Filmas: "Adelainos amžius" / "The Age of Adaline"

Sveiki,

Filmas „Adelainos amžius“ (angl. The Age of Adaline) (2015) jau lyginamas su tokiais filmais kaip „Keliautojo laiku žmona“ bei „Užrašų knygutė“. Manau, filmas tikrai susilauks nemenko pasisekimo romantinių filmų sraute, kur nebeužtenka papasakoti vien tik paprastą pasiaukojančios meilės istoriją, jai dar reikia suteikti ir įdomią idėją. Filmo režisierius ir scenaristai sugalvojo visai neblogų sprendimo būdų, norėdami šiek tiek filmą pakylėti į geresnį lygį – įvedė jau kine primirštą arba retokai naudojamą atskirą pasakotoją, kuris tampa moksliniu vedliu, pasakojančiu mums apie šios žemės fizikinius dėsnius, molekules, elektros iškrovas. Tai išties žavu, nes siužetas slysta tarp pasakotojo intarpų.

Filmas gana lengvas, bet nuolat glūdi ypatingumo jausmas. 107 metus nugyvenusi Alelaina, mėto pėdas, slepiasi su padirbtais dokumentais, daug mokosi ir studijuoja, daug meluoja sau ir pasauliui – tai kaina, kurią sumoka, kad niekas jos nepersekiotų, todėl jos asmeninis gyvenimas pasmerktas dinamikai, ji negali būti sėsli ir visi sutikti vyrukai lieka palikti... Iš tikrųjų filmas gana stilingas, bet pirmoji filmo valanda tampa truputi ištęsta ir, tiesą sakant, nuobodoka – per ilgai iliustruojami Adelinos pabėgimai, susitaikymai, santykiai su dukra, nors žiūrovas instinktyviai nujaučia, kad dar tik istorijos užuomazgos. Tikroji meilės prasideda po 45 minučių, jau filmui įpusėjus, čia išryškėja ir tikroji veikėjos drama. Ji sutinka kadaise paliktą vyrą ir nejučia ima virpėti žiūrovui širdis... Iš esmės filmas man priminė daug kitų filmų, ir tuos pačius „Keliautojo laiku žmona“, „Keista Bendžamino Batono istorija“ ir kt. Nepasakyčiau, kad šis filmas yra kažkuo pranašesnis už buvusius, tačiau tikrai neblogas. Yra dramos, yra jausmų, bet labiausiai žavi filme mokėjimas meilės ir ypatingo likimo istoriją įrėminti mokslinės fantastikos gairėmis.

Filme pasirodo nemažai žinomų aktorių. „Liežuvautojos“ serialo pagrindinė aktorė Blake Lively buvo nepaprastai graži ir, sakyčiau, kukli savo personažu, slydo scenomis neperspausdama, bet užtikrintai. Nors daug kur vaidinęs Michael Huisman, tačiau tik šiame filme man jis įstrigo. O ką jau sakyti apie kino legendą Harrison Ford – skaudaus vyro personažas, ilgametis kentėjimas. Jo vaidmuo gal nėra didelis, bet ryškus ir įsimintinas.

Apskritai filmas man tikrai patiko, kažkaip gal galėjo kai kas būti kiek kitaip, daugiau intrigos, persekiojimų, bet ar nuo to meilės istorija pasidarytų geresnė? Nemanau.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Knygos ir langai: Marguete Duras "Užtvara nuo vandenyno", Rasa Aškinytė "Lengviausias"

Sveiki,

Visą pavasarį troškau dviejų dalykų:

1. Nusiplauti tuos pilkai užburbėjusius langus.

2. Paskaityti be pašalinių minčių.

Regis, tai pavyks įgyvendinti šį birželį.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuodėminga aistra" / "Passion"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart noriu trumpai pakomentuoti amerikiečių režisieriaus Brian De Palma paskutinį filmą „Nuodėminga aistra“ (angl. Passion) (2012). Na, šis režisierius praeityje sukūręs daugybę garsių ir visų pripažintų filmų, kurių net neišvardinsiu, nes daugelio net nesu matęs. „Nuodėminga aistra“ rodė per „Snobo kiną“, tikriausiai jei ne ta laida ir Ryčio Zemkausko komentaras, tikriausiai net nesivarginčiau žiūrėti šio filmo.

Na, šis trileris ganėtinai įdomus ir savitas. Apie moterų begalinę konkurenciją tiek viliojime, tiek versle. Tikriausiai nieko nėra blogiau nei moters kerštas, nes ji keršija paslaptingai, taktiškai, instinktyviai ir svarbiausia – ilgai mena piktą. Apie nuodėmingą aistrą keršyti, konkuruoti ir nekęsti. Šiaip filmo pati idėja nėra labai originali ir stipri – muilo operos lygio santykių pinklės, čia atrasite bendradarbes, kurios dalijasi vienu vyru ir viena apie kitą žino daug ir pradeda viena kitą žlugdyti. Taip, sakyčiau filmas muilo operos kondensatas, tik čia nėra vargšės Marijos, kuri kenčia po turtingosios padu, abi moterys daugiau ar mažiau parodo savo ragelius. Trilerio tempas gana vidutinis, yra įdomių scenų, bet pati istorija ganėtinai vidutiniška. Sakyčiau, toks pat ir visas filmas – vidutiniškas su gerai žinomomis aktorėmis Rachel McAdams ir Naoomi Rapace. Abi nudirbo visai gerą darbą, sukūrė charakteringus kontrastiškus vaidmenis. Į jas buvo ganėtinai įdomu žiūrėti, o filmas pakankamai stilingas, tačiau to grakštumo ir užtikrintos intrigos lyg ir pritrūko.

Manau, šio filmo pagrindinė blogybė ne aktorės, ne režisūra, bet siužetas, jeigu jis būtų perlipęs per muilų operos rėmus, tada trileryje būtų užsižiebusi tikra ugnis. Šiaip ar taip, vis tiek buvo įdomu žiūrėti. 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb:5.3

Ryčio Zemkausko „Snobo naktis“ komentaras: 

Anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Pawel Kuczynski paveikslai: sveikos socialinės kritikos ir ironijos atspindžiai

Sveiki, skaitytojai,

Jau seniai norėjau pasidalyti visame pasaulyje pripažinto lenkų dailininko Pawel Kuczynski paveikslais. Netikėtai aptikau juos interneto platybėse ir labai susidomėjau. Įspūdis gana stiprus. Gal ne tiek paveikslų technine prasme, nes jos priartėjusios apskritai prie karikatūrinio hiperbolizuoto vaizdavimo, tačiau karikatūromis darbų laikyti irgi nelabai galima. Gilios, sukrečiančios socialinių problemų aliuzijos – tai labiausiai ir šokiruoja, tiksli ir aiški išsakyta dailininko pozicija ir mintis. Toks menas išties kartais būna užmirštas, bet žmonės noriai dalijasi savo Facebook‘o paskyrose šiais P. Kuczynski darbais, nes jie taiklūs, skaudžiai šmaikštūs, jų idėjos sudrebina ir atliepia kolektyvinę sąmonę, valdymo sistemas, kuriomis mes gyvename ir apskritai kalba apie absurdą, sunkiai suvokiamą propagandinę „tiesą“. Gal aš nekomentuosiu visų autoriaus darbų, o tiesiog pasidalysiu labiausiai patikusiais. Tegu darbai kalba patys už save.

 

Jūsų Maištinga Siela