Filmas: "Roboto vaikas" / "Aš mama" / "I Am Mother"

Sveiki, skaitytojai,

Fantastinių filmų mėgėjai tikriausiai nepraleis progos pasižiūrėti vieno naujausio Netflix produkto pavadinimo „Roboto vaikas“, o kai kur verčiama „Aš mama“ (angl. I am mother) (2019). Tai debiutinis ilgametražis Grant Sputore filmas, tačiau režisūrinės individualybės tokiame projekte, už kurio stovi Netflix, tikrai nesitikėkite. Daug gerų filmų, o tuo labiau serialų galima rasti pas Netflix, tačiau paskutiniu metu, norėdama išsikeroti, jau tampa tendencija, kad ir filmai, ir serialai tampa žiūrovui nebe garantu, bet tikra loterija. Turiu galvoje kokybę, idėją, originalumą.

Daugelis filmą laiko labai jau originaliu arba bent turinčiu gerą idėją. Iš tikrųjų tai šnipštas, nes filmas primena topinius žiūrimiausių savaitės filmų viršūnių pusfabrikačius – žodžiu, pritaikytus masinei rinkai. Dviejų „Oskarų“ laureatė Hilary Swank apskritai ne savo rogėse, tai ne jos žanras arba ji turėjo patekti pas individualų ir savo matymą turintį režisierių, nes dabar jos klišinė vaidyba buvo tiesiog begėdiškai apdorota režisūrinėmis klišėmis ir operatoriaus darbu. Pati istorija, turiu galvoje, scenarijaus lygmenį, kad embrionus apokalipsinėje erdvėje augina planetą uzurpavę robotai, tikrai galėtų neblogai pretenduoti į kokią „Svetimas“ seriją, tačiau jau po 15 minučių aišku, kas čia supriešinama, atseit, kelia diskusiją. Tai yra, kiek intelektinis protas t. y. robotas, imituodamas žmogiškuosius motinos instinktus gali ir geba tiek mylėti, kaip geba žmonių motinos. Dar svarbiau – ar esant ribinei sąlygai ir nepateisinus lūkesčių dirbtinis intelektas elgsis pagal motinos instinktus, ar visgi rinksis programinį algoritmo sprendimą.

Tačiau tuo filmo įdomumas ir pasibaigia, nes žiūrovui mačius keliolika ar net kokį penketą panašių filmų, jau ir taip aišku, kad gamtinės gyvybės dvasiškai nenugalės dirbtinis robotas. Visas tas kitas apokaliptinis trileris izoliuotose patalpose primena jau daugiau klišių kratinį, jau kine ne kartą išartikuliuotas frazes, vaizdinius, mizanscenas, todėl filmas iš esmės yra labai plokščias ir ničnieko naujo nepasiūlo. Tikriausiai jau seniai pasiekiau tokį lygį, kada primityvus trilerinio tipažo išgyvenimo situacijos ir grumtynės nebejaudina, o kad jaudintų, jau reikia provokacijos, idėjos, aukštesniojo turinio, tačiau šis filmas apsiriboja lėkštomis klišėmis. Ir žinome kodėl, ogi todėl, kad, neduok Dieve, žiūrovas nepasijustų kažko nesupratęs ir neprivargtų bemąstydamas.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: karalius Henrikas VIII vedė Kotryną Aragonietę

Sveiki,

Šią birželio 11 dieną 1509 metais karalius Henrikas VIII vedė savo pirmąją žmoną – ispanų monarchijos dukrą Kotryną Aragonietę (Catherine Aragon). Žinant Henriko VIII žmonų likimus, kad visas šešias nukirsdino ar kitaip nuo jų atsiskyrė, nors su pirmąja žmona iš pradžių vargo nematė. Kotryna jam išnešiojo net keletą vaikų, tačiau vienas gimė negyvas, kitas mirė dar vaikas. Aragonietei tai buvo antroji santuoka, prieš tai ji buvo ištekėjusi už Henriko VIII brolio, kuris mirė, tačiau ji su juo neturėjusi lytinių santykių, todėl galėjo tęsti kitą santuoką. Kaip žinia, Henrikas, nusivylęs Aragoniete, su ja norėjo išsiskirti, tačiau Popiežius nesutiko ir dėl to Henrikas VIII įkūrė anglosaksų bažnyčią ir save paskyrė jos galva ir davė sau sutikimą nutraukti santuoką, todėl šis žingsnis itin svarbus Anglijai, atsiskiriant nuo katalikų.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: gimė princas Filipas (prince Philip)

Sveiki,

1921 metais birželio 10 dieną gimė dabartinis Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II-osios vyras princas Filipas (prince Philip). Jis gimė monarchijos pozicijas prarandančios Graikijos ir Danijos karališkoje šeimoje ir ilgainiui pradėjo pretenduoti į Elžbietos II-osios ranką. Šį princą vertina gana prieštaringai: vieni jį laiko buvusiu tikru gražuoliu, o dabar – netgi užsislaptinusia reptilija, nes, kaip žinia, monarchai atseit yra ne žmonės, o atskira reptilijų rūšis – apie tai galima pasiskaityti ir pasižiūrėti daugybę blokuojamų reportažų ir straipsnių (vieni atrodo išties juokingi, o kiti – pakankamai įtikinami). Bet kokiu atveju, šiuo metu ilgaamžis monarchas atrodo išties „savotiškai“ dėl savo amžiaus.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: gimė lokomotyvo išradėjas George Stephenson

Sveiki,

1781 metais birželio 9 dieną angliakasių šeimoje gimė George Stephenson (Džordžas Stefensonas), kuris amžiams pakeitė technologijas. Jis išrado lokomotyvą 1814 m., dirbo su varikliais, kurie padėjo angliakasiams. Vėliau šį išradimą gerokai patobulino ir jau po dešimtmečio pamažu pradėjo taikyti keleiviams. Iš esmės jis prisidėjo prie pirmojo viešojo geležinkelio atsiradimo ir pirmasis laimėjo lokomotyvo varžybas, išvystęs tuokart rekordinį 58 km/h greitį. Reiktų paminėti, kad savo darbą jis pradėjo tiesiog baidydamas karves nuo kelio, kuriuo arkliai tempė anglis.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: žirgų sutrypta sufražistė Emily Wilding Davison

Sveiki, skaitytojai,

Birželio 8 dieną 1913 metais, stebint karaliui Jurgiui V, buvo sutrypta viena pirmųjų radikalių kovotojų už moterų teises lyderių – Emily Wilding Davison. Įbėgusią su protesto vėliava ją netikėtai sutrypė žirgai savo kanopomis. Jos moterų socialinis judėjimas pasižymėjo itin aštriais protestais – jos daužė langus akmenimis, skelbdavo bado streikus, na, o šios moterys judėjime buvo vadinamos sufražistėmis. E. Davison laidotuvėse dalyvavo 50 tūkstančių žmonių.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Madonna - Dark Ballet [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Galima iš esmės keikti Madonną dėl pasirodymo Eurovizijoje, nemėgti jos aštrios pozicijos prieš religiją arba priešingą kontrastą – vienijanti visas religijas į visumą. Vieni ją laiko iliuminati šėtono nešėja, kiti – LGBT teisių aktyviste ir išlaisvintoja per pop meno kultūrą. Pilna kontrastų, tačiau tuos kontrastus sukuria patys žmonės ją labai prieštaringai vertindami: vieniems ji pop diva, kitiems – blogo skonio pop muzikos atlikėja, bebalsė marionetė... Tiesą sakant, manau, kad ir viena ir kita pusė yra savaip teisios. Nesu kažin koks Madonnos muzikos mėgėjas, tačiau jos įvaizdžių manipuliacija-evoliucija man patinka. Štai ir pristatydama naują savo albumą po ketverių metų pertraukos „Madame X“ ji vėl „lengvai“ šokiruoja pristatydama kone kontraversiškiausią albumo dainą ir vaizdo klipą „Black Ballet“ (liet. Juodasis baletas).

Vaizdo klipas, neneikime, nurungia savo ekspresija pačią muziką, kuri tokia neharmoningai sujungta, kad sukuria apsėdimo savotišką madonnišką simfoniją. Daina aiškinama kaip Žanos d‘Ark savotiškas protestas prieš LGBTQ žmonių engimą per ilgus šimtmečius. Tokių dainų „protestų“ Madonna turi per savo karjerą beveik kiekviename albume, jau vien ką reiškia aname albume „Rebel Heart“, kur ji dainuoja apie makšties išskyras kaip šventą vandenį, kurio prašo paragauti... Nesu tikras, ar man šioji naujoji daina patinka, tačiau, kokį poveikį ji turi masėms, nesunku įsitikinti, nes Madonna vis toliau provokuoja, nors iš esmės, pripažinkime, tais pačiais triukais, tik pateikdama kitokią formą. Pasižiūrėkite patys šios dainos vaizdo klipą:

Žodžiai / Lyrics

Madonna – Dark Ballet

It’s a beautiful life, but I’m not concerned

It’s a beautiful dream, but a dream is earned

I can dress like a boy, I can dress like a girl

Keep your beautiful words, ’cause I’m not concerned

‘Cause your world is such a shame

‘Cause your world’s obsessed with fame

‘Cause your world’s in so much pain

‘Cause your world is…

‘Cause your world is up in flames

It’s a beautiful plan (Hmm), but I’m not concerned (Oh yeah)

It’s a beautiful game (Hmm) that I never learned

People tell me to shut my mouth (Shut your mouth)

That I might get burned

Keep your beautiful lies (Hmm) ’cause I’m not concerned

Cause your world is such a shame

‘Cause your world’s obsessed with fame

‘Cause your world’s in so much pain

‘Cause your world is…

‘Cause your world is…

I will not denounce the things that I have said

I will not renounce my faith in my sweet Lord

He is just an angel, fight against the anguish

I am not afraid that I will die ’cause I believe you

God is on my side and I’ll be fine

I am not afraid ’cause I have faith in me

You can cut my hair and tell me I’m a b------

Say that I’m a witch and burn me at the stake

It’s all a big mistake

To doubt him [?] is a sin

I won’t give in

They are so naive

They think we are not aware of their crimes

We know, but we are just not ready to act

The storm isn’t in the air, it’s inside of us

I want to tell you about love and loneliness

But it’s getting late now

Can’t you hear outside of your Supreme hoodie, the wind that’s beginning to howl?

It’s a beautiful life

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ar galėsi kada nors man atleisi?" / "Can You Ever Forgive Me?"

Sveiki,

Amerikiečių biografinis filmas apie Lee Israel (1939-2014) vadinasi ganėtinai banaliai „Ar galėsi kada nors man atleisti?“ (angl. Can You Ever Forgive Me?) (2018), kuris atnešė šiaip jau nestandartinei aktorei Melissa McCarthy pirmąją nominaciją „Oskarams“. Sakysite, kuo ji nestandartinė? Ogi dėl pasikeitusio amplua, kuris, mano supratimu, tinka daugeliui komedijos žanro aktorių, tačiau retai kas ryžtasi surizikuoti, pavyzdžiui, prieš kokius penkerius metus geras žingsnis buvo absoliučiai tipažinei aktorei Jennifer Aniston, kuri pasirodė psichologinėje dramoje „Pyragas“.

Žodžiu, labai mėgstu filmus apie įvairius rašytojus. Vieni pasirodo geresni, kiti nuvilia. Toji rašymo virtuvė man labai įdomi – kaip gimsta pas vieną žmogų ištisas pasaulis, o tai itin asmeniškas darbas. Apie biografijų klastotoją Lee Israel nieko nežinojau ir, nemanau, kad be šio filmo būčiau ką nors sužinojęs, bet... Juk ir neįmanoma aprėpti visų pasaulio rašytojų, gerai, jeigu dažnas iš mūsų žino bent dešimtį lietuvių rašytojų, o ką jau minėti apie biografus. Na, bet turi tikriausiai būti kuoktelėjęs ar kažkuo nusikaltęs, kaip šiuo atveju Lee Israel, kad apie tave sukurtų filmą. Pagarsėjusi savo klastojamais laiškais, alkoholiku ir valkata išdaviku gėjumi, savo bjauriu, uždaru ir šiurkščiu elgesiu, manau, nė vienas nenorėtų dirbti su tokiu žmogumi, kad ir koks profesionalus jis bebūtų.

Visgi filmas pasakoja apie 1991-uosius, sunkius rašytojai laikus, kada ji netenka darbo ir stengiasi sudurti galą su galu. Dievas ją apdovanojo talentu, tačiau pašykštėjo nuolankumo. Agresyvumu pasižyminti lesbietė vienišė gyvena nesaldų gyvenimą. Kas šiame filme įstringa? Be 10 dešimtmečio didmiesčio ir spausdinimo mašinėlės tikriausiai begalinė moters vienatvė – tušti alkoholiu ir katės išmatomis prasmirdę namai, mintys (aktorės nuopelnas!), kad gyvenimas kažin koks rašytojai neteisingas vien dėl to, kad ji neatitinka visuomenės standartų. Ir visai tai ne dėl LGBT, o dėl paties elgesio, vidinės agresijos, kurių priežasčių filmas nepateikia, tačiau filmo užduotis ir nėra analizuoti. Kaip ir daugelis biografinių tokių filmų atlieka labiau edukacinę funkciją, tik šįkart tai pavyko padaryti su autentikos prieskoniais.

Liūdnokas, slogus filmas, kuris, kad ir kaip atrodytų holivudinis, tačiau visa Lee Israel povyza priešinasi viskam, už ką į amerikiečius žiūrime nepatikliai – šypsenoms, mandagumui, mielaširdingumui, humanizmui... Kada paskutinįkart žiūrėjau filmą apie rašytoją ir pajutau, kad tai profesija-tragedija? Ogi tikriausiai „Kelionės pabaiga“ (angl. The End of Tour) (2015) apie David Foster Wallace, jeigu patiko šis filmas, tai rekomenduoju pažiūrėti ir „Ar galėsi man kada nors atleisti?“

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela