Serialas: "Amerikietiškos siaubo istorijos" / "American Horror Stories" (1 sezonas / season 1)

 Sveiki, skaitytojai,

 

Pernai mes nesulaukėme „Amerikietiškos siaubo istorijos“ 10 sezono dėl pandemijos atidėtų filmavimų. Šiemet antologinio serialo kūrėjai sulaukė paties didžiausio per visą laiką finansavimo (48 milijonus JAV dolerių), todėl kartu su šio serialo korifėjumi Ryan Murphy buvo nuspręsta sukurti netgi du atskirus serialus labai panašiu pavadinimu. 10 serijų įprastą antologinį serialą „Amerikietiška siaubo istorija: Dviguba ateitis“, kuri taps 10 sezonu ir startuos nuo šių metų rugpjūčio 25 dienos bei atskirą 7 serijų istorijų rinkinį daugiskaitiniu pavadinimu „Amerikietiškos siaubo istorijos“ (American Horror Stories). Kodėl daugiskaita? Nes šios serijos pasakoja skirtingas siaubo istorijas, besijungiančias vieną į kitą ir net retkarčiais su didžiąja antologija. Vakar, rugpjūčio 19 dieną, pasirodė paskutinė septintoji serija.

 

Kadangi esu nuoseklus R. Murphy kūrybos žiūrovas, drįstu pranešti, kad šis mega gigantas netrukus pristatys „Amerikietiška nusikaltimo istorija“, kurioje nagrinės Monikos Levinki ir Bilo Klintono skandalą. Taip pat žadama, kad prie šios flotilės prisijungs dar du nauji paraleliniai serialai „Amerikietiška sporto istorija“ bei „Amerikietiška meilės istorija“. Ar ne per daug? Jeigu ir daug, tai tikėkimės, kad bus kokybiška.

 

Šiandien apžvelgsiu „Amerikietiškų siaubo istorijų“ visas serijas (jų tik viso labo 7). Tiesa, nežinia, ar kitais metais šis „atskilęs“ serialas nuo antologijos bus tęsiamas, tai susitarkime, kad visgi tai pirmasis sezonas.

 

1 serijas. Rubber (Wo)man: Part One.

Pirmojoje serijoje grįžtama prie antologinio „Žmogžudysčių namas“ sezono. Šįkart į tą patį namą įsikelia nauja gėjų pora su dukra Skarlet. Vyrukai – skeptiški, jie netiki, kad Žmogžudysčių name kas nors vyksta. Galiausiai Skarlet savo naujame kambaryje atranda fetišistinius rūbus ir juos užsivelka, tačiau, kai juos užsivelka, ji tampa kitu asmeniu – akys pajuoduoja ir tuo metu ji gali padaryti bet ką. Mokykloje Skarlet nusižiūri klasiokę, kuri galiausiai ja pasinaudoja žiaurioms patyčioms. Galiausiai nusivylusi ir kamuojama BDSM aistrų, matomų vaizdų per pornografinius kanalus, ji ryžtasi užsidėti ruber kostiumą ir atkeršyti klasiokei ir jos pakalikėms...

 

Iš tikrųjų labai keista grįžti į šį namą, bet kartu ir smagu, nes pirmasis sezonas daugeliui žiūrovų itin labai patiko. Čia išvystame naujus aktorius – Sierra McCornick, Michael Jacksono dukrą Paris Jackson ir iš „Viešbučio“ sezono patį Matt Bomer. Bandoma išlaikyti tą paslaptinga atmosferą, nors ir pasakojama istorijos tąsa, visą laika tvyro nuojauta, kad kažkas išlįs iš pirmojo sezono (taip ir nutinka) ir paaiškins dar nežinomus dalykus. Deja, nei Jassica Lange, nei daugelio super pirmojo sezono žvaigždžių čia neišvysite, bes vis tiek... Wecome to the Murder House!  

 

Mano vertinimas: 7.5/10 

2 serija. Rubber (Wo)man: Part Two

 

Antroji serija tęsia pirmosios serijos istoriją. Skarlet tampa nevaldoma. Lavonai pradeda rinktis atviroje namo skylėje, kurią vėliau Skarlet užmūrija, tačiau ji nebegali atsiginti namo vaiduoklių. Ją gina staiga žaibiškai įsimylėjusi lesbietė vaiduoklis. Merginos mylisi vonioje, o gėjų pora niekuo nenutuokia, kol patys netampa žiaurių įvykių aukomis... Visgi abi serijos, dažnas lietuvis pakukuotų, persūdytos LGBTQ temų. Tačiau tai R. Murphy, o ten, kur jis, ten apstu gėjų ir lesbiečių tematikos. Kas nuolat žiūri jo projektus, turėtų jau net nebesigluminti. Šioji serija dar beprotiškesnė, juodesnė ir kraupesnė. Galiausiai Skarlet tenka atsisveikinti tiek su mylimąja, tiek su tėvais ir išvykti į savo kelią, tačiau ji grįžta per Helovynus ir susitinka su vaiduokliais. Ekspresija, elegancija ir tam tikras karikatūriškumas sukuria atskirą logikos pasaulį, į kurį norisi žiūrėti.

 

Mano įvertinimas: 8/10

3 serija. Drive In.

 

Šioje serijoje jau pasakojama visiškai kitokia istorija, nesusieta nei su vienu sezonu. Vyrukas pakviečia merginą į lauko kino teatrą, tačiau kažkokia beprotė protestuoja, kad filmas tikras ir jis visus pavers zombiais. Galiausiai visi savo mašinose, kas žiūrėjo šį filmą tampa kaip nesavi, o tie, kurie bučiavosi ir nė akimirkos nematė, nesupranta, kas atsitiko... Iš tikrųjų tai tarsi mažas mini siaubo filmas apie zombius ir filmų poveikė žmonių psichikai. Šiaip šios serijos idėja gera, bet ar nebūsiu kažkur kažką panašaus jau matęs? Pati istorijos realizacija labai tiesmuka, paprasta, neišplėtota, veikėjai momentalūs, niekuo neįdomūs, tarsi tipinis jaunimėlis iš kokio prasto filmo „Penktadienis 13-oji“. Manau, tai viena silpniausių šio sezono serijų.

 

Mano įvertinimas: 4/10

4 serija. The Naughty List

 

Itin paaugliška ir jaunatviška serija. Bernų kompanija, influenceriai, gyvenantys dideliame name, kuriame nesibaigia pokštai ir vakarėliai. Jie tikri socialinio tinklų žvaigždės, kol neperžengia tam tikros ribos. Vyrukams netyčia pavyksta nufilmuoti tikrą savižudžio sceną ir ją įkelia tikėdamiesi dar smarkiau išpopuliarėti, tačiau pasaulis ima juos smerkti. O išsišokimas su Kalėdų seneliu prekybos centre tampa jiems pragaru... Tai toks spalvingas maskaradinis pasakojimas, kaip socialiniai tinklai gali sugadinti ne tik reputaciją, bet ir gyvenimą. Čia Kalėdų senelį psichopatą vaidina Denny Trejo, puikiai pažįstamas iš daugybės filmų apie meksikiečių narkotikų prekeivius. Visgi serija vienkryptė, šabloniška be įdomesnių kultūrinių atributų ir sukalta kaip koks siaubo vaizdo klipas, kai kurie kadrai priminė absurdo komediją „Scream Queen‘s“. Atmosferą norėta padaryti itin šiuolaikišką, bet išėjo silpnoka ir šabloniška. Jeigu R. Murphy imtųsi vystyti tokį siužetą į antologiją, būtų labai liūdna.

 

Mano įvertinimas: 4/10

5 serija. Ba'al.

 

Dar viena atskira istorija. Prasideda labai tipiškai ir kažkur jau labai matyta: pora trokšta susilaukti vaikelio, kreipiasi į apvaisinimo centrą, tačiau ten vienas žmogus pasiūlo demono statulėlę, kurią reiktų pasidėti po lova, kad susilauktum... Žodžiu, vaikas po kurio laiko gimsta, o mamytė nelabai benori juo rūpintis, kažkur išgaravo visas motiniškumas. Tuo pačiu jos vyrelis seka jos nuolat krinkančią sveikatą ir nusamdo psichologę. Motinai atrodo, kad demonas pagrobs jos vaiką... Šita serija, sakyčiau, gera. Nors kai kurie dalykai perimti iš vidutinių ir prastų siaubo filmų, labai patiko šios istorijos finalas ir tai, kad seriją kaip atskirą kūrinį gali žiūrėti ir vyresni. Tai tarsi Polanskio savotiškas „Rozmari kūdikis“ ir „Coven“ trečiojo sezono antologijos mišinys. Stebina netikėtas istorijos finalas ir tikriausiai geriausias ir įtikinamiausias šio sezono pagrindinės aktorės Billie Luord vaidmuo.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

6 serija. Feral

 

Prisimenate siaubo filmus „Lemtingas posūkis“ ir filmą „Ir kalnai turi akis“? Taigi panašiu stiliumi perteikta ir ši atskira istorija. Šeimyna susiruošia nakvynės į mišką, tačiau dingsta jų vaikas. Po daugel metų tėvas vis dar tikisi rasti bent sūnaus palaikus ir netikėtai atsiranda tų vietovių medžiotojas, kuris aptinka kompasą, kurį dovanojo kažkada sūnui... Jie leidžiasi į tas vietas, nežinodami, kad netrukus susidurs su tuo, kas pradangino jų vaiką... Sutinku, kad ši serija iš esmės pavykusi, nors ir sukalta, kaip minėjau, pagal matytą stilistiką. Šioje serijoje pasirodo mano mėgstamas aktorius Cody Fern, kurį galite žinoti iš ankstesnių R. Murphy projektų. Istorija intriguoja nuo pradžios iki pat pabaigos, nes išlaiko intrigą, nežinią, o ir siaubo bei įspūdingos atomazgos netrūksta.

 

Mano įvertinimas: 8/10

7 serija. Game Over

 

Finalinė serija vėl susieta su pirmosiomis dviem ir grąžina mus į „Žmogžudysčių namą“. Čia pasirodo pirmojo sezono senbuvis ir ne vieną gerą vaidmenį „Amerikietiškoje siaubo istorijoje“ sukūręs aktorius Dylan McDermott bei netikėtai serijos pradžioje pasirodžiusi Miley Cyrus sesuo Noah. Išties šioje serijoje pateikiama istorija, kaip galiausiai vaiduokliai išlaisvinami iš šio namo, o pats namas sunaikinamas, tačiau pateiktis šio varianto kiek netikėta: kompiuteriniai žaidimai, daug nuorodų į buvusius sezonus ir jų aktorius... Viskas taip šauniai atpažįstamai persipynę per kontekstus, tačiau pati serija pasirodė pernelyg infantili, vaikiška, netekusi galios šiurpinti. Įsivaizduoju, kad kūrėjai norėjo perteikti tą pabaigą taip alternatyviai, tarsi netikrai, sušiuolaikinti ir susintetinti tą siaubą, prarandant kontūrus tarp tikrovės ir skaitmeninės realybės. Galima sakyti, kad pavyko, nes viskas labai išėjo žaidybiškai, tačiau prarasta labai daug: energija, baugumas, paslaptingumas, elegancija ir „Žmogžudysčių namo“ veikėjų charakteringumas. Viskas perbėgta labai žaibiškai, tarsi „skrolinant“ per Facebooką.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

 

Mano apibendrinimas labai trumpas. Šios atskiros serijos yra nepalyginamai silpnesnis variantas už antologiją. Trūksta plėtotės, asmeninių veikėjų istorijų, estetikos ir elegancijos... Galiausiai trūksta dvasios ir pačios istorijos, todėl bendrame kontekste, kažin, ar šis serialas siektų daugiau nei šešetą. Nepaisant to, buvo ir tikrai dėmesio vertų dalykų, serijos patiko ir įtraukė, bet ne taip, kad jas išjungus galvočiau: o kaip čia galėjo būti?

 

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Amerikietiška siaubo istorija: 1984" / "American Horror Story: 1984" (9 sezonas / season 9)

Sveiki, skaitytojai,

Žiūrėdamas naujausią devintą „Amerikietiška siaubo istorija: 1984“ (angl. American Horror Story: 1984) sezoną, vis galvojau, kuris iš aktorių galėtų pelnyti „Emmy“ nominaciją, tačiau nė vienas veikėjas manęs iki galo neįtikino. Priešingai nei pirmieji penki sezonai, atrodo, „Amerikietiška siaubo istorija“ pamažu išsikvepia ties sudėtingais, estetiškais ir įdomiais personažais, kaip antai aktorė Jessica Lange, dėl ko iš esmės būdavo verta žiūrėti šį serialą. Šiandien „1984“ atrodo sezonas be aiškių lyderių, tačiau su aiškiomis nuorodomis į klasikinius siaubo filmus, siaubo kino klišes ir, žinoma, devinto dešimtmečio madą.

Nesuklysiu sakydamas, kad sezono pavadinimas smarkiai asocijuojasi su George Orwell romanu „1984-ieji“, tačiau su pačiu romanu nieko bendro neturi. Šie metai – tai siaubo klasikos metai, kada siaubo kine įsigali tam tikros siaubo kino klišės kaip antai „Penktadienis, 13-oji“ ar tas pats „Helovinas“, „Košmaras Guobų gatvėje“ bei „Kruvinos skerdynės Teksase“. Visuose panašaus laikotarpio filmuose vaizduojama grupelė naivių jaunuolių, kurie apsistoję kur nors atokiau nuo miesto yra vienas po kito išskerdžiami. Šįkart serialo kūrėjai perėmę šių filmų kompozicijos ir pasakojimo elementus kuria šį sezoną ir pasakoja apie grupelę jaunuolių, kurie vasarą sumano praleisti Redwood‘o stovykloje, kurioje prieš daugel metų buvo įvykdyta masinė žmogžudystė, o serijinis žudikas sulaikytas, bet – o siaube, kaip netikėta! – kaip tik tuo metu jis pabėga iš psichiatrijos ir skuba atgal į nusikaltimo vietą, kad pratęstų tai, ko nebuvo užbaigęs prieš daugel metų...

Nuo pat pirmųjų serijų aišku, kad kūrėjai stipriai, kaip visada, padirbėjo su tiriamąja laikmečio medžiaga, kuri dažnai neišprususiam žiūrovui vargiai žinoma, todėl neretai norint išsiaiškinti epochos ištakas, tenka „pasiguglinti“. Kad ir tas faktas, kai satanizmo priveiktas devinto dešimtmečio serijinis žudikas Richard Rodriguez, kuris vienoje serijoje pakyla į orą, nes į jo kūną įeina pats šėtonas, yra iš tikrųjų egzistavęs, kaip ir nemažai kitų antraeilių veikėjų, kurie šiame sezone nėra itin pastebimi ir įtaigūs dėl vienos labai svarios priežasties. Autoriai vadovavosi jau gerokai išsikvėpusia devinto dešimtmečio siaubo kino pasakojimo maniera, kuri prasilenkia ir su įtaiga, ir su sveika logika. Čia man kiek priminė vieną silpniausių „Amerikietiškų siaubo istorijų“ šeštąjį sezoną „Ronaoke košmaras“, kuriame buvo remtasi siaubo kino kliše tampytis paskui save vaizdo kamerą ir pasakoti „Bleiro raganos“ technika kiek neįtikinamą istoriją.

Prieš tai buvęs sezonas „Apokalipsė“, kuris stipriai rišosi su „Kulto“ bei „Žmogžudysčių namas“ sezonais, žadėjo sukabinimą su šiuo sezonu, kadangi tai iš esmės irgi pasakojama vaiduokliška istorija – mirę Redwood‘e žmonės pasilieka amžiams įkaltinti stovykloje ir gyviesiems rodosi kaip iš tikrųjų likę gyvi žmonės, tačiau kūrėjai šį sezoną kompoziciškai atskyrė nuo kitų ir sąsajų nebelipdė. Kitą vertus, tai gana dinamiškas sezonas, kuriame nemažai judesio. Yra net 4-5 serijos skirtos vien kraupiam pasilakstymui naktį po mišką ir ežerą, kai siautėja vienu metu net trys serijiniai žudikai. Vienas iš jų ausis nupjaunantis Ponas Skambutis ir satanizmo iškreipto kulto priveiktas Rodrigesas.

Tiesą sakant, šios serijos kartu tampa ir sezono vilkduobe, nes iš serijos į seriją atsikartoja tie patys motyvai, įtaigių veikėjų neturime, o žmogžudysčių scenos, neskaitant tikrai vykusios, kai vienas iš jaunuolių vos nesudeginamas orkaitėje, beveik nėra, jos labiau kuriozinės, absoliučiai, kas ir būdinga devinto dešimtmečio siaubo kinui, atrodo labai dirbtinos ir netikroviškos, todėl stinga įtaigumo. Kai kas netgi priminė Ryan Murphy paralelinį nelabai daug dėmesio susilaukusio projekto „Scream Queens“, kur hiperbolizuotas juodasis humoras žudant užgožia bet kokį siaubą ir mirtis tampa teatralizuotu smagiu farsu.

Kitą vertus stipriausias šios sezono koziris tebėra, kaip ir ankstesniųjų sezonų, istorijos kompoziciniai elementai. Traukiant sezonui prie pabaigos iš 1984-ųjų į 1989-uosius, atsiranda baltųjų dėmių lopymas, sukuriamas tikrasis Redwood‘o vaiduoklyno vakuumas ir iš tikrųjų jaučiamas atotrūkis ir nostalgija šiam dešimtmečiui. Iš chaotiškų gabalėlių pagaliau sulipdomas visas šių žmogžudysčių, keršto ir gerojo žmogaus pasaulėlis, apipintas magijos ir mistikos. Kaip visada veikėjai slepia savo paslaptis, yra vieni su kitais sudarę slaptus kontraktus, turi savų kėslų, kurie iš pradžių nežinomi nei veikėjams, nei žiūrovams. Man patinka, kaip scenarijus išdėstytas šiame sezone ir tik po paskutiniosios serijos galima šiek tiek atsikvėpti, pamiršti visas priekabes, visus nepatikusius ir neįtikusius šio sezono dalykus ir iš tikrųjų suprasti kūrėjo strategiją ir pasirinktą tokį pasakojimo braižą.

Visgi nepasakyčiau, kad šis sezonas vienas geriausių ir toks, kuris iš tiesų priverstų laukti kiekvienos serijos, toli gražu, nebeprimena ir pirmųjų auksinių sezonų, kada serialas atrodė išties novatoriškas, bet vien iš noslatgijos galima pažiūrėti.

Jūsų Maištinga Siela    

Serialas: "Amerikietiška siaubo istorija: Apokalipsė" (8 sezonas) / "American Horror Story: Apocalypse" (season 8)

Sveiki,

Aštuntasis „Amerikietiška siaubo istorija: Apokalipsė“ (angl. American Horror Story: Apocalypse) sezonas daugelį senesniųjų sezonų žiūrovus turėjo pritraukti prie ekranų, kadangi po kelių eksperimentinių sezonų, kūrėjai nusprendė sugrįžti prie pirmojo ir trečiojo sezono tekstūros ir sukurti savotišką hibridinį sezoną su apokaliptinėmis Antikristo nuotaikomis. Čia trumpai pasidalysiu savo įspūdžiais apie šį sezoną, atskleisdamas sezono kai kurias turinio detales.

Tiesą sakant, pirmosios sezono serijos kėlė abejonių, nors ir žinojau, kad kūrėjai vėlei kurs persipynusius sezonus, tačiau, pamaniau, kad tai bus tik netikėti fragmentai vienoje ar kitoje serijose, bet visgi klydau. Sezonas prasideda atominiu sprogimu ir išrinktųjų patekimu į paslaptingą bunkerį po žeme, kurį valdo paslaptingoje visur su lazdele vaikščiojanti panelė Venable. Kokios trys pirmosios serijos absoliučiai „plūduriuojančios“ ir nepateikiančios jokio konkretaus tikslo ir atsakymo, nei kodėl ši apokalipsė įvyko, nei kodėl į bunkerį pateko būtent turtingųjų klubas. Viskas atrodo kiek nelogiška, neaiškiau atrodo, kai atsiranda „nuostabusis berniukas“ – naujas šio projekto aktorius ir modelis Cody Fern iš ankstesnio paralelinio kūrėjo projekto „Amerikietiška nusikaltimo istorija: Džioanio Versačio nužudymas“. Jau ten pastebėjau šio įtaigaus sukirpimo aktorių, tad visai nesistebiu, kad čia aš jį išvydau kone pagrindinėje rolėje – Antikristo vaidmenyje.

Šio sezono vienas iš minusų būtų tikriausiai pasirinkta chaotiška mozaikos strategija, visą sezoną sukarpyti į tokius užslaptintus galus – iš vienos pusės man tai labai patinka, tai netgi savotiškai genialu, nes kompozicija duoda mąslumo, originalumo, pozos, tačiau pirmosios serijos neįtraukia, viskas atrodo pernelyg sektantiškai teatralizuota, užvilkinta, netgi bepramiška. Visos įdomybės prasideda kokioje ketvirtoje ar penktoje serijoje, kai pasirodo tos pačios raganos iš trečiojo sezono – Cordelios Good palyda, kuri pamažu išnarplioja ir atskleidžia priešistorę, o tada paaiškėja, kad pirmosios serijos visgi turi kur kas įdomesnę istorijos kompozicijos prasmę. Raganų ir Antikristų bei jų pasekėjų kova – šitaip būtų galima pavadinti šį sezoną.

Sezono antroje pusėje grįžtama iš esmės ir į pirmojo sezono atomazgą ir tęsiama Antikristo gimimo žmogžudysčių name istorija. Čia pasirodo kažkada buvęs nepakartojamos aktorės Jassicos Lange Constansos personažas – taip, epizodiškai šioji aktorė vėl vaidina tą patį personažą, nors buvo patikinusi, kad niekada nebesifilmuos šiame seriale. Seriją režisuoja aktorė Sarah Paulson ir vėl viskas taip, atrodo, kaip seniau. Šioji stebuklinga serija iš tikrųjų perteikta pirmojo sezono maniera. Daug atsiranda šuolių į Luizianos valstiją, į raganų Coveno namus, daug aktorių iš trečiojo sezono vėlei stoja į tuos pačius vaidmenis ir tiesiog tie, kuriems patiko pirmieji trys-keturi sezonai, manau, sezonas neturėtų itin nuvilti, netgi sukelti savotišką nostalgiją, norą vėlei peržiūrėti viską nuo pradžių.

„Amerikietiško siaubo istorija: Apokalipsė“, nors ir epizodiškai pasirodo Jassica Lange, akivaizdu, kad tikruoju veidu, nuolat kintančiu iš sezono į sezoną, tampa Sarah Paulson, kuri šiame sezone atliko daugybę skirtingų vaidmenų. Gera vėlei matyti Kathy Bates roboto žudiko vaidmenyje, taip pat veteranę Frances Conroy bei Emma Roberts, Taissa Farmiga, sugrįžusias po pertraukos į projektą.

Ko galima šiame sezone pasigesti? Galbūt savotiškos unikalios sezono spalvos, kokią, sakykim, mano akimis, turėjo visai geras septintas sezonas „Kultas“, kuriame po rinkimų manipuliuojantys klounai iš tikrųjų atrodė realiai egzistuojantys psichopatai, tas sezonas neturi kol kas jokio sąryšio su kitais sezonais. Neturi sąryšio beveik ir šeštasis sezonas, kuris, mano akimis, pats silpniausias iš visų.

„Apokalipsę“ vertinčiau gana gerai, tačiau kažin, ar prilygs pirmiesiems įspūdį padariusiems sezonams. Galima sakyti, kad kūrėjai bando sugrįžti dėl krentančių reitingų, (nors projektas jau pratęstas dviem sezonais į priekį), ir bando iš esmės senaisiais triukais susigrąžinti senąjį žiūrovą, bet gal patys kūrėjai jaučia, kad jiems maloniau kurti elegantiškas vaiduokliškas istorijas nei, sakykime, visuomenės ydų rapsodijas. Manau, jeigu ne vilkinanti sezono pradžia, šis sezonas būtų išties labai puikus, jeigu intriga būtų intensyvi ir pulsuojanti nuo pradžių, o dabar akivaizdu, kad visas akcentas sudėtas į sezono kulminaciją, todėl bijau, kad nekantrus žiūrovas, dažnai viliojimas užkabinimu vien pirmosios serijos, tiesiog gali perbėgti prie kito serialo. Bet kokiu atveju, ačiū šiam sezonui už galimybę prisiminti, koks puikus šis serialas buvo, kai tik pasirodė, nes būtent šiame sezone yra visos tos spalvos, kurių keletą metų galėjote pasigesti „Amerikietiškoje siaubo istorijoje“.

Šio sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Amerikietiška nusikaltimo istorija: Džianio Versačio nužudymas" / "The Assassination of Gianni Versace: American Crime Story"

Sveiki,

Buvo vargo žiūrint antrąjį sezoną puikaus ir kokybe dvelkiančio serialo „Amerikietiška nusikaltimo istorija: Džianio Versačio nužudymas“ (angl. The Assassination of Gianni Versace: American Crime Story). Apsunkino tai, kad serialą pradėjau žiūrėti metų pradžioje, o pabaigiau visai neseniai. Net nebeplanavau jo pabaigti, tačiau atsidariau ketvirtą seriją ir pažiūrėjau visus likusius epizodus iki galo ir galiu pasakyti, kad tai vienas geriausių šių metų serialų tiek vaidyba, tiek kruopščia režisūra, tiek atmosfera.

Kas nežino, priminsiu, kad „Amerikietiška nusikaltimo istorija“ yra paralelinis projektas šalia „Amerikietiškos siaubo istorijos“ – abu serialus kuria tie patys režisieriai ir labai juos mėgstu. Šie serialai yra antologiniai, vadinasi, kiekvienas sezonas yra vis atskira istorija, todėl nesvarbu, kurį serialą pasirinksite, jums svarbiausia nuosekliai pasirinkti sezoną.

Kai rodos, „Amerikietiška siaubo istorija“ pradeda pamažu išsikvėpti idėjiškai, atrodo, kad alternatyvusis serialas apie aštriausiai ir plačiausiai aptariamas Amerikoje žmogžudystes išgyvena savo pakylėjimą. Geriausias to įrodymas yra apdovanojimai. Jeigu anksčiau dominuodavo „Amerikietiško siaubo istorijos“ aktoriai, tai dabar vienas iš lyderių tampa šis serialas. Pirmasis sezonas, tyrinėjęs beisbolo žvaigždės nusikaltimą buvo pritrenkiančios dinamikos ir įtampos serialas, per kurį aktorė Sarah Paulson pasiekė apdovanojimų rekordą – stulbinantis vaidmuo susižėrė tuokart visus įmanomus sezono televizinius apdovanojimus. Ir išties serialas tęsia savo kokybės garantą ir naujame sezone apie dizainerio Diani Versace nužudymą 1997 metais liepos mėnesį, kai į jį kulką paleido psichopatas Andrew Cunanan.

Priešingai nei antrame sezone, kuris buvo labiau ofisinio stiliaus ganėtinai lokalus erdvės ir susitelkimo mastu sezonas, antrasis atrodo kur kas spalvingesnis ir įvairiapusiškesnis. Per devynias serijas papasakojama daugybė įdomiausių istorijų. Andrew Cunanan – filipiniečių kilmės gėjus nusikaltėlis, nužudęs ne vieną įtakingą žmogų, nužudo Versaci ir dar apie savaitę slapstosi nuo pareigūnų. A. Cunanan atskleidžiamas kaip jautrus vunderkindas, svajojęs materialių gėrybių, pripažinimo ir populiarumo, tačiau gyvenimo nusivylimai, komplikuoti santykiai su tėvu, serganti silpnaprotyste motina suformuoja neįtikėtinai žiauraus, ambicingo jaunuolio portretą, kurį lydi LGBT gyvenimo peripetijos, nesaugus bastymasis, prostitucija... Negana to, jis dar nužudo ir homoseksualumo neslepiantį legendinį Donatellos Versaci brolį. Norit to ar ne, šiame sezone ypatingai daug dėmesio skiriama LGBT temai ir tai nuo to sezonas atrodo tik dar įdomesnis ir spalvingesnis, leidžiantis suprasti, kokį svarbų vaidmenį kiekviename iš mūsų vaidina seksualinė tapatybė.

Šis sezonas ganėtinai chaotiškos kompozicijos. Pirmuosiuose epizoduose rodomas D. Versaci gyvenimas, jo nužudymo istorija, vėliau pasakojama asmeninė žudiko istorija, jo sudėtinga biografija ir gyvenime nutikę įvykiai, privedę jį prie beprotiškų radikalių sprendimų. Ypatingas žvilgsnis į aktorius, jų vaidmenys nors kiek primena ir teatrą, netikroviškumą, tačiau jie paveikia žiūrovą savo manieromis, atmosfera, netikėtais sprendimais. Aktorius Darren Criss (kurį prisimenate iš serialo „Glee“ (liet. Choras), suvaidinęs žudiką A. Cunanan, ką tik atsiėmė „Emmy“, Penelope Cruz, suvaidinusi Donatella Versaci ir kiti svarbūs vaidmenys, taip pat buvo nominuoti „Emmy“ apdovanojimuose. Išties keista matyti P. Cruz būtent Ryan Murphy projektuose, nes šiaip aktoriai pas šį režisierių migruoja iš serialo į serialą ir pasikviesti P. Cruz Donatellos vaidmeniui buvo išties geras sprendimas, juolab, kad į jos vietą kažkada buvo numatyta pati Lady Gaga, pelniusi „Auksinį gaublį“ už „Amerikietišką siaubo istoriją“. Netikėtas vaidmuo ir atsisklaidžiusiam dalininkui Ricky Martin.

Man asmeniškai be puikaus Darren Criss pasirodymo atradimas buvo visai kitas aktorius, pasirodęs viso labo tik keturiuose epizoduose – Cody Fern, kurį dabar pradėjau stebėti ir „Amerikietiška siaubo istorija: Apokalipsė“ sezone.

Aišku, būtų galima daug pagyrų pasakyti apie serialo techninius dalykus, apie laikmečio detales, aktorių supanašėjimą su realiai egzistavusiais žmonėmis (tą jau rodo čia publikuojamos nuotraukos) – valio grimuotojams, aktoriams ir atrankos komandai, bet tai tiesiog būtų žodžiai, nes serialas labiau patirties dalykas ir kai tu jį žiūri nieko per daug nesitikėdamas, jis tave labiau nustebina negu prisiklausius puikiausių liaupsių.

Labai rekomenduoju kokybiškų serialų mėgėjams, kurie turi laiko ir noro pasinerti į nusikaltimus, nepaisydami jokių išankstinių nuostatų nei apie aktorius, nei apie homoseksualumą ir kt. Jau pradėjau laukti trečiojo sezono, kuris, labai tikiuosi, kad bus toks pat kokybiškas ir įdomus kaip ir pirmieji du sezonai. Jau žinoma, kad trečiasis sezonas bus apie uragano „Katrina“ 2005 metų padarinius ir ten po katastrofos įsivėlusiais mediciniais nusikaltimais. Jau paskelbta ir apie ketvirtojo sezono užuominas – Bilo Klintono ir Monikos Levinski seksualinis skandalas, sukrėtęs JAV.

Antrojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela