Šios dienos daina: Russian Red "Loving Strangers"

Sveiki,

Niekaip nesuprantu, kaip iki šiol nebuvau pristatęs šios puikiai nuostabios dainos, kuri mane lydi jau kokius šešerius metus. Šią dainą vis „užmetu“ ir neklausau kokius metus dar daugiau, o kai vėl netyčia atrandu, klausausi kaip išprotėjęs. Atlikėja keistu pseudonimu Russian Red sudainavo dainą „Loving Strangers“ ir nuo to karto negaliu atsiklausyti šios dainos.

Russian Red tikrasis vardas Lourdes Hernandes (g. 1985) yra gana savita ispanų folklorinės ir alternatyvios muzikos atlikėja, tačiau dainas atlieka dažniausiai anglų kalba. Atlikėja jau išleidusi tris solinius albumus. Pirmasis albumas pasirodė 2008 metais ir jis beregint sulaukė tam tikro susidomėjimo, jau vien pavadinimas „Aš myliu savo akinius“ apibūdina atlikėją kaip alternatyvios muzikos dainininkę. Man asmeniškai ji primena mūsų kažkada gerą albumą išleidusi ir jau šiandien prapuolusią dainininkę Migloko. 

Daina „Loving Strangers“ pirmą kartą išgirdau ispanų režisieriaus Julio Medem filme „Kambarys Romoje“ (2010). Būtent šiame filme šis garso takelis suskambėjo itin vykusiai ir efektingai, kad tiesiog negalėjau nepasidalyti šiandien šia daina su Jumis. Pasiklausykime:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Warcraft: Pradžia" / "Warcraft"

Sveiki,

Vienas garsiausių šių metų didžiųjų filmų tikriausiai buvo mėginimas į rinką kaip novatorišką produktą masėms prastumti „Warcraft: Pradžia“ (angl. Warcraft) (2016). Puikus režisierius Duncan Jones, sukūręs pritrenkiantį ir siužetiškai netikėtą fantastinę juostą „Mėnulis“ (2009) bei gana pusėtiną filmą „Išeities kodas“, regis, pajuto pinigų kvapą ir įsisuko į išties prabangų kino projektą – daug kompiuterinės grafikos, masinės scenos, batalinės kovos ir visas „Žiedų valdovą“ primenantis įvykių kompleksas patenkinti didžiojo masinio kino mėgėjams. 

Veiksmo ir puikių specialiųjų efektų prisodrintas filmas ir žaidimo dvasia perkeltas į didįjį kiną tikriausiai ir negalėjo žiūrovui pasiūlyti kažko geresnio ir įdomesnio, nei tai, kas jau buvo sukurta iki šių dienų. Mane asmeniškai vertė suklusti vien garsi ir daug žadanti režisieriaus pavardė, kuri garantavo, kad filmas turėtų būti puikus turiniu. Vos įpusėjus, jau galima atsipalaiduoti, nes filmas viensiužetis ir turinio prasme nuobodus, vieno plano – „geriečiai“ kovoja su „blogiečiais“, kai kas išduoda, kai kas užkeikiamas ir paverčiamas „blogiečiu“ ir t. t. Apskritai tariant, šiai pasakos motyvais konstruojama batalinė invazinei istorijai pritrūko vidinės kino klausos, dar kitaip sakant, dvasingumo, kokį, tarkim, demonstruoja animacinis filmas „Simarono žirgas“, kuris sukaltas pagal visus holivudinius standartus, tačiau viduje turi laisvės polėkio, vertybinių akcentų. 

Žiūrėdamas šį filmą, (pusiau žaidimą, pusiau filmą), vis galvojau, kiek daug darbo įdėta, kiek plušėta, kad kiekvienas kadras būtų tobulas, tačiau kodėl tik itin retam filmui pavyksta išgauti turinio ir vaizdo dermę, kad patenkintų ir išrankesnį žiūrovą? Nejučia prisiminiau ir tą patį „Sostų žaidimą“ – viduramžių pasaulis, vizualizacija šio serialo, ir šio filmo išties vykusi, deja, įvykiai pernelyg nuspėjami, trūksta originalumo ir unikalumo, ką šis režisierius tikrai turi, tačiau pataikauti masėms tikrai neturėtų būti jo darbas, tačiau tikriausiai čia kalti kiti dalykai – pinigai, pinigai, pinigai.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 32/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Kristina Gudonytė "Ida iš šešėlių sodo"

Kristina Gudonytė. „Ida iš šešėlių sodo“. – Vilnius: Tyto alba, 2012.

Sveiki, mieli skaitytojai,

Taip jau nutiko, kad šiuo metu analizuoju paauglių literatūrą ir viena pirmųjų skaitytų knygų yra Kristinos Gudonytės romanas paaugliams apie „meilę ir amžinybę“ Ida iš šešėlių sodo. Tai jau nebe pirmas autorės kūrinys paaugliams, neseniai pasirodė ir dar vienas romanas pavadinimu Jie grįžtą per pilnatį, nemažai dėmesio buvo sulaukęs kūrinys Blogos mergaitės dienoraštis.

Ida iš šešėlių sodo atitinka paauglių literatūros nišą, o knyga šiemet į traukta į skaitytinų mokyklose knygų sąrašą, todėl beregint tampa šiuolaikine klasika. Jeigu dar prieš dvidešimt metų per literatūros pamokas mokiniai skaitė Šatrijos Raganos niūrią ir gana aiškias socialines vertybes absorbuojančią Irkos tragediją, tai šiandien Ida iš šešėlių sodo pasiūlo visai kitokią istoriją – pramoginę paauglių istoriją su mistiniais elementais.

Nereikia iš knygos tikėtis Hario Poterio, tačiau nereikia manyti, kad vaikų literatūra išliks tokia stoiškai narsi ir pasakojanti iš suaugusiųjų pozicijos apie žudomus gyvūnus, motinas, kurios palieka savo vaikus ir t. t.. Šis Kristinos Gudonytės romanas parašytas gana aiškia populiariosios literatūros rašymo maniera: paauglė Sofija – klasės pirmūnė, užsiciklinusi įtikti mamytei, tobulai ruošti pamokas, patikti klasės draugams. Iš esmės kodėl gi ne? Knyga atliepia iš dalies šiuolaikinių lietuvių paauglių realybę – čipsų ir išmaniųjų kartos atstovai gyvena savo kasdieninėmis problemomis, apkalba klasiokus, išgyvena dėl prastesnio pažymio ir ko gi daugiau norėti iš pačios istorijos? Paaugliai, regis, ir turėtų skaityti apie savo bendraamžių gyvenimą, tik knygai įpusėjus visgi atsiveria kiek kitokia pozicija: pasiturinčių tėvų dukrelė, akivaizdžiai šiek tiek išlepinta, bet turinti gana aiškias tvarkos ir atsakomybės nuostatas, elgiasi toli gražu ne kaip tipinė Lietuvos paauglė: svarsto rimtus klausimus, savanoriauja dėdei Aleksandrui dėl Idos, vaikšto po Vilniaus senamiestį, plepa su drauge, o reikalui prireikus atsakingai laksto į ligoninę ir perka ligoniams gėles, kaip, dievaži, kokiame filme mergaitės, kurios per anksti subręsta, mėgdžiodamas tobulas mamytes. Tačiau tai tikriausiai nėra blogai, kadangi kur kas nuobodžiau būtų skaityti apie tipinę realų paauglių kasdienybę – patyčios, stresas, emigravę tėvai ir kitos problemos, kurios paauglių literatūroje taip esama, tik ne šioje knygoje.

 Kristina Gudonytė.

Visgi tai pramoginis kūrinys, todėl nereikia pamiršti, kad banalokos socialinės į mokslus pasinėrusios mergaitės problemos atskleidžiamos paviršutiniškai, lyg iš pigokų knygų, tačiau knygos vertės vertikalę sudaro visai kitas komponentas – filosofinė-mistinė istorijos linija. Būtent mistinis elementas verčia skaitytoją klausti: kas bus toliau? Verčiama lapas po lapo ieškant kuo daugiau mistinių užuominų apie Idos vagystes ir nusikaltimus, tačiau kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad autorė tausoja istorijos veržlumą, lyg sąmoningai bandytų išlaikyti realios Sofijos pasaulį ir nepasinerti į maginės literatūros gelmes. 

Sofijos sapnas ir apsilankymas Bambikio šalyje – onirinėje erdvėje egzistuojanti viduramžius primenanti paslaptinga karalystė, kurioje mergaitė Ida yra princesė, o Sofija – negimusioji, regis, tampa esmingu viso romano įvykių tašku. Regis, iš šių žaismingų dviejų realybių autorė veda dar vieną liniją – Rytų filosofija grįsta amžinybės ir sielų kelionių idėja, kuri šiame romane turi didžiausią išliekamąją galią. Reinkarnacijos dėsnis paauglių literatūroje tinka, o šioji Idos meilės istorija, atėjusi iš amžinybės, verčia kiek kitaip pažvelgti į meilę, nusikaltimus ir atsidavimą nei per dramatiškoji Šekspyro pjesės Romeo ir Džiuljetos istoriją. 

Kristina Gudonytė sąmoningai vartoja lengvą paauglių žargoną, kuris turėtų paauglį skaitytoją dar labiau „priartinti“ prie pačios knygos. Sava kalba formuoja artimesnį, glaudesnį ryšį su literatūra, nes ji atliepia bent dalį paauglių realų gyvenimą. Akivaizdu, kad ne vien kalba, bet ir tam tikras suaugusiųjų santykių „matymas“, kad ir Aleksandro bei Viktorijos, pavaizduotas taip pat naivokai, tarsi jau kažkur būtų matyta paaugliams skirtame abejotinos vertės seriale, tačiau argi ne žaismės mūsų šiuolaikinei paauglių literatūrai ir reikia? 

Ida iš šešėlių sodo be jokios abejonės turėtų sudominti jaunesnį skaitytoją, kadangi knyga paremta ne vien populiariosios literatūros pasaulėžiūra ir menkavertėmis kasdieniškomis brendimo problemomis, – nors kas paneigs, kad ir jos nesvarbios, – tačiau išplečia vaizduotę menine galia prabilti apie amžinąją meilę, nutolstant nuo pasaulietinio matmens, o tai tikriausiai ir būtų viena didžiausių šios knygos verčių – noras atsigręžti į esmines dvasines vertybes. 

Jūsų Maištinga Siela