Šią
Kristinos Sabaliauskaitės citatą „nugnybiau“ iš spalio mėnesio
pasirodžiusio žurnalo „Moteris“, kurio viršeliui žymi rašytoja pozavo. Kiek
nusivyliau, kad interviu turinys (bent jau didžioji dalis) jau yra
pasikartojantys klausimai apie „Petro imperatorę“, ką jau per visą rudenį teko
girdėti įvairiuose vaizdiniuose interviu. Manau, interviu galėjo būti
publikuojamas rugpjūčio mėnesį...
Visgi
patys įdomiausi interviu su K. Sabaliauskaite būna, kada kalbama apie jos
asmenines dirbtuves, apie požiūrį į tam tikrus nūdienos įvykius. Rašytoja įdomiai,
laisvai ir pasaulietiškai reflektuoja, todėl man trūksta tokių skvarbesnių ir
įdomesnių pasisakymų visuomenėje, kaip antai Leonidas Donskis, kurio protas
nebuvo užtemdytas siaurais provincialiais pseudo patriotiniais maurais, bet
leido išties pasaulietiškai žvelgti į tam tikrus procesus.
Pakalbinta
apie priešus, o jų po Metų knygos tam tikro žiniasklaidoje eskaluojamo „skandalo“,
K. Sabaliauskaitės „priešų“ tikrai padidėjo. Jau vien dėl to, kad apie ją
kalbama, kad matoma... Prisiminiau J. Ivanauskaitės fenomeną, kada autorė
lygiai taip pat kai kurių diendaržių ir patvorių skaitytojų (atleiskit, už
įžeidimą) buvo smerkiama už... tiesiog populiarumą ar net tam tikras
bestselerio rašymo įsivaizduojamus sąmokslus... Manau, pačios K.
Sabaliauskaitės žodžiai puikiai nusako jos poziciją šiuo absurdišku kaltinimu.
Kai
žiūriu Jennifer Lopez dainos „Dinero“ vaizdo klipą, kuriame
pavaizduoti hiperbolizuoti turtuolių gyvenimo vaizdiniai, negaliu atplėšti akių
ir nesijuokti. Taip klasiškai vaizdais perteikta turtuolių pasaulio parodija,
meilė ir besaikis prabangos skonis, kuris tampa tikra savivertės ir statuso etikete,
kad praktiškai visi tie blizgučiai ir grilis milijono vertės kiemo pievelėje
tampa kaip briliantinė netikra cirko arena – to, ko mes dažnas iš esmės niekada
neturėsime.
Ne
vien dėl šio vaizdo klipo dalijuosi, bet ir dėl pačios dainos, kuri skamba dar
ilgai galvoje, kai vaizdas pasibaigia. Lotynų Amerikos pop muzikos sumoderninti
ritmai ir dvikalbis dainos pateikimas apeiliuoja į angliakalbių ir ispanakalbių
klausytojų rinką- ir nereikia
apsimetinėti, nes kūrinys „sukaltas“ absoliučiai komerciniais tikslais ir J.
Loper viso to tikra veteranė, kuri kaskart savo dainomis tviska prabanga.
Kritikai
dainai taip pat nešykštėjo pagyrų. Jį laikė potencialiu vienu didžiausiu
vasaros 2018 metų vasaros hitų. Paskutiniu metu labai populiaru naudoti senų
hitų intarpus atnaujintose ar perkurtose savo dainų versijose. Prisiminkime vieną
didžiausių pasaulinių hitų iš lotynų šalių, kada Camila Cabello tiesiog
negalėjai išstumti iš topų dėl dainos „Havana“, kuri ritmiškai buvo perdainuota
iš senos dainos, skirtos kino filmui... J. Lopez tuo naudojasi ir dar pasikviečia
jau mega populiarumą pripažinimą pelniusią reperę Cardi B bei DJ Khaled. Kartu
jie sukuria karnavalinio, lengvo ir kartu ironizuoto pasaulio vaizdinį, į kurį
galima žiūrėti su pavydu ir su pašaipa.
Žodžiai
/ lyrics
Jennifer Lopez –
„Dinero"
(feat. DJ Khaled & Cardi B)
[Jennifer Lopez (DJ Khaled):]
Me and Benjamín Franco stay at the banco
Getting checks like Nike, everywhere that I go
If you ain't getting no pesos, ¿qué estás haciendo? (J-Lo)
Stack it up like legos, quiero dinero (another one)
Me and my man, we stack it up to the ceiling (more money)
Cállate la boca, let me finish (more money)
Every day I'm alive I make a killing (let's get it)
Yeah, I swear I'ma get it
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
I just want the green, want the money, want the cash flow
Yo quiero noventa, sí, cincuenta, sí, doscientos
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
I just want the green, want the money, want the cash flow
Yo quiero noventa, sí, cincuenta, sí, doscientos
Soy la Princesa, San Juan, Puerto Rico
They say money talk, but my talking bilingual
I should be cuffed ’cause I don't do singles
In love with the money so don't need to mingle (let's ride)
Just back it up, hot talk yeah back it up
Holla at that if you actin' up
You ain't got that you can't sit with us, yeah
Designer frames make you double take
Ben and Andy on a double date
Grant just hit me said he on the way
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
I just want the green, want the money, want the cash flow
Yo quiero noventa, sí, cincuenta, sí, doscientos (Cardi B)
[Cardi B:]
(Look)
They gon' do what I say so, Cardi B and J. Lo
Talk behind my back, but never up in my face, though
I just want my money, chips, guac, and queso
Y’all can kiss my ass, dame un beso
Dominicana, drippin’ in designer
I got the juice, no Tropicana
I got the box that got the most flavor
Big fat cat like in the bodegas
Still making money moves (yeah)
Tell me what you think (yeah)
Merenge to the money (woo)
Bachata to the bank (oww)
I slice it up, I'm like sofrito
I need my money, yo necesito
I told y’all, I'm trap Selena
I'll backhand a bitch like Serena
We need the guap, run up in your spot
Put it in your head like give me what you got
Two bad bitches that came from the Bronx
Cardi from the pole and Jenny from the block (block)
[Jennifer Lopez (DJ Khaled):]
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
I just want the green, want the money, want the cash flow
Yo quiero noventa, sí, cincuenta, sí, doscientos
Yo quiero, yo quiero dinero, dinero, di- (dinero)
I just want the dinero, di- (dinero)
I just want the dinero, dinero
I just want the dinero, dinero
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
Yo quiero, yo quiero dinero, ay
I just want the green, want the money, want the cash flow
Yo quiero noventa sí, cincuenta sí, doscientos
[Jennifer Lopez:]
Me and Benjamín Franco stay at the banco
Getting checks like Nike, everywhere that I go
If you ain't getting no pesos, ¿qué estás haciendo?
Stack it up like legos, quiero dinero
Absoliučiai
netikėtai nusprendžiau pažiūrėti išliaupsintą dokumentinę juostą apie Pirmojo
pasaulinio karo siaubus, kurį sumontavo „Baubas“, „King Kongas“ bei „Hobito“
dalių režisierius Peter Jackson „Jie niekada nepasens“ (angl. They Shall
Not Grow Old) (2018). Režisierius ilgai dirbo su išlikusia autentiška
Pirmojo pasaulinio karo filmuota medžiaga, susikvietė garsiausius ir
profesionaliausius specialistus, kurie „išskaitytų“ iš kadaise nusifilmavusių
vyrukų lūpų žodžius, „nuspalvintų“ ir kiek įmanoma išryškintų filmuotus
kadrus... Iš viso to jis sulipdė visą filmą, kuriame pasakotojas pirmuoju
asmeniu pasakoja savo patirtis šiame kare, o autentiškus karo vaizdus mes
regime kaip papildančias iliustracijas.
Iš
esmės filmas tikrai įsimintinas vien dėl lengvai techniškai perteiktos ir
sutvarkytos medžiagos. Žiūri į tuos septyniolikmečius kreivais dantimis ir
besišypsančius, kurie atlapaširdiškai eina į karo mėsmalę, ir suvoki, kaip
lengva yra valdyti žmogų, kuris apie save nereflektuoja, neturi pakankamai
išsilavinimo – jis gi patrankų mėsa. Nereikia būti genijumi, kad įvertintum XX
amžiaus kadruose vaizduojamus veidus – tik nuotykių ir žaidimų ištroškę
vaikėzai iš fabrikų, kurie vos parašo savo vardą, kuriuos tampo lyg bulvių
maišus politiniai galios svertai, o jų galvelės pramuštos patriotiškumo kvailais
idealais, kurie dar ir šiandien gajūs Lietuvoje, kai kalbama apie šauktinius ir
kitus ale „reikšmingus“ dalykus... Visgi ne iš pat pradžių suvokiau pasakotojo
apgaulę, jo pozityvi intonacija, kad karas yra jėga netgi iš ten sugrįžus kaip
iš didelio nuotykio, mane šiek tiek pykdė: ar nebus filmas dar vienas
propagandinis karo meno ir grožio indikatorius ir taip nučiuožusiems mūsų
šiuolaikiniams vyrukams, kurie pasvajoja nors vieną dieną pabuvoti tuose
apkasuose?
Visgi
filmo pabaigoje pasakotojas daro refleksyvinį lankstą ir paneigia savo susižavėjimą
karu, kurį stačiai teigė filmo pradžioje. Karas atnešė socialinį ir dvasinį
atskirtį nuo pasaulio. Romiu balsu ir tonu pasakojamos žiaurios kasdienybės
apkasuose ir linksmybės tarp ramesnių karo periodų tik patvirtina siaubingai skaudžią
tiesą – neišsilavinusiems, neišprususiems ir sunkų juodą darbą dirbantiems
jaunuoliams karas tebuvo užsiėmimas, kuris neleisdavo galvoti, kad jie
beverčiai. Menkavertiškumas ir nereikalingumas taikiame pasaulyje vyrukams dar
didesnė kančia nei visos tos žaizdos karo siautulyje. Iš esmės filmas man
sukėlė labai prieštaringų jausmų, bet galiausiai atvedė į tą patį suvokimą,
kokį patyriau skaitydamas Svetlanos Aleksijevič dokumentines knygas apie kare
buvusius žmones. Tai yra susipriešinimo tarp natūralaus veiksmo ir
įsivaizduojamo primesto idealo, kuris kaip niekas kitas gali pražudyti civilizaciją,
nes idealai ir įsitikinimas, kad kovoji „teisingoje pusėje“ tėra tik pats
paprasčiausias bevertis smurto protrūkio pateisinimas, kurį sumišusiais žmonėmis
žaidžia politinės jėgos. Iš esmės tai gera dokumentika, apie tai, kaip
kariaujami beprasmiai karai ir niekas negali sustabdyti šios
beprotybės-beprasmybės.
Šią
dainą išgirdau skuosdamas pro duris į darbą. Dar spėjau pamatyti vaizdo klipą. Pamaniau,
kad tai „Kašpirovskio dantų“ muzika ir vaizdo klipas – jie kuria panašiu
stiliumi, tad labai nustebau, kad „Namo reiks pareit“ dainą sukūrė
ir šį šmaikštų vaizdo klipą pateikė Saulius Prūsaitis.
Tiesą
sakant, esu nuo lietuviškos muzikos taip atitrūkęs, kad nelabai žinau, kas ten
besideda. Tada, kai dar rodydavo „Kelias į žvaigždes“ ir žinojau kiekvieno „Pikaso“,
„Mango“ ir Geltonos teksto žodžius, atrodo, kad tai buvo ne tik kitoje
epochoje, bet kitoje planetoje... Todėl tokie „sugrįžimai“ prie lietuviškos
muzikos man pačiam atrodo ne tiek kad netikėti, bet veikiau lyg bandyčiau
patekti ar užglaistyti praėjusių dešimt metų, kurių nemačiau ir negyvenau
lietuviškoje muzikoje, nes atrodė, kad lietuviškos muzikos išvis nebeliko...
Bet tai tik mano asmeninis įspūdis.
Siūlau
pasižiūrėti ir pasiklausyti šios dainos.
Žodžiai
/ lyrics
Saulius
Prūsaitis – Namo reiks pareiti
Kai norisi kažką nuveikt
Ir su draugais gerai pasvaigt.
Žinai, sunkiausia nusiteikt –
Namo reiks pareit.
Kai pajunti, kad jau gerai,
Į priekį juda reikalai.
Ir nesinori visko baigt –
Namo reiks pareit.
O jei netyčia mergina,
Pasako, kad šiąnakt viena.
Tada sunku nenusikeikt –
Namo reiks pareit.
Ir jei jau tuoj
Arba jau greit,
Visai čia pat.
Beveik beveik.
Nereikia mokyti,
Kaip reik –
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo namo.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo namo.
Visi kartu dabar.
Kai viskas taip,
O nėra ne.
Mes kosmonautų režime.
Vidinis balsas
Sako greit –
Namo reiks pareit.
Arba, kai nuotaika gera.
Kažkas užgroja gitara.
Labai sunku neįsižeist,
Kai tau pasako –
Reiks pareit.
Nors kartais būna atvirkščiai,
Kai nemalonūs tie svečiai,
Kai nėr ką girt.
Yra ką peikt –
Namo reiks pareit.
Ir jei tau be namų gerai,
Tada sakau tau atvirai.
Ir nuoširdžiai linkiu pasveikt –
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo namo.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo namo.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo reiks pareit.
Namo namo.
Jau
kuris laikas visur girdžiu šią dainą. Jos priedainis kaip lopšinė! Ir tai yra
naujausias britų atlikėjo Sam Smith singlas „How Do You Sleep?“,
pasirodęs liepos mėnesį ir šiuo metu YouTube kanale jau turi kiek daugiau nei 140
milijonų peržiūrų. Šį įsimintiną hitą padėjo sukurti hitų kalvės meistras Max
Martin. Švelnaus ir malonaus skambesio daina nuteikia itin ramiai, o LGBT tema
pasižymintis vaizdo klipas galutinai įrėmina atlikėją kaip išsivadavusį iš
seksualinių gniaužtų ir priėmusį save tokį, kaip jis pats teigia, moterišką,
koks visada ir buvo. Nesu tikras, ar man šis vaizdo klipas patinka, visai ne
dėl „gėjiškumo“, galbūt tiesiog pritrūko įdomesnės provokacijos nei apsinuoginę
vyrukai šalia diva primenančio Sam Smith... Bet kokiu atveju, grožis yra
subtilus dalykas ir autoriaus dainos realizavimas klipe buvo toks, koks jis
yra.
Visgi
man daina labai patinka. Kanadoje ir Australijoje singlas tapo platininiais,
Portugalijoje ir Naujojoje Zelandijoje auksiniais, o Britanijoje – sidabriniu.
Latvijoje šis kūrinys pasiekė antrąją klausomiausios ir populiariausios dainos
topą.
Kviečiu
pasižiūrėti vaizdo klipą ir pasiklausyti kūrinio:
Žodžiai
/ lyrics
Sam Smith - "How
Do You Sleep?"
I'm done hating myself for feeling
I'm done crying myself awake
I've gotta leave and start the healing
But when you move like that, I just wanna stay
What have I become? Looking through your phone (now oh now)
Love to you is just a game
Look what I have done, dialing up the numbers on you
I don't want my heart to break, baby
How do you sleep when you lie to me?
All that shame and all that danger
I'm hoping that my love will keep you up tonight
Baby, how do you sleep when you lie to me?
All that fear and all that pressure
I'm hoping that my love will keep you up tonight
Tell me, how do you?
Love will keep you up tonight
Tell me how do you?
Oh no, how did I manage to lose me?
I am not this desperate, not this crazy
There's no way I'm sticking 'round to find out
I won't lose like that, I won't lose myself
Look what I've done
Dialing up the numbers on you
I don't want my heart to break, baby
How do you sleep when you lie to me?
All that shame and all that danger
I'm hoping that my love will keep you up tonight
Baby, how do you sleep when you lie to me?
All that fear and all that pressure
I'm hoping that my love will keep you up tonight
Tell me, how do you?
Love will keep you up tonight
Tell me how do you?
Love will keep you up tonight
Baby, how do you sleep when you lie to me?
All that shame and all that danger
I'm hoping that my love will keep you up tonight
Baby, how do you sleep when you lie to me?
All that fear and all that pressure
I'm hoping that my love will keep you up tonight
Tell me, how do you?
Geroms
knygoms visada atsiras vietos, pagalvojau, priimdamas dar šūsnį knygų, tačiau,
žiūriu, kad nelabai beturiu, kur dėti jas. Greitai atsiras vietos trūkumas,
todėl dalį jau tenka išparduoti, dalį nunešti į rūsį.
Kai
buvau mažas, norėjau savos bibliotekos. Maždaug tokios, į kokią užeini mažuose
miesteliuose – vos viena salė, kampe vaikų literatūra, didžioji dalis – grožinė
suaugusiems.
Kaip
nuspręsti knygos vertę? Gerai, kad dar yra pas mane abejotinų knygų, kurių
neskaičiau arba skaičiau seniau nemokėdamas atsirinkti, kurios yra geros. Dabar
knygų atsirinkimo prioritetai labai paprasti – leidyklos, autoriai,
literatūrinės premijos ir, žinoma, vertėjų pavardės.
Nekantrauju
perskaityti šią ketveriukę ir pasidalyti su jumis įspūdžiais.
Rašytojo
Jurgio Kunčino romanas „Tūla“ jau perleistas nežinia kiek kartų ir vis su
skirtingais knygos viršeliais. Tikriausiai nesumeluosiu sakydamas, kad
pastarasis viršelis su dailininko Raimundo Šližio paveikslo fragmentu yra mano
mėgstamiausias. Neseniai už kelis eurus įsigijau ir paties Raimundo Šližio
didžiulę biografiją su gausiomis nuotraukomis ir paveikslų iliustracijomis.
Labai
saviti dailininko darbai, manding, atrado ir savo „paralelinį rašytoją“, kuris
jau ne kartą buvo pasidabinęs knygos viršelyje šio dailininko darbais,
pavyzdžiui, J. Kunčino romanas „Kasdien į karą“. Retai kada būna, kada
skaitydamas J. Kunčino tekstus, gali įsivaizduoti pasaulį ir „iškreiptus“
žmones taip, kaip juos vaizdavo dailininkas Raimundas Šližys.
