Informacija apie albumą: George Ezra – Gold Rush Kid [Vinyl, LP] (2022)
2022 m. birželio 18 d., šeštadienis
2022 m. birželio 17 d., penktadienis
Filmas: "Atsiprašome, neradome jūsų" / "Sorry We Missed You"
Sveiki,
Airių
režisierius Ken Loach tikriausiai yra vienas žymiausių ir labiausiai
nusipelniusių Airijos nepriklausomo kino režisierių per savo ilgą režisieriaus
karjerą sukūręs daugybę įsimintinų ir įvairiais apdovanojimais apdovanotų
filmų. Mano įsimintiniausi tikriausiai būtų „Vėjas, siūbuojantis miežius“ bei „Angelų
dalis“. Režisierius pasižymi gyvenimiškų situacijų, socialinių realijų
pasakojimais, kuriuose sušmėžuoja kančios, dramatizmo ir humoro pustoniai.
Naujausiame savo darbe, kuris buvo pristatytas „Kino pavasario“ festivalyje, „Atsiprašome,
neradome jūsų“ (angl. Sorry We Missed You) (2019) režisierius vėl
mus panardina į socialinių sunkumų kamuojamą šeimą.
Istorija
pasakoja apie dviejų vaikų tėvus, kuris įsigijęs siuntų išvežiojimo furgonėlį įsidarbina
įmonėje, kuri greitai ir operatyviai pristatinėja siuntas. Darbas nėra lengvas,
suktis reikia greitai ir susitelkti į tikslą, tačiau namie paauglys sūnus
krečia eibes, nelanko mokyklos, su draugais užsiima gatvės siautėjimais, o
mažoji dukra vis dar šlapinasi į lovą, kai tėvai susirieja. Tėvui sunku suderinti
intensyvų darbą ir pakankamai skirti dėmesį šeimai, jis nori išbristi iš
skurdo, išsikelti iš namo ir įsigyti savo turtą, kurio neteko per banko
bankrotą...
Filmas
gana realistinio pelėkio, režisierius fokusuojasi į šeiminius ir darbinius
santykius, o aštriausia filmo problema yra šeimos santykių balansas, kai turi
aukotis vardan geresnio gyvenimo, nors turėtum būti su vaikais ir juos
palaikyti sunkiausiais momentais. Visgi kad ir kaip vyriškis draskytųsi darbe,
mane filme stebino labai humaniški, labai atviri vyro ir žmonos bendravimo
momentai ribinėse situacijose. Pamaniau, tokia gera šeima ir tokia nelaimė
jiems nutiko, o ir tie vaikai tikriausiai galėtų būti labiau prižiūrėti ir
mylimi, jeigu tik tėvai taip sunkiai nevargtų bandydami išbristi iš skurdo ir
skolų. Režisierius nieko pernelyg nedramatizuoja, neužaštrina, bet sudėtingose
situacijos išlieka kažin koks sąžiningas prieš žiūrovą vaizduodamas šeimos
sunkumus, perteikia šeimos gyvenimą, kuriame būna ir šviesių, ir tamsių
dienų...
Visgi
galvojau apie filmo pabaigą, kai vyrukas palieka šeimą ir bando išvažiuoti
furgonu ir nebegrįžti, nes gyvenimas jį tiesiog ėda iš visų pusių, nors jis nėra
blogas žmogus. Šiaip netikėtas filmų pabaigas, kurios nutrūksta, kad ir pačioje
įdomiausioje vietoje, arba, kai palieka filosofinį klausimą be atsakymų, esu
dažniausiai linkęs pateisinti, tačiau „Atsiprašome, neradome jūsų“ finalas
absoliučiai man pasirodė neužbaigtas ir šiam žanrui, bent man, kiek netikėtas,
nes buvau 100 procentų įsitikinęs, kad režisierius filmą užbaigs literatūriškai
tvarkingai, kaip jam ir būdinga. Nepaisant visko, filmas socialiai
atmosferinis, vaizduojamos šeimų emocijų spektras platus, yra dėl ko graudentis,
užjausti, galiausiai labai greitai susitapatini su šia šeima, todėl finalas man
toks liko be kompensacijos. Nepaisant visko, tai geras filmas.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.6
Jūsų Maištinga Siela
2022 m. birželio 16 d., ketvirtadienis
„Women’s Prize for Fiction 2022" laimėjo rašytoja Ruth Ozeki už knygą "The book of form and emptiness"
Sveiki,
Nors
nesu toks aistringas kasmetinės knygų premijos „Women’s Prize for Fiction“,
tačiau kasmet pasidomiu trumpuoju sąrašu. Pastebiu, kad ši premija, kaip ir
Booker, pastaruoju metu yra sekama labiau ir labiau aptarinėjama viešojoje
erdvėje. Gal tai tik iliuzija, nes pats tiesiog seku ir dėl to kyla toks
įspūdis.
Pernai
šią premiją laimėjo Susanna Clarke „Piranesi“, kol kas negirdėjau, kad kas
imtųsi šios knygos vertimo. Visgi, manau, anksčiau ar vėliau toji knyga
pasirodys lietuviškai. Šiemet 2022 metais premiją pelnė Ruth Ozeki už
knygą „Formos ir tuštumos knyga“ (angl. The book of form and emptiness). Ir geroji
naujiena toji, kad iškart po šios puikios naujienos, lietuvių leidykla „Baltos
lankos“ paskelbė, kad kitų metų pirmojoje pusėje knyga turėtų pasirodyti
lietuviškai. Knyga nemaža, anglų kalba jos apimtis apie 550 puslapių, tad
įtariu, kad lietuviškai bus kiek storesnė.
Ruth
Ozeki žinoma ir pripažinta rašytoja. Turime vieną jos puikų romaną lietuviškai „Knyga
laiko būčiai“, pastarąją taip pat išleido „Baltos lankos“ ir ši knyga neseniai
sulaukė perleidimo, tad manęs nestebina greitas leidyklos reagavimas į šios
knygos leidybą. „Knyga laiko būčiai“, patekusi į trumpąjį Booker sąrašą išties
buvo kitokia ir viena geriausių mano skaitytų tų metų knygų.
Naujausiame
romane autorė rašo apie keturiolikmetį Benį, kuris namuose po tėvo muzikanto mirties
ima girdėti kalbančius daiktus, tačiau nesupranta jų kalbos. Galiausiai vaikinukas
išsiaiškina, jog daiktai labiau skleidžia tam tikrą emocinį toną. Mamai Anabelei
supykus, daiktai ima skleisti sunkią vibraciją. Galiausiai Benis ima girdėti
balsus iš kiemo ir gatvės, kol vieną dieną jį atvilioja į miesto biblioteką,
kur jis susikuria savitą pasaulį. Čia lankosi menininkė su savo augintiniu, jis
ją įsimyli, tačiau kartu skaito knygą, kurioje girdi kitą istoriją... Knyga
pasižymi Ruth Ozeki būdinga įtraukia atmosfera, magišku realizmu ir tas, kas skaitė
„Knyga laiko būčiai“, manau, jau žino, ko daugiau ar mažiau reiktų tikėtis.
Jūsų
Maištinga Siela
2022 m. birželio 15 d., trečiadienis
Žemėlapis. Baltų gentys XII a. pradžioje, baltų genčių žemėlapis, pasiskirstymas, teritorija
Sveiki,
Pridedu
baltų genčių XII a. pradžios žemėlapį, kuriame preliminariai matome baltų
genčių teritorijas.
Jūsų Maištinga Siela
Lentelė. Lietuvių kalbos tarmių klasifikacija
Sveiki,
Pridedu
Lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos lentelę. Joje matome, kaip skirstomi
žemaičių ir aukštaičių tarmės pagal šnektas ir regionus.
Jūsų Maištinga Siela







