Dienos citata: Jurga Ivanauskaitė apie alkoholį, svaigalus ir apie ribines patirtis

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Stengiausi. Aš stengiausi patirti viską, kas yra bohema, kas yra įvairios kritinės, ribinės patirtys. Buvau dar gan naivi ir man atrodė, kad tai labai padeda kūrybai: jeigu kažko pats nepatyrei – niekad šito neaprašysi. <...> Taip gyvendama save labai išsėmiau. Priėjau kritinę ribą, kai daugiau būti bohemoje ir taip save draskyti, domėtis psichoanalize ir stengtis surasti savyje visas įmanomas patologijas, kurias turėjo Dostojevskis ar Nyčė... Tiesiog save išsėmiau, atėjo laikas kažkam visiškai kitam, naujam žingsniui.“ Jurga Ivanauskaitė

 

Kas iš menininkų nėra bandę jaunose dienose tai patirti? Išjausti pasaulį su visa jo juoduma ir nuopuoliais? Visgi reiktų atsargiai su eksperimentais ir neidealizuoti, nekoketuoti su alkoholiu, narkotikais ir panašiais dalykais, nes po to tai gali tapti ir viso gyvenimo tragedija. Visgi J. Ivanauskaitei devintajame dešimtmetyje nenuskendo, o priešingai – pasuko dvasinių ieškojimų keliu.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Vytautė Žilinskaitė apie vaikų liūdesį, ašaras ir šypsenas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Liūdesys įsismelkia į kūrinį neatsiklausdamas manęs. Priimu jį kaip tikrumą, neišvengiamybę. Sykį esu rašiusi, kad vaikas yra nuostabiausias tada, kai akyse jam dar ašaros, o lūpos jau juokiasi.“ Vytautė Žilinskaitė

 

Pamenu iš pradinių klasių „Robotas ir peteliškė“ bei ištraukas iš „Kelionė į Tandadriką“ – neįtikėtini kūriniai, todėl Vytautė Žilinskaitė man asmeniškai užima ypatingą vietą vaikų literatūroje.

 

Vytautė Genovaitė Žilinskaitė (1930 m. gruodžio 13 d. Kaune – 2024 m. balandžio 4 d. Vilniuje) buvo viena žymiausių ir mylimiausių lietuvių rašytojų, pasižymėjusi unikaliu humoro jausmu ir aštriu protu. Vilniaus universitete baigusi žurnalistikos studijas, ji kurį laiką dirbo žurnale „Jaunimo gretos“, o nuo 1966 m. atsidėjo tik kūrybai. Nors savo karjerą pradėjo kaip poetė, netrukus atrado save prozoje, kurioje jos talentas atsiskleidė visu ryškumu.

 

Žilinskaitės kūryba suaugusiesiems išgarsėjo dėl nepaprasto satyros ir humoro meistriškumo. Ji, naudodamasi stulbinančiomis hiperbolėmis ir fantastinėmis situacijomis, be gailesčio šaipėsi iš visuomenės ypatybių, biurokratijos ir žmogiškosios silpnybės. Jos humoras nebuvo vien tik lengvas juokas; jis skatino susimąstyti ir atpažinti problemas, slypinčias kasdienybėje. Šis intelektualus sąmojis ir unikalus stilius išskyrė ją iš kitų to meto rašytojų, o kritikas Vytautas Kubilius yra pastebėjęs, kad ji pakeitė lietuviškojo sąmojo pobūdį, padarydama jį intelektualesnį.

 

Greta satyrinių kūrinių, Vytautė Žilinskaitė parašė daug nuostabių kūrinių vaikams, kurie ne mažiau įsiminė skaitytojams. Jos pasakos ir apsakymai, tokie kaip „Robotas ir peteliškė“ ar „Kelionė į Tandadriką“, pasižymi giliomis moralinėmis vertybėmis, tokiomis kaip draugystė, atjauta ir tikėjimas gėriu. Šiose knygose rašytoja ne tik pasakojo įdomias istorijas, bet ir mokė mažuosius skaitytojus atskirti gėrį nuo blogio. Už savo kūrybą ji pelnė Valstybinę premiją ir kitus reikšmingus apdovanojimus, o jos apysaka „Kintas“ buvo įtraukta į Tarptautinės vaikų knygos tarybos garbės sąrašą. Rašytojos palikimas iki šiol gyvas ir vertinamas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų literatūroje.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Mikalojus Kopernikas apie Saulės reikšmę mūsų Visatoje

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Štai kaip Mikalojus Kopernikas vaizdžiai, kone literatūriškai perteikė Saulės poziciją tuometinėje suvokiamoje Visatoje:

 

„Saulė teisingai vadinama Šviesuliu, Protu, Visatos Valdove. Hermis Trismegistras ją vadina Regimuoju Dievu, Sofoklio Elektra – Visaregiu. Taigi, Saulė tartum sėdi karaliaus soste valdydama savo vaikus planetas, besisukančias aplink ją.“ Mikalojus Kopernikas (1473-1543)

 

Įdomu tai, kad tam tikruose ir visai, sakyčiau patikimuose šaltiniuose vartojamas ne Mikalojaus Koperniko vardas, o Nikalojaus Koperniko.

 

Ši garsi Mikalojaus Koperniko citata buvo parašyta jo pagrindiniame veikale „Apie dangaus sferų sukimąsi“ (De revolutionibus orbium coelestium), išleistame 1543 metais, likus vos kelioms valandoms iki jo mirties. Šiame darbe Kopernikas pirmą kartą išsamiai aprašė ir pagrindė heliocentrinę sistemą, teigdamas, kad Saulė, o ne Žemė, yra visatos centre. Citata atsirado trečiosios knygos dešimtame skyriuje, kuriame Kopernikas paaiškina, kodėl Žemė turėtų suktis aplink Saulę. Cituodamas antikos mąstytojus, jis ne tik poetiškai išaukštino Saulės svarbą, bet ir siekė pagrįsti savo teoriją istoriniu autoritetu, tuo metu, kai jo idėjos buvo radikaliai naujos ir prieštaravo visuotinai priimtam geocentriniam modeliui. Ši citata puikiai atspindi Koperniko mąstymo revoliucingumą, lyginant Saulę su karaliumi, o aplink ją skriejančias planetas – su jo valdomais pavaldiniais.

 

Tiesa, mane stebino, kad pats Kopernikas savo atradimus padarė iliustruodamas mistikais ir tuo metu alchemikų-astrologų teorijomis ir pasakojimais. Kad Kopernikas buvo linkęs į teosofiją, o ne religines dogmas, rodo ir citatoje panaudotas terminas Hermi Trismegistras, apie kurį beveik asmeniškai nieko nežinojau. Hermis Trismegistras (gr. Ἑρμῆς ὁ Τρισμέγιστος, „Triskart didis Hermis“) yra legendinis išminčius ir pranašas. Jo vardas yra graikų dievo Hermio ir egiptiečių dievo Toto, rašto, išminties ir magijos dievo, sinkretinis (susiliejęs) derinys. Šis mitinis personažas laikomas hermetizmo, senovės religinės ir filosofinės tradicijos, pradininku. Jam priskiriami įvairūs tekstai, vadinami „Corpus Hermeticum“, kuriuose nagrinėjami metafizikos, alchemijos, astrologijos ir magijos klausimai. Hermio Trismegistro mokymai buvo itin populiarūs Renesanso epochoje, kai jis buvo laikomas senovės išminties šaltiniu ir vienu didžiausių filosofų.

 

Jūsų Maištinga Siela

Rašytoja Jurga Ivanauskaitė ant žurnalo "Stilius" viršelio (1998)

 

„Lietuvos ryto“ leidžiamas žurnalas „Stilius“ spausdindavo ne vieną interviu su Jurga Ivanauskaite, kuriame ji atvirai kalbėdavo apie savo patirtis. Pavyzdžiui, 1998 m. ji pasidalino įspūdžiais iš trečiosios kelionės po Indiją, pasakodama apie tai, kaip ten moterys vertinamos ir pastebimos, kas, jos nuomone, skyrėsi nuo to meto Lietuvos. Tokie interviu padėdavo skaitytojams geriau pažinti rašytojos asmenybę, suprasti jos įkvėpimo šaltinius ir požiūrį į pasaulį.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Kristina Kazlauskaitė apie humoro jausmą, draugystę ir laimę

 

Sveiki,

Dažnai susimąstau, ar aš linkęs bendrauti, ar labiau draugauti. O jūs turite apie save atsakymą?

 

„Turbūt nelaimingiausi yra tie žmonės, kurie neturi humoro jausmo, negali pažvelgti iš šono ir pasijuokti. Taip pat tie, kurie yra užsidarę, atsiskyrę ir bendrauja, bet nedraugauja. Draugystė man yra šventa. Tik mano manymu, ji, kaip ir meilė, pirmiausia yra apie veiksmą – reikia ją parodyti, reikia duoti.“ Kristina Kazlauskaitė

 

Kristina Kazlauskaitė (g. 1953 m. vasario 13 d. Kaune) – talentinga ir išskirtinė Lietuvos teatro ir televizijos aktorė. Baigusi Lietuvos konservatorijos D. Tamulevičiūtės klasę, 1975 m. ji prisijungė prie Jaunimo teatro trupės, kur sukūrė daugybę įsimintinų dramatiškų ir komedinių vaidmenų, bendradarbiaudama su tokiais režisieriais kaip D. Tamulevičiūtė, I. Bučienė, E. Nekrošius ir A. Latėnas. Aktorės talentas taip pat ryškiai atsiskleidė ir televizijoje, ypač ilgametėje laidoje „Dviračio šou“, kurioje ji nuo 1999 m. džiugino žiūrovus savo komišku talentu. 2007 m. ji sėkmingai dalyvavo muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai“, o vėliau tapo ir šios laidos komisijos nare. 2009 m. aktorė įkūrė savo dramos būrelį, skirtą vaikams ir suaugusiems. Kristina Kazlauskaitė pasižymi didele energija, puikiu humoro jausmu ir gebėjimu sukurti gyvus, įsimintinus personažus.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Darius Kuolys apie sovietizacijos ir desovietizacijos procesų panašumus

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Bet iš tos sovietizacijos mes turime ir pranašumą, mes turime alergiją prievartai, mes labai greitai jaučiame, kur yra manipuliuojama, meluojama, kur pasiduodama konjunktūrai, kur išduodama laisvė, nes mes jauni būdami maištavome prieš tą įsiėdusią sovietinę imperiją, tą prievartos, melo imperiją. Ir dėl to dabar, kai matai jaunimą, pasiduodantį konjunktūrai, kai matai tas pačias klišes arba kai desovietizavimas vyksta pasitelkus tas pačias sovietines priemones, tai kaip mes galime laisvai diskutuoti, jei dalis visuomenės bijo.“ Darius Kuolys

 

Paradoksas tikriausiai tame, kad aršūs desovietizacijos rykliai, kurie griauna paminklus, keičia pavadinimus, pataikauja liaudžiai kurdami teisuolio pozas, iš tikrųjų naudoja tas pačias sovietizacijos priemones ir taip pat elgiasi ir matuoja dabarties žmones, tad belieka pritarti Dariui Kuoliui, kad mes vis dar iš dalies labai infantili, nesubrendusi visuomenė, kuri dairosi į praeitį ir bando ištaisyti diktantą, parašytą prieš 35 metus. Tai tik patvirtina prof. V. Daujotytės seniau išreikštą mintį, kad mes dar nesusigyvenom su savo praeitimi.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Prof. Danutė Gailienė apie pozityvumą, susitelkimą, vertybes ir kovą už meilę ir džiaugsmą

 

Sveiki,

 

„Reikia paklausti savo sąžinės – ar tikrai man taip blogai ir aš kažko šiuo metu negaliu padaryti, ar tik koketuoju su sunkumais? Tokiais laikais koketuoti su sunkumais negalima, reikia iš tikrųjų gyventi. Tai yra ginti savo pareigas, kasdienybę, normalumą, džiaugsmus, meilę ir viską, kas yra pozityvu, puoselėti ir palaikyti. Taip pat reikia kovoti ir už mūsų visuomenę, kad joje būtų kuo mažiau negatyvumo, sąstingio, kad joje vyktų kuo normalesni, teisingesni, šviesesni dalykai. Dabar mūsų kova tokia.“ Profesorė Danutė Gailienė

 

Danutė Gailienė (g. 1951 m.) yra garsi Lietuvos psichologė, profesorė, habilituota socialinių mokslų daktarė. Ji yra viena iš pagrindinių psichologijos mokslo lyderių Lietuvoje, ypač daug prisidėjusi prie kolektyvinių traumų psichologijos ir savižudybių prevencijos tyrimų.

 

Profesorė D. Gailienė yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja. Ji tyrinėja sunkių, ilgalaikių traumų ir istorinių įvykių, tokių kaip sovietmetis ir okupacija, psichologinius padarinius visuomenei. Jos knyga „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos požiūriu“ yra vienas žinomiausių darbų šia tema. Už savo nuopelnus ir indėlį į savižudybių prevencijos sritį Lietuvoje ji yra apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

 

Maištinga Siela