Informacija apie albumą: Madonna – Collaborations [vinyl / LP] (2023)
Maištinga Siela
Sveiki, skaitytojai,
Kas pastaruoju metu negirdėjo naujausio pasaulio
populiarumu sudrebinusio hito „APT“, kurį atlieka ROSĖ ir Bruno Mars.
Ši daina iš tikrųjų mane persekioja, o jos melodija lengvai įsimenama, bet
sunkiai išmetama iš galvos. Atlikėja ROSĖ, kurios tikras vardas Roseanne Park,
gimė 1997 m. Naujosios Zelandijos didžiausiame pramoniniame Oklendo mieste,
tačiau jos šeima Pietų Korėjos kilmės, todėl ji laikoma šių abiejų šalių
atlikėja. Mergina išgarsėjo su kitomis azijietėmis merginomis 2016 metais sukūrusią
itin populiarią grupę „Blakpink“. Šiuo metu visos grupės narės daugiau ar
mažiau eksperimentuoja ir bando solo karjeras. Na o amerikiečio Bruno Mars
tikriausiai jau seniai pristatinėti nereikia, jis su savo dainomis yra sena
mano meilė ir šįkart jis talkina ROSEI.
Jaunatviška duoto daina kiek keistoku pavadinimu „APT“
jau įtraukiama į geriausių metų hitų
sąrašus, nors dar iki Naujųjų metų šiek tiek liko laiko. Ir visiškai nenuostabu,
kadangi per vieną mėnesį YouTube platformoje vaizdo įrašas buvo perklausytas
jau per pusę milijardų kartų. Daina su įvairiausiais stiliaus elementais, į
kurį įeina poproko ir pankroko, elektroninės muzikos lengvi deriniai, kryžminasi
korėjietiška ir vakarietiška kultūra. Pats dainos pavadinimas reiškia, cituoju:
„APT yra kilęs iš korėjietiško žodžio "아파트" (apateu), kuris
tiesiogiai verčiamas kaip „butas“. Tačiau dainoje ši santrumpa įgauna daug
platesnę reikšmę ir tampa tarsi metafora.“ Australijoje šis kūrinys jau tapo
dukart platininiu, platininiu Kanadoje, auksiniu Naujojoje Zelandijoje.
Lietuvoje įvairiose pasiklausymo platformose jis pasiekė itin aukštas
pozicijas, o kai kur ir pirmąją vietą.
Muzikos kritikas Limas Jin-mo gyrė dainą už
priklausomybę sukeliančią kokybę, pagrindinį popmuzikos elementą, ir pažymėjo,
kaip daina sujungia įdomius Korėjos kultūros aspektus su Bruno Marso pasauliniu
patrauklumu. Kitas kritikas Limas Hee-yoonas pažymėjo, kad daina kasdienę
korėjiečių kalbą paverčia pasauline memu, panašiai kaip Psy „Gentleman“ ar BTS
Suga „Daechwita“, naudodama unikalius Vakaruose neįprastus tarimus. Limas taip
pat palygino jį su Psy „Pagiriomis“ bei Snoop Dogg, pabrėždamas, kad tai
atspindi Korėjos menininkų pasaulinę įtaką. Jis apibūdino dainą kaip turinčią
stiprų kabliuką, devintojo dešimtmečio atmosferą ir melodingą progresą,
primenantį šiuolaikinę grupės muziką. Šiandien siūlau paklausyti šio kūrinio.
ROSĖ, Bruno Mars – APT
[žodžiai / lyrics]
채영이가
좋아하는
랜덤
게임
랜덤
게임
Game start
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
Kissy face, kissy face
Sent to your phone, but
I'm tryna kiss your lips for real (uh-huh,
uh-huh)
Red hearts, red hearts
That's what I'm on, yeah
Come give me somethin' I can feel,
oh-oh-oh
Don't you want me like I want you, baby?
Don't you need me like I need you now?
Sleep tomorrow, but tonight go crazy
All you gotta do is just meet me at the
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
It's whatever (whatever), it's whatever
(whatever)
It's whatever (whatever) you like (ooh)
Turn this 아파트 into a club
(uh-huh, uh-huh)
I'm talkin' drink, dance, smoke, freak,
party all night (come on)
건배,
건배
girl, what's up? Oh-oh-oh
Don't you want me like I want you, baby?
Don't you need me like I need you now?
Sleep tomorrow, but tonight go crazy
All you gotta do is just meet me at the
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
Hey, so now you know the game
Are you ready?
'Cause I'm comin' to get ya, get ya, get
ya
Hold on, hold on
I'm on my way
Yeah, yeah, yeah-yeah, yeah
I'm on my way
Hold on, hold on
I'm on my way
Yeah, yeah, yeah-yeah, yeah
I'm on my way
Don't you want me like I want you, baby?
Don't you need me like I need you now?
Sleep tomorrow, but tonight go crazy
All you gotta do is just meet me at the
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Just meet me at the (uh-huh, uh-huh)
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Just meet me at the (uh-huh, uh-huh)
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Just meet me at the (uh-huh, uh-huh)
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki, skaitytojai,
„Rašymas dabar yra natūralus įprotis.
Galima tai palyginti su bėgimu. Daug žmonių mėgsta bėgioti. Tai padeda pajausti
kūną, pusiausvyrą. Lygiai taip daug žmonių mėgsta rašyti. Kūrybinio rašymo
kursai gali padėti atrasti tą pusiausvyrą, judesius, daryti tai su kitais tą
patį mėgstančiais žmonėmis. Yra žmonių, rungtyniaujančių olimpinėse žaidynėse,
jie turi trenerius, techninį personalą, kurie padeda daryti tai profesionaliai.
Lygiai tas pats vyksta su rašymu. Yra žmonių, kurie svajoja tapti
profesionaliais rašytojais, tiems žmonėms naudinga turėti trenerius, kurie gali
padėti suprasti, kur yra jų stipriosios pusės.“ Alessandro
Baricco.
Vis galvojau, kur dingo italų rašytojas A. Baricco. Mano
kadaise pamėgtas rašytojas, kurio didžiumą dalį lektūros esu skaitęs su
didžiuliu pasimėgavimu. Šiemet po itin didelės pertraukos pasirodys jo vesterną
primenantis naujausias romanas „Abelis“. Laukiam.
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Pastaruoju metu mano galvoje skamba sena Phil
Collins (g. 1951) baladė „Against All Odds
(Take a Look at Me Now)“. Sunku
pasakyti kodėl, tačiau skamba, nors tu ką. Phil Collins gimė Didžiojoje
Britanijoje, Vakarų Londone, kuriame ir pradėjo savo meninę veiklą. Kaip pats
teigia, būgnus mušti pradėjo jau penkerių, taip pat intensyviai lankė dramos
vaidybos pamokas ir 19 metų jau kine ėmė kurti rimtus vaidmenis. Šiaip
atlikėjas įvairiapusė asmenybė, daug ką gyvenime išbandęs, bet ryškiausiai
momentai tikriausiai buvo darbas kine, solo atlikimai bei buvo svarbus ir
nepamainomas grupės „Genesis“ narys.
Devintajame dešimtmetyje Phil Collins šovė į viršūnes
ir per savo karjerą sukūrė net septynis labai didelius hitus, o viena iš
ankstyvesniųjų solo hitų tapo „Against All Odds“. Pastarasis įrašytas 1984
metais buvo skirtas tuo pačiu pavadinimu sukurtam vaidybiniam filmui. Daina beregint
greit išpopuliarėjo ir tapo atlikėjo viena iš vizitinių kortelių. Atlikėjas per
savo karjerą sukurs aštuonis solo albumus ir visi daugiau ar mažiau bus
populiarūs. Kūrinys daug kur pasiekė pirmąsias populiarumo pozicijas, o pagal
pardavimus auksiniu tapo tokiose šalyse kaip Lenkija, Danija, Italija, Ispanija,
JAV, o Didžiojoje Britanijoje – platininiu. Galinga baladė skamba apie laiką ir
meilę po to, kai subjektas nebeturi jau ko prarasti ir kalba savo
tariamai/tariamam mylimajam apie tai, kad jis neteko geriausio. 2000 metais
dainą perdainuos garsioji Mariah Carey su tuo metu itin populiaria airių
muzikos vaikinų grupe „Westlife“, daina taip pat bus pastebėta. Ją 2005
metais atliks populiarusis pirmojo „X-faktoriaus“ nugalėtojas Steve
Brookstein. Šiandien pasiklausykite ir jūs.
Phil Collins – Against All Odds (Take a
Look at Me Now)
[žodžiai / lyrics]
How can I just let you walk away?
Just let you leave without a trace?
When I stand here taking every breath,
with you, ooh
You're the only one who really knew me at
all
How can you just walk away from me
When all I can do is watch you leave?
'Cause we've shared the laughter and the
pain and even shared the tears
You're the only one who really knew me at
all
So take a look at me now
Oh, there's just an empty space
And there's nothing left here to remind me
Just the memory of your face
Ooh, take a look at me now
Well, there's just an empty space
And you coming back to me is against the
odds
And that's what I've got to face
I wish, I could just make you turn around
Turn around and see me cry
There's so much I need to say to you, so
many reasons why
You're the only one who really knew me at
all
So take a look at me now
Well, there's just an empty space
And there's nothin' left here to remind me
Just the memory of your face
Now take a look at me now
'Cause there's just an empty space
But to wait for you, is all I can do
And that's what I've gotta face
Take a good look at me now
'Cause I'll still be standing here
And you coming back to me is against all
odds
It's the chance I've gotta take
Take a look at me now
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
„Visus sunkumus galima nugalėti ne
kovojant su jais, o pakylant aukščiau jų“. Charles
Caleb Colton (1777–1832). Šitokius žodžius pasakė ekstravagantiškasis
anglų dvasininkas, rašytojas ir aistringas kolekcionierius. Coltonas ypač
išgarsėjo savo aforizmais, kuriuose sugebėdavo glaustai ir taikliai apibūdinti
žmogaus prigimtį, visuomenę ir gyvenimą. Kai kurie jo aforizmai tapo
sparnuočiais posakiais, pavyzdžiui, „Kai neturi ką pasakyti, nieko nesakyk“. Coltonas
buvo žinomas dėl savo ekscentriško gyvenimo būdo. Jis keliavo po Europą,
rinkdamas meno kūrinius ir antikvarinius daiktus. Jo gyvenimas buvo kupinas
pakilimų ir nuosmukių, o paskutiniai jo gyvenimo metai buvo praleisti skurde.
Jūsų Maištinga Siela
Kotryna Zylė. „Mylimi
kaulai“ – Vilnius: Aukso žuvys, 2024. – p. 192.
Sveiki, skaitytojai,
Jau seniai galvojau susipažinti su viena įdomiausių
vaikams ir paaugliams rašančių rašytojos Kotrynos Zylės (g. 1986)
literatūra. Pasitaikė puiki proga, nes autorė šiemet pristatė suaugusiems
skirtą pirmąjį savo kūrinį pavadinimu Mylimi kaulai, kurį išleido
leidykla Aukso žuvys, o knygos viršelį ir knygos pradžios iliustracijas
sukūrė Bernardas Burba. Tiesa, pavadinimas man ne itin patiko, nes pernelyg
asocijuojasi su 2009 metais romano Numylėtieji kaulai ekranizacija (rež.
Peter Jackson), tačiau sąsajų su pastaruoju kūriniu beveik neturi.
Šioje, atrodo, neeilinėje knygoje rasite sukurtą
unikalų pasaulį, kuris nebus į nieką kitą panašus, ką esate skaitę. Išties Kotryna
Zylė pasižymi labai lakia fantazija, nors ir nesunku suprasti jos savito
pasaulio kūrimo techniką. Pagrindinė Mylimi kaulai veikėja – Ona, kuri,
tiesa, ir pasakoja savo dienas nuo vaikystės iki mirties akimirkos, perbėgdama
per svarbiausius savo gyvenimo įvykius ir vyrus. Ona gyvena alternatyvioje
išgalvotoje tikrovėje, kuri iš dalies panaši į šiuolaikinį Vilniaus miegamųjų
rajonų (Pašilaičiai, Lazdynai, Viršuliškės, Justiniškės, Fabijoniškės) tikrovę,
o iš kitos – kaimiška vietovė, persmelkta folklorinio pasaulio kultūriniais-istoriniais
elementais. Kaimo ir miesto erdvių hibridizacija pasireiškia tuo, kad žmonės
daugiabučiuose gyvena su vištomis, ožkomis, karvėmis ir kiaulėmis. Šioje tikrovėje
tvartas ir žmonių namai persipynę, o liftais važinėja tiek žmonės, tiek gyvuliai.
Negana to, autorė dar įpina ir piemenėlių bei Kerdžiaus veikėjus, priartindama
prie XIX-XX amžiaus lietuvių literatūros temas, problemas ir įvaizdžius. Akivaizdi
aliuzija į kultinius lietuvių literatūros autorius, visų pirma, Vincą
Krėvę-Mickevičiųs ir jo apsakymą Skerdžius, Kazio Borutos Jurgio
Paketurio klajones ar iš dalies ir tą patį Baltaragio malūną. Tiesa,
autorė neimituoja ankstesniųjų autorių, tačiau aiškiai kaip ankstesnieji
remiasi ir savaip pertransformuoja lietuvių liaudies folklorinius pasakojimo
motyvus, kurie romane yra vienas svarbiausių savito pasaulio vaizdavimo
elementų.
Onos tėvas – troleibuso vairuotojas, atrodo, jog
menamo miesto priemiesčiuose viskas vyksta mums suprantama logikos seka, tačiau
ją papildo pirčių, užkalbėjimų, raganų ir demonų, Močių ir bitininkų, gydimo
šlapimu, pranašų ir siautėjančių anarchistų pasauliai, kurie suprojektuoja senojo
ir moderniojo, kaimiškojo ir miestietiškos kultūros sankirtą. Visgi romane
nusveria folklorinis motyvas, jam ir skirta daugiausia dėmesio. Ar galima
sakyti, kad Kotryna Zylė naudoja magiškojo realizmo rašymo stilių? Iš dalies, nors
tik tiek, kiek tos magijos ir mistiškumo gali suteikti lietuvių liaudies
prietarai ir apeigos. Nemažai esama ritualinių švenčių su pagoniškaisiais
motyvais elementų, įterpiant kalendorinių švenčių (Kūčios, Ilgės (Vėlinės),
Užgavėnės ir kt.) reikšmingumą, kas, savaime aišku, įgalina ciklinio laiko
struktūras, primenančias mūsų senolių kiek kitokį laiko ir gyvenimo prasmės
pajautą. Neretai šventės perteiktos taip pat hibridiškai jungiant
krikščioniškojo ir baltiškojo pagoniškojo kultūros elementus, prasmę ir akcentą
suteikiant visgi pagoniškajam. „Užkasam lukštus ir išėdas keturiuose
Piemenėlių namų kampuose, nuo žaibų ir perkūnijos. Vaikai pašnibždom burba
Dundulio vardus, vis kuris nesusilaikęs pamini tikrąjį, tada kiti ima
kumščiuotis, dabar mums galas, visus nutrenks ir iščirškins, liks tik kauliukai
su apsvilusiom mėsytėm (p. 52).“
Romane esama panaudota ir kitų kultūrinių perfrazavimo
motyvų, pavyzdžiui, garsiosios pasakos Jonukas ir Grytutė, vokiečių
Brolių Grimų pasakos pritaikymas, kada ragana grobė rajono vaikus, o kartu pagrobė
ir Alės sūnų Anuprą, kad juos atšertų ir galėtų vėliau suėsti. Būtent šis
detektyvinis intertekstualusis inkliuzas man visame romane labai patiko ir
įsiminė. „Gretimam kambary ūžia krosnis, prie jos kalnas malkų, visame bute
beprotiškai karšta, tikra pirtis, ant cementinių, lentomis taip niekada ir
neišklotų grindų mėtosi nuodėguliai, šiukšlės, apsmilkę batai, skudurai,
smulkūs, iki galo nebaigti graužti kauleliai ir pieniniai dantys (p. 85).“
Pereinant prie Onos gyvenimo, tenka pripažinti, jog
Ona iš tikrųjų įdomi tik tiek, kiek ją įdomią padaro josios gyvenimo vyrai. Akivaizdu,
jog Šventuoju vadinamas Lukas (aliuzija į krikščioniškąjį apaštalą Luką), kuris
gydo savo šlapimu rajonų gyventojus, yra tikroji Onos meilė, tačiau nutinka
neįtikėtinai absurdiškas dalykas – jis pasako Onai laimingą nacionalinio
loterijos bilieto numerį ir ji laimi ne aukso puodą, o jaunikį bitininką Miką. Pastarasis
tampa josios tikruoju santuokiniu vyru, tačiau kita Onos problema – ji negali
susilaukti vaikų, todėl pamažu išstorėja ir tampa Mote, t. y. visų motina
guodėja, pribuvėja. Vis galvojau, ką iš tikrųjų galėtų reikšti santuoka iš
loterijos? Autorės gan keistokas pasirinkimas išspręsti Onos vienatvės
klausimus. Iš vienos pusės juk romanas turi feministinių gairių. Motė
simbolizuoja matriarchatinį pasaulio valdymo modelį, o Ona pamažu užima
ankstesniosios Motės poziciją, tačiau kartu yra neveiksni kovoti už savo meilę
ir laisvai pasiduoda Luko atstumiama ir kaip kokia prekė atiduodama loterijoje.
Persimaišiusioje patriarchaliniame ir matriarchatiniame įtakų pasaulyje Ona
blaškosi ir dažnai atrodo, kad eina pavėjui be jokio didesnio pasirinkimo,
kitaip sakant, kaip kokios Žemaitės Katrė iš apsakymo Marti, priima
likimą kaip duotybę.
Galiausiai vyrai po mirties Onai nemiršta, ji jų
kaulus išsikasa ir laiko namuose. Regi raganos spjūviu apakusia balta akimi
jųjų vėles, tęsia jų egzistenciją savaip. Man regis, visas romanas persmelktas
Giltinės, mirties kultūros. Nuo pat romano pradžios Oną lydi netektys ir
mirtys, galų gale ir pati laukia mirties. Mirtis kaip esminis gyvenimo dėmuo,
dažnai liūdinantis, atnešantis depresiją, ašaras, tačiau Ona negalėdama
pergalėti savo likimo bando pergalėti pačią mirtį, todėl švęsdama su mirusiųjų
vyrų palaikais šoka savo danse macabre, išgyvendama ir savo pačios
laikinumo suvokimą. Kitą vertus, Kotryna Zylė mirtį perteikia ne iš
krikščioniškosios tradicijos, bet iš pagoniškosios. Laidojimo apeigos, pirtis
ir mirusiojo plovimas yra sena lietuvių atsisveikinimo apeigų dalis, (turint
galvoje, kad dabar dažnai matome tik urną laidojimo namuose), Zylė tarsi
primena Sauliaus Kondroto romaną Žalčio Žvilgsnis, kuriame neįtikėtinai
sodriai perteikiama ilga laidojimo pirtyje ceremonija. Tiesa, pirtis kūrinyje Mylimi
kaulai itin labai svarbi vieta, nes čionai suteka gyvenimas ir mirtis,
čionai priimami vaikai, o mirusieji paskutinįkart nuprausiami, čionai miršta ir
pati Ona. Pirtis, kuri išgrynina, nuplauna, atpalaiduoja, dovanoja gyvastingumą,
ji vėliau atsiima, pasiima. Išmoningai pavaizduota erdvė, pilna moterų ir vyrų
atskirties, bet ir mistifikuota laumėmis ir raganomis pagal senuosius
folklorinius pasakojimus.
Kitas svarbus romano dėmuo yra Kotrynos Zylės
juslingumas. Aišku, galima sakyti daug ką apie turtingą veiksmažodinę kalbą,
kuri iš dalies ateina iš folkloro ir senesniųjų liaudies raštų, bet labiausiai
romane veikia skoniai ir kvapai, kitaip sakant, kūniškumas. Ypač motiniškasis
ir moteriškasis kūniškumas, pavyzdžiui, besisunkiantis pienas iš spenelių ar tos
pačios Luko šlapimo išskyros, duonos ir medaus, Kūčių patiekalų perteikiamas
skonio pojūčiams būdingais nusakymais. „Įsikimbu turėklo, išplečiu šnerves,
klausau jų juoko, balsų, uodžiu su dūmais nešamą sprandų ir plaukų kvapo
aitrumą, sumaudžia papilvę. Aš iš kaulų, aš iš mėsos, iš kraujo, tvinksinčio
veide ir paslėpsniuose, bet gyvenu lyg būčiau tik dvasia (p. 169).“
Manau, rašytojai Kotrynai Zylei pavyko sukurti
originalų kūrinį, kuriame persipina kaimiškoji ir miestietiškoji, liaudies ir
šiuolaikinis pasauliai, pagoniškoji ir krikščioniškoji kultūra. Knygos pabaigoje
autorė dėkinga šviesaus atminimo religijotyrininkui ir etnologui Gintarui Beresnevičiui
ir suprantama kodėl, nes Zylės vienas svarbiausių kūrybos bruožų yra
etnologijos ir folklorinio pasaulio perkūrimas, pritaikymas meninei idėjai plėtoti
ir perteikti. Man romanas skaitėsi sunkokai, dariau dideles pauzes. Pirmieji 70
puslapių buvo ganėtinai sudėtingi, nes visur teko susidurti su rašytojos savita
logika ir kuriama eklektika, kol galiausiai ji tampa kuriamojo meninio pasaulio
savastimi. Nepasakyčiau, kad romanas sužavėjo kaip, pavyzdžiui, Virginiją
Kulvinskaitę, priešingai – teko su juo pasigrumti, tačiau pripažįstu jo
unikalumą ir išskirtinumą.
Maištinga Siela