauti įvairiuose projektuose, kur ir buvo pastebėta. Atlikėja tikina, kad vienas iš jos įkvėpimo šaltinių – meksikiečių tapytoja Frida Khalo, kurios mažą portretą turi išsitatuiravusi ant dilbio.

Šiandien daina „Hurts“ man skamba gražiai, bet dar gražesnis visgi man pasirodė vaizdo klipas – toks ryškus, vizualiai gražiai pateiktas, tad siūlau pasiklausyti ir pasižiūrėti:

Žodžiai / Lyrics

"Hurts"

Baby, I'm not made of stone
It hurts
Loving you the way I do
It hurts

Hold tight. It's a sing-a-long
I'm alright, I'm alright, but I could be wrong, baby
I know you remember me
5'3 in the back of the library, come on
You could at least try and look at me
Oh man, oh man, what a tragedy, ha ha
Bang, bang, there goes paradise
Ah, shit, why we always had to roll the dice, la la
Heart beating irregular,
Two seats in the back of the cinema, hazy
Ah yeah, you're forgettin' that
And all the mad shit we did after that, crazy
Your heart's a cold November
I swear you're giving me shivers, shivers

Baby, I'm not made of stone
It hurts
Loving you the way I do
It hurts
When all that's left to do is watch it burn
Oh, baby, I'm not made of stone
It hurts

Hold on it's a marathon
Run fast, run fast like the rivers run, god damn
Never seen in the restaurant
I took a minute 'til the penny dropped, you know
My tears don't fall too often
But your knife is cuttin' me deep
Deep, deep, deep, deep, deep, deep, deep

Baby, I'm not made of stone
It hurts
Loving you the way I do
It hurts
When all that's left to do is watch it burn
Oh, baby, I'm not made of stone
It hurts

It hurts the way
That you pretend you don't remember
It hurts the way
That you forget our times together
Like the time
Laid in bed when you said,
"It's forever, baby."
I can't, I can't explain no more

Baby, I'm not made of stone
It hurts
Oh, loving you the way I do
It hurts
When all that's left to do is watch it burn
Oh, baby, I'm not made of stone
It hurts

Oh, baby, I'm not made of stone
It hurts
Loving you the way I do
It hurts

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pašiūrė" / "Trobelė" / "The Shack"

Sveiki,

Kai prieš septynerius metus lietuviškai pasirodė Wm. Paul Young knyga „Trobelė“, visi bėgo jos pirkti ir skaitė ją daugelis net autobuse – reto fenomeno knyga su detektyviniais elementais apie atleidimą ir „susitikimą“ su Dievu. Neseniai šį alegorinį kūrinį ekranizavo Holivudas, pristatęs kaip filmą „Pašiūrė“ arba „Trobelė“ (angl. The Shack) (2017).

Kiek pamenu, knyga man išties patiko dėl greito skaitymo ir įsitraukimo, tačiau, kaip ir daug žadančios paantraštės apie gyvenimo pasikeitimus, tebuvo dar vienas reklaminis triukas. Niekas po šios knygos, o tuo labiau po šio „prasmingo“ filmo žmogaus gyvenime nepasikeis. Knyga, žinoma, turi didesnė įtaigos ir poveikio, nei šis filmas. Filmo scenarijus gal kiek ir intriguoja, tačiau filmo realizavimas ganėtinai pataikaujantis masinės kultūros vartotojams. Veikiau filmas išėjo kaip gražiai patrauklus paveiksliukas, nei sakralus ir netikėtas alegoriškas kūrinys.

Nufilmuotas stačiai nuvalkiota holivudine maniera, mano galva, kiek nustekeno pačią istoriją. Filosofinė gelmė ir negalėjo būti kažin kokia beribė, nes pati knyga, gerai ją paknebinėjus, afišuoja labiau idėjinę formą, o ne turinį. Pagrindinį vaidmenį sukūrė puikusis „Įsikūnijimo“ (2009) aktorius Sam Worthington bei „Oskaro“ laureatė Octavio Spencer, kurie iš esmės pademonstravo neįsimenančius vaidmenis, kadangi juose daug teatrališkumo, pauzavimo ir kitų negyvų dalykų, kurių pilna holivudinio turinio filmuose. Bet ko gi norėti iš tokio fantastinio filmo? Tai tarsi naujasis Piteris Penas tik kiek kitoks patosas. Iš esmės filmas labai tinkantis šeimai, nes jo istorija apima įvairaus amžiaus tarpsnio žiūrovų amplitudę, tačiau norintiems įdomesnio turinio, manau, kad yra tikrai vertesnių ir geresnių filmų už „Pašiūrę“.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 32/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Tautos begėdžiai, darantys meškos paslaugą

Sveiki,

Šis mėnuo pasižymi viena ryškia ypatybe: ups leptelėjau. Ir ne bet kaip, o patraukiant dantį per autoritetus, stabus ir nacionalizmą. Pirmoj auka – Juozas Statkevičius, davęs propagandiniam Kremliaus laikraščiui skandalingą interviu apie sunkiai gyvenančius lietuvius. Tiesą sakant, kažkas išvertė jo žodžius ir jeigu ne viena kita sakinio ir minties traktuotė, beveik visas Juozo Statkevičiaus pasisakymas bemaž būtų išties teisingas: emigracija, nuolatinis balansavimas ties skurdo riba, jo paties motinos išlaikymas ir t. t. Viskas suprantama ir viskas pateisinama, tik nepataisoma tai, kad jo žodžius nusigriebė propagandininkai ir reprezentavo Lietuvą kaip išsiilgusią sovietinio botago.

Andriaus Tapino reakcija ir kitų tautiečių gal ir „normali“, jeigu būtų apie tai parašęs koks „Valstiečių laikraštis“, argi kas būtų bent amtelėjęs? Apie tai, kaip skauda, kai tauta kraujuoja? Bet rusų žiniasklaidoje mūsų skauduliai staiga tampa kažin kokiu propagandiniu ginklu. Šįkart norėčiau šiek tiek apginti Juozą Statkevičių ir jo kai kuriuos pasisakymus, nes jie tikrai nėra iš piršto laužti, tačiau tapęs propagandinių pinklių auka tapo dar ir dvigubu atpirkimo ožiu – tautiečių užmėtytu, kaip pats Andrius Tapinas įvardijo, „skuduru“. Paskutiniu metu Andrius Tapinas ne toks maladiec, kažkaip vienas pirmųjų, kuris suskuba nuteisti, užuot pateisinęs, tarsi  įsuktas į tų teisuoliškų mechanizmų sraigtus dirba pagal programą raganų medžiotoju kaip pirmūnas.

Antroji šio mėnesio žvaigždė – Rūta Vanagaitė, kuri tiesiogine žodžio prasme „susiėdė“ pajutusi skandalingo žodžio reikšmę ir galią. Demaskuoti tautos autoritetus ir „netikrus“ didvyrius gal ir neblogas „darbas“: pusė tautos visada mylės, kita – nekęs. Išimti R. Vanagaitės knygas iš rinkos gana radikalus žingsnis. Vienu metu norėjosi iškart aplėkti knygynus ir nusipirkti (oi, kokią vertę jie po to turės!), nes nepamenu šiuolaikinio rašytojo, kuris taip staigiai būtų uždusintas, kad ir tos pačios leidyklos, kuri nešė kartu šį Trojos arklio galvą pro vartus.

Neskaičiau nė vienos R. Vanagaitės knygos, tad man lengviausia, aišku, nuteisti – toks mažiausiai žinančių „darbas“. Mane domina ne pats knygos turinys, kiek socialinis reiškinys iš paikos vaikiškos antisemitizmu pradvisusios dainelės „imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“. Šįkart tautoje kas tik netingi karšia R. Vanagaitės kailį. Kaip paskutiniu metu mes „mylime“ prasikaltusius. Iš vienos pusės: taip, reaguoti ir ginti tai, kas brangu – būtina, o kita pusė – kažkoks žurnalistinis išeskaluotas šou, kuriame dega ir spragsi raganų laužai.

Dviprasmiškos man mūsų tautos reakcijos į „prasikaltusiuosius“, labai dviprasmiškos. Kai kas tai vadina tautos prabudinimu ir sąmoningumu, bet iš kitos pusės nacionalistiniai povandeniniai vandenys būna labai jau drumsti, ar taip nemanote?

Jūsų Maištinga Siela