Filmas: "Debesų žemėlapis" / "Could Atlas"

Sveiki visi,

Visai neseniai teko didžiuose kino teatro ekranuose išvysti ilgai mano lauktą kino juostą „Debesų žemėlapis“ (Cloud Atlas) (2012 m.). Tai kelių režisierių didingas kino užmojis – sukurti tai, kas iš esmės kine sunkiai įsivaizduojama – šešių skirtingų laikų ir istorijų koliažą, kurį sietų vienoda prasmė ir jausena. Ir iš tikrųjų „Debesų žemėlapis“ yra sulaukęs nemažai nepalankių ir kino kritikų atsiliepimų, tačiau kita kritikų pusė juo žavisi ir šį filmą, nors ir įvardija, kad jame „nieko iš esmės naujo“, tačiau spėja pabrėžti, kad „kartu tai kažkas ir naujo“. Žinokite, kiek susidūriau su mačiusiais šią juostą, nuomonių taip pat sulaukiau dvejopų, tad nutariau nedelsti ir pats keliauti į kino teatrą ir pasidovanoti trijų valandų įspūdingą emocijų ir dėlionių vitražą.

Tiesą sakant, knygos nesu skaitęs, tad toks mano ir pirminis vertinimas. Reikia pabrėžti, kad tai pats brangiausias visų laikų nepriklausomo filmo projektas, tiesa, JAV – ose taip ir nesulaukęs milžiniškos komercinės sėkmės kaip kadaise „Matricos“ trilogija, sakyčiau, filmas net nebus nominuotas „Oskarų“ kategorijose, nebent už grimą ir kostiumus... Tiesa, jo pasiekimai Europoje kur kas geresni, nei tėvynėje, tačiau tas nepriklausomas kinas toks nenuspėjamas, kad nežinai, kas ir kaip pakryps. 

Mano asmeniški potyriai seanso metu buvo pakankamai geri. Tiesą sakant, eidamas į šį seansą, tikėjausi kažko kito... Gal mažiau Holivudo? Pasigedau išskirtinio režisūrinio braižo, nes vizualizacija, scenų pastatymai pakankamai neblogo Holivudo išraiška, o ne individualių režisierių produktas. Tas Holivudinis tempas, lėkimas, fantastiniai motyvai, juokelių įkaišiojimas manyje šiek tiek nužemino reinkarnacijos – nuojautų – emocijų reaktorių ir filmas iš pribloškiančios idėjos turėjo „nusileisti ant žemės“. Taip, žinoma, filmo fabula išties įspūdinga, aktorių grimai, persikūnijimai ir jų pavardės – įspūdingi dalykai, tačiau kažkas pamiršta, pasigedau gilesnių „subtilių potėpių“, jeigu galima taip išsireikšti. Taip, filmo užmojis pakankamai galingas ir nemažai realizuota, tačiau norėjosi kažko dar daugiau, kažko, kas liktų po seansu kaip randas, o dabar liko tik mintis „mes visi vieni su kitais susieti“, kuri filme kartojama kaip mantra – tarsi visos idėjos būtų ištartos žodžiu, tad pasigedau paslapties, gilesnio ir intelektualesnio pateikimo, o dabar pasirodė per daug viskas paprastai sukramtyta, kad nieko virškinti nebereikia, tačiau taip norėjosi, norėjosi dar su tuo filmu gyventi ir būti jame, tačiau filmo kūrėjai pasistengė, kad šis jausmas sutrumpėtų arba, kad jo kiti net nepastebėtų...

Iš esmės filmas nenuvylė, tačiau tikėjausi didelio emocinio sukrėtimo, kaip tai buvo su panašių idėjų filmais, kaip antai „Cafe de Flor“ arba „Chaotika Ana“. Jeigu reiktų rinktis, kuris filmas padarė didesnį įspūdį -  Dž. Kamerono „Įsikūnijimas“ ar „Debesų žemėlapis“, turėčiau pasilikti prie „Įsikūnijimo“, bet sakau, šis filmas kur kas geresnis už „Prometėją“ ar kitus paskutinį pusmetį pasirodžiusius komercinius fantastinius filmus.

Ar verta? Žinoma, kad verta, tačiau ar patiks, ar nepatiks – tai jau Jūsų pačių priėmimas. Aš asmeniškai nebuvau iki gelmių sužavėtas, tačiau nusivylęs tikrai nelikau.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 8.2


 

Rytis Zemkauskas apie filmą „Debesų žemėlapis“

Jūsų Maištinga Siela

Kaip užsirišti arba užrišti kaklaraištį?

Kartais tiesiog pamirštu. :)

Vaikystės kvapai ir skoniai

Vienas iš mano vaikystės kvapų ir skonių, kaip ir daugeliui, yra tikriausiai vienas populiariausių tuometinių vonios produktų - šampūnas "Kre, kre". Tiesa, jo yra pirkti ir dabar, tačiau abejoju, ar tebėra toks masiškai populiarus. Kre, kre...

Filmas: "Angelų dalis" / "The Angels' Share"

Sveiki visi,

Smagu visada sugrįžti į rimtos komedijos žanrą ir šįkart teko pamatyti britų režisieriaus Keno Loacho (Ken Loach) filmą „Angelų dalis“ (The Angels' Share) (2012 m.), kuris visai neseniai praūžė pro tarptautinį Kauno kino festivalį ir šiais metais Kanuose gavo žiūri prizą. Tiesą sakant, tai ne pirmas šio režisieriaus darbas, kurį tenka matyti, prieš kažkiek tai laiko teko žiūrėti 2006 pristatytą juostą „Vėjas siūbuojantis miežius“ ir tąkart paliko gana neprastą įspūdį. „Angelų dalis“ – tai visai kitokio žanro darbas, kurį pavadinčiau vykusia komedijine drama. Po „Mėnesienos karalystės“ taip ir nebeteko sugrįžti prie šio žanro ir tai buvo puiki galimybė ir vėl įsitikinti, kad šis žanras dar visai nėra palaidotas po amerikiečių populiariaja produkcija.

Išties filmas prasideda intriguojančiai ir vystosi (neskaitant filmo aprašo) gana nenuspėjamai ir įdomiai. Manding, komedija turėjo būti apie viešųjų darbų nuteistų žmonių santykius, tačiau tapo įdomia ir netikėta – viskio degustavimo istorija, kuri išgelbėja vieno jauno tėvelio kailį. Romantinė britų komedija „Kartą Jemene“ nustebino savo lašišomis, o ši juosta (kuri, mano akimis, visai kitokio pobūdžio nei pastaroji) stebina savo viskiu ir pakankamai realistiniais personažais, nepripumpuojant jokių ilgesingų žvilgsnių, nereikalingos romantikos ir seksualių aktorių bei pupyčių. Kebli socialinė žmogaus kelionė, kuri baigiasi pakankamai sėkmingai. Pakankamai skaidri ir optimistinė mintis – žmogus pats apsprendžia ir pasirenka savo likimą, sakytum, holivudiškai, tačiau dovanoju, kadangi tai komedijinis žanras, kurio pabaigoje ir nereikia tikėtis mirties, kraujo bei ašarų, nebent laimės ašarų.

Manau, juosta pakankamai nebanali ir išraiškinga, praskaidrinanti britišku humoro pliūpsniais bei kartu gyvenimiškomis problemomis. Prie šio filmo neturėtų užmigti ir šiaip balalaikų mėgėjai, nes veiksmas pakankamai, kad ir dramai priskiriamas, dinamiškas, nenuobodus. Džiaugiuosi nuskynęs dar vieną perliuką iš šių metų Kanų festivalio repertuaro.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Albumas: Christina Aguilera "Lotus"

Sveiki visi,

Christinos Aguileros albumas „Lotus“ man buvo vienas laukiamiausių 2012 metų muzikos albumų ir pagaliau sėkmingai sulauktas. Be kalėdinio albumo ir ispaniško CD, Aguilerai tai tik penktasis albumas per 13 veiklos metų, sakytum, produktyvumu nepasižyminti atlikėja yra įėjusi į muzikos istorija ir laikoma viena geriausių planetos balsų, todėl siūlau žvilgtelėti, ką žada penktasis studijinis Xtinos albumas, startavęs lapkričio 13 dieną.

Pati atlikėja albumo pristatyme teigė, kad jai toli gražu nėra svarbu būti topuose ir populiariai, nes kiekvienas albumas akcentuoja vis kitokį jos gyvenimo tarpsnį, kuris nepretenduoja patikti ir įtikti žmonėms ir tikino, kad geriau parduos kelis tūkstančius egzempliorių, nei milijonus albumų su ne jos dainomis ir ne jos dvasia. Ir iš tikrųjų, daugelį albumų dainų kūrė pati atlikėja ir tik keletas dainų yra priimtos grynai parašytos jos albumui, tad Aguilerą galiu pagirti ir už saviraišką, kaip ji pati sakė, „Lotus“ albume yra labai skirtingų dainų nuo ilgesingų baladžių, nuo country iki hip-hop, repo ir pop roko mišinukų – kai kurie kritikai nelabai džiaugiasi tokia mikstūra, tačiau atlikėja užginčijo, kad albumas yra apie ją, kai verkdavo ir džiaugdavosi po lygiai ir jokiems kritikams ji neprivalo patikti ir pataikauti komerciškai, nes po „Bionic“ eros ji manė, kad visai pasitrauksianti iš muzikos pasaulio, tačiau laida „The Voice“, kurioje ji teisėjauja, vėl sugrąžino norą dainuoti ir būti laisvai.

Aguilera nuolat akcentuoja, kad „Lotus“ – tai gėlė lotosas, kuri veisiasi baisiai nepatogiomis sąlygomis ir išlieka žydinti ir kvapni – iš esmės albumas simbolizuoja Aguileros naują gyvenimo tarpsnį – laisvą, stiprią ir nepriklausomą moterį. Pasiklausykime jos albumo, kuris jau keletą savaičių sėkmingai sukasi mano playlist‘e.

1. Lotus Intro.

Pati atlikėja prisipažino, kad ši daina kol kas šiuo metu yra pati jos mėgstamiausia albumo daina. Ją pabrėžia ir kritikai kaip „vartus“ į „Lotus“ pasaulį, skamba sakraliai ir net meditatyviai. Man asmeniškai iš pradžių tai buvo vienas mėgstamiausių albumo gabalų, priminė Enya garsus su elektronikos prieskoniais. 

Įvertinimas: 9/10

2. Army of Me

Ko gero tai viena stipriausių dainų albume teksto prasme. Ši daina skirta jos gerbėjams nuo atlikėjos ir yra vadina „Fighters 2.0“. Neįtikėtinai stiprus tekstas, pop roko priemaišos prašyte prašosi, kad šiai dainai būtų anksčiau ar vėliau suteiktas singlo vardas. Aš asmeniškai iš pradžių suabejojau, bet pasiklausęs keletą kartų, net įsimylėjau šią dainą, tiek tekstą, tiek vokalą, tiek ritmą. Daugeliui internautų ši daina taip pat viena iš mėgstamiausių.

Įvertinimas: 10/10

3. Red Hot Kinda Love

Daug žadanti ir linksma pradžia, tačiau vėliau, man asmeniškai, atsiranda per daug lengvumo ir visokių „ūūūhūūū“ ir „lialialialia“, tačiau šokti ir smagintis pagal šią dainą tikrai galima.

Įvertinimas: 8.5/10

4. Make The World Move

Asmeniškai tai buvo man pati prasčiausių albumo dainų – daug triukšmo, aliarmo ir karnavalo, tačiau, kai pamačiau gyvą pasirodymą, nuomonė pasikeitė ir kažkaip savaime užsikrėčiau tuo karnavališkumu ir dabar šios dainos nebeprasuku. Iš pradžių gali pasirodyti gruboka, bet man visai patinka. Jau dabar patinka, bet singlu nedaryčiau.

Įvertinimas: 8.5/10

5. Your Body

Pirmasis singlas ir pirmasis video klipas, jau esu apie jį čia kalbėjęs, tad naujo nieko nepasakysiu, tik tai, kad daina – vidutinio tempo, tinkanti miksams ir tik skonio reikalas, patiks, ar ne.

Įvertinimas: 9/10

6. Let There Be Love

Daugelis išgirdę šią dainą sukluso ir klausė, kodėl pirmasis singlas nebuvo ši daina? Tikras šiuolaikinio pop šokių hitas – tuo niekas neabejoja, tačiau dabar tų šokių hitų tiek priperėta, kad, bent aš, iš pradžių pasigedau dainos išskirtinumo – typ top Martin Max kūrybos produktas, kuris sukūrė mega hitus Britney Spears, Rihannai, Katy Perry ir t.t. Bet po to pradėjau mėgti.

Įvertinimas: 9.5/10

7. Sing For Me

Taigi pagaliau pirmoji baladė. Daugelis jau šią dainą prisijaukino, o aš dar tebesu pusiaukelėje. Stiprūs baladės žodžiai daugelio yra laikomi mega hito „Beautiful“ tęsiniu, tačiau pats tik per tekstą atseku sąsajų su „Beautiful“, tačiau kol kas tai nėra mano mėgstamiausia albumo daina, bet paklausyti galima dėl vokalo.

Įvertinimas: 8.5/10

8. Blank Page

„Tuščias puslapis“ be jokios abejonės yra viena didžiausių albumų viršūnių ir Aguileros tipo baladžių tęstinumo favoričių „Beautifu“, „The Voice Within“, „Hurt“, „You Lost Me“, „Lift Me Up“, „Stronger Then Ever“. Dainą parašė SIA, baladžių Aguilerai kūrėja ir neabejotinai ši daina jai tinka ir visiems patinka, sunku patikėti, kad šios dainos pirma atsisakė Leona Lewis, bet gal ir į naudą. Keista ir tai, kad ši daina nebus antruoju singlu, tačiau neparuošti jos singlų kategorijai būtų iš Aguileros per didelė nuodėmė. Be jokios abejonės – tai vienas mano favoritų, kai užgniaužia kvapą.

Įvertinimas: 10/10

9. Cease Fire

Dainos pradžia tiesiog užburia – šamaniški apeigų motyvai – dievinu tokius motyvus dainose. Hipnotizuojantis garso takelis, kuriame jau nuo pat pradžių jaučiama energija, jėga ir kovingumas. Mano akimis, daina viena iš stipresnių.

Įvertinimas: 9.5/10

10. Around The World

Pop – repo – hip/hop mikstūros sukurta energinga daina, kuri atras savo gerbėjus, bet man tai nėra iš favoričių ir singlu šios dainos nemačiau, tačiau daina pakankamai smagi ir jos klausyti kartais malonu.

Įvertinimas: 8.5/10

11. Circles

Dar viena mano mėgstamiausių dainų, kurios žanro irgi negaliu nusakyti, tačiau, kai išgirstu priedainį, tai prieš akis iškyla „Betmeno“ animacinis filmukas ir didelis greitis. Maištingi žodžiai, kurie siunčia visus, kurie yra prieš kažką nusistatę, sakyčiau, tai savotiškas „Dirrty“ atgimimas. Kitiems ši daina labai patinka, o kitiems ji kaip Dievo bausmė albume.

Įvertinimas: 10/10

12. Best of Me

„Man geriausia“ – puiki daina pusbaladė su choriniu garso takeliu yra taip pat prie mano albumo favoritų ir, mano akimis, geriau už „Sing for Me“. Mielai visada jos pasiklausau, kai tik atsidarau šį albumą. Primena potvynį su būgnais...

Įvertinimas: 10/10

13. Just a Fool

Kai tik išgirdau pirmą kartą šią dainą, liaudiškai sakant, ji perspjovė visas albumo dainas ir tapo mano numeriu vienas ir kartu liūdesiu, kadangi supratau, jog šios dainos niekada neišvysiu video klipe... Tačiau klydau, nes būtent ši daina, dainuojama duetu su „The Voice“ kolega country muzikos atstovu Blanke Shelton, bus antrasis „Lotus“ singlas ir startuos gruodžio 4 dieną. Daugeliui gerbėjų ir klausytojų ši daina taip pat yra viena mėgstamiausių iš „Lotus“.

Įvertinimas: 10/10

DELUXE albumo versijos dalis:

14. Light Up The Sky

Neįsivaizduoju, kodėl ši stipri daina atsidūrė deluxe albumo versijoje, nes ji pakankamai baladiška, skaidri, skaudi ir įdomi, kad būtų pagrindiniame albumo takelyje. Mano galva, puiki ir stipri daina, malonu tokią paklausyti.

Įvertinimas: 9/10

15. Emty Words

„Tušti žodžiai“, mano galva, nebloga daina, ypač jos žodžiai, kurie labai tinkamai „įsipaišo“ į bendrą „Lotus“ albumo kontekstą, tačiau savo mėgstamiausia gal nepavadinčiau, tačiau puiki daina ir neturiu kažko prikibti.

Įvertinimas: 8.5/10

16. Shut Up

Viena prieštaringiausia albumo dainų repo ir hip/hopo priemaišomis. Dainos pavadinimas man asocijuojasi si „Black Eyed Peas“ grupės hitu, tačiau dainos labai skirtingos. Šioje dainoje daug grubumo, daug pasiuntimo į ten, iš kur negrįžtama ir jau oficialiai vadinama Aguileros atkirčiu visiems bulvarams, paparaciams ir jos kritikams, iš pastarųjų atlikėja paskutiniuosius metus labai kentėjo, nors, pati prisipažįsta, kad kentėjo visą savo karjerą, net „Stripped“ laikais buvo laikoma per plona, per vulgari, šiokia ir anokia, dabar viskas apsivertė aukštyn kojom ir vis tiek viskas blogai, taigi „Shut Up“ – man labai patinkantis gabaliukas.

Įvertinimas: 9.5/10

Štai ir visos albumo dainos, be „Your Body“ remixo, kuris yra 17 – oji albumo daina, bet jos aptarinėti nė neapsimoka. Tad suskaičiavus rezultatus, „Lotus“ surinko 9.25 ir tai yra daugiau nei geras albumas, bet sakyčiau, tarp labai geras ir puikaus. Aišku, jūsų nuomonė gali būti kitokia.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Submarinas" / "Submarino"

Sveiki visi,

Šiandien mano kino rate sukasi danų režisieriaus Thomas Vinterberg juosta „Submarinas“ (Submarino) (2010 m.), tais pačiais metais sukurtą juostą, tik britų, tuo pačiu pavadinimu esu pristatęs ir jos totaliai skirtingos tiek žanru, tiek siužetu. Na, danų „Submarinas“ yra tamsių ir niūrių spalvų drama, kuri mums pasakoja apie dviejų brolių gyvenimus vaikystėje ir jiems sulaukus vidutinio amžiaus. Kitaip sakant, kiek žmogaus likimą gali įtakoti sunki socialinė padėtis ir motina girtuoklė... Šiaip drama tikrai ganėtinai sunki ir, sakyčiau, pagal jauseną, spalvas labai artima skandinaviškom socialinėm dramom ir net savotiškai man priminė kitas matytas juostas „Tyranozauras“, „Laukinis Bilas“ ir t.t.

Negaliu sakyti, kad juosta pritrenkė, tačiau mėgautis tikrai yra kuo. Visų pirma pasakojamoji istorija nėra nuobodi, išparceliuota po lygiai kiekvienam broliui, todėl istorija gali apsirodyti iš pradžių nevientisa ir truputį chaotiška, tačiau viskas galiausiai, kaip ir galima nuspėti, susilieja į vientisą ir tolygų pasakojimą. Gražus skandinaviško tipo režisūrinis braižas, noras iškelti sunkaus likimo nuskriaustą žmogų ir tokiu būdu smūgiuoti į „gero kino“ apdovanojimo aukštumas. Man asmeniškai, kaip jau minėjau, drama pakankamai stipri, bet nepribloškiančiai, kaip norėtųsi kitoniškumo, savitumo, ypatingumo to, ko nebūčiau matęs. Dabar lieka mėgautis tik istorija, tačiau naujų „energijų“ pasisemti man nepavyko. 

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela