Informacija apie albumą: Rita Ora – You & I [vinyl / LP] (2023)
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Tai mano asmeninė
nuomonė, už kurią man niekas nemokėjo ir niekas neprašė pasidalyti nuomone. Retai
ką nors parašau apie kosmetikos produkciją, tačiau šįkart perkratęs savo vonios
spintelę pastebėjau, kad paprastai mėgstu naudoti vienos linijos produkciją
plaukams. Pastaruoju metu, jau keleri metai mūsų šalies lentynose galima rasti
AUSSIE produkcijos linijos šampūnų, kondicionierių, plaukų kaukių ir aliejaus.
Štai ką pavyko atkapstyti (matote nuotraukoje), ne viskas man tinka iš šios
linijos, ne viską ir perku, tačiau kad neatsirastų kokia manija, kaip su knygų
pirkimais, reikia prisilaikyti saiko...
Visgi kuo man patinka
AUSSIE (šis terminas, kaip supratau, kilo iš Australijos šalies pavadinimo, tai
savotiškas slengas, žargonas apibrėžti tai, kas yra Australija), o būtent šios
produkcijos sudėtyje yra australiškų vaisių ir riešutų ekstraktai. Kvepia
kitaip nei įprastos linijos produktai, gal kai kam pasirodys per egzotiškai
saldžiai ir ne visiems patiks, bet man patinka, primena kažką iš vaikystės. Labiausiai
patinka ta produkcija, kuriose yra makadamijos riešutų aliejus. Tiesa, nežinau,
koks tas poveikis, galiausiai visi šampūnai ir kondicionieriai daugiau ar
mažiau yra panašūs, iš tų pačių fabrikų, bet kol kas remiuosi dėl produktų kvapų
ir tekstūros, o ir dizainas man toks žaismingai priimtinas. Gal kas bandėte,
kokie atsiliepimai?
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Mėgstu užbėgti svetimose
šalyse į knygynus ir pasižiūrėti, ką skaito kitataučiai. Šįkart man tai pavyko
padaryti Avinjone, Prancūzijoje. Apie šio miesto išskirtinumą, jei liks laiko,
padarysiu atskirą apžvalgą. Prancūzijoje veikiantis knygų, muzikos įrašų,
vinilinių plokštelių ir kompiuterinės technikos tinklas FNAC įsikūręs viename
iš pagrindinių Avinjono centro bulvarų. Adresas, jeigu būsite, galite užsukti. FNAC
Avignon 19 Rue de la République, France. Antrame aukšte veikia didelis
knygynas, bandžiau ten surasti Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“
prancūzišką vertimą, deja, nepavyko, gal neturėjo? Bet kokiu atveju, kviečiu
pasižiūrėti, ką ir kaip skaito prancūzai 2023 metų vasarą.
Prancūzų
ir lietuvių pamėgtas populiariosios literatūros kūrėjas Guillaume Musso iki
šiol labai perkamas ir populiarus tarp prancūzų.
Prancūzai,
kaip ir daugelis vakariečių, kažkodėl knygas leidžia išskirtinai vien tik
minkštais viršeliais. Taip ir įsivaizduoju vidutinį prancūzų bukinistą, kuris
atvažiuoja į Lietuvą ir pamato kokiais prabangiais viršeliais leidžiame mes
knygas, kartais netgi visiškus vienadienius meilės romanus. Knyga pas mus
suvokiamas kaip eksliuzyvinis daiktas, prabangos ir puošmenos prekė, ne vien
skaitymui skirtas dalykas, o prancūzai tikriausiai kitaip.
Annos
Patchett romanas „Olandų namas“, kuris, beje, man labai patiko, vis dar tarp
prancūzų skaitomiausia.
Prancūzai
reklamuoja savo literatūrinių premijų laimėtojus. Apie tai kasmet išsamiai
pristato literatūrologas Vytautas Bikulčius. Tai visada paskatina populiarumą.
O Goncourt‘o premijos laureatus neretai išsiverčiame ir mes patys.
Aptikau
išskirtinę prancūzų populiarią autorę Leila Slimani. Sąžinė užgriaužė, kad
paskutinis išverstas romanas „Kitų šalis“ mano taip ir liko neperskaitytas.
Amerikiečių
autorius Cormac McCarthy taip pat išskirtas atskirame paminėjimo stende. Šiemet
pasaulis neteko šio autoriaus ir dėmesys jo kūrybai yra savaime suprantamas. Čia
prisiminiau tuos bambeklius, kai mirė J. Ivanauskaitė, o jos kūryba buvo
masiškai tiražuojama, o leidykla kaltinama daranti verslą. Mūsų sovietinio požiūrio
nesupras vakariečiai.
Atskirai
reklamuojami, ko dar pas mus tikrai nėra, nebent tam tikrose internetinėse
parduotuvėse, LGBTQ+ literatūros naujienos ir bestseleriai.
Premijų
gavėjai, pavyzdžiui, Annie Ernaux, kuri neseniai pelnė Nobelio premija,
pristatoma jau kiek kitokiame, išskirtiniame stende.
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Kas tik nežino „Paveldėtas“
ir „Saulės kultas“ režisieriaus Ari Aster? Būsiu vienas iš tų, kurie laukė
trečiojo režisieriaus filmo „Visos Bo baimės“ (angl. Beau Is
Afraid) (2023). Trijų valandų pasakojime aktoriaus Joaquin Phoenix
veikėjas Bo, tikriausiai pažodžiui išvertus Gražusis, keliauja aplankyti savo motinos,
iš pradžių gyvos, o po to jau ir mirusios. Kelionė trunka, atrodo, visą
amžinybę, tačiau tik būdas režisieriui papasakoti žmogiškosios tragikomedijos
istoriją, kurioje galime atpažinti patys save.
Bo – sutraumuotas vidutinio
amžiaus vyras, kuris turi psichologinių problemų. Jo protas patologiškai iškreipia
tikrovės vaizdinius, o jiems slopinti terapeutas gydytojas išrašė stiprius vaistus.
Tiesa, neaišku, ar jie labiau slopina, ar plečia tas haliucinacijas, tačiau Bo
gyvena siaubingame žudynių, narkomanų, prostitučių kvartale, arba bent jau jam
taip atrodo. Jį nuolat persekioja demonai, jis nebejaučia natūralios laiko
tėkmės, o žmonės gali tapti visai nebe žmonės, o proto ir vaizduotės sukurtomis
projekcijomis. Galiausiai režisierius konstruoja Bo kelionę kaip Dantės ir
Vergilijaus kelionę per devynis pragaro ratus, tačiau tai tampa Bo vaikystės,
jaunystės, dabarties ir senatvės chaotiška tekstūra, kurią dar iliustruoja ir
absoliutūs sąmonės užtemimai, animaciniai ir makabriškos komedijos intarpai ir,
atrodo, visiški nonsensui būdingi simboliai, pavyzdžiui, teatras miške, kuris
aiškiai iliustruoja vaikystės pasakų ir mokyklinės scenos nuotrupas. Žodžiu,
režisierius konstruoja realybę ne visiškai beprotiškai, bet analizuodamas, kaip
galėtų veikti palaužto psichinio ligonio matymas, sudurstydamas iš veikėjo paaugliškos
nesėkmingos pirmosios meilės bei valdingos ir kontroliuoti mėgstančios motinos.
Filmas yra totali
beprotybė, pakrikusios sąmonės vaizdinio koliažas, kuris žiūrovą pritrenkia
savo originaliais ir netikėtais sprendiniais bei nuolat kintančia dinamine
ekspresija. Atrodo, kad myžnius Bo absoliučiai bevalis, jis keliauja ir nuolat
verkšlena. Nors jis ir sutrikęs bei pakrikęs, seniai manęs neerzino toks
besąlygiškas veikėjo zyzimas ir pasidavimas tų vaizdinių spaudimui. Atrodo, kad
jis net nesistengia suprasti ir kovoti. Iš vienos pusės tai pateisinama, nes
filmas idėjinis, už visų simbolių ir net veikėjo veiksmų yra kita reikšmė. Filmas
nepalieka abejingo, netgi jeigu jis jums absoliučiai nepatiks, jūs jį
prisiminsite, jeigu pažiūrėsite iki galo. Visgi lyginant, kad ir su „Saulės
kultu“, „Visos Bo baimės“ atrodo šiek tiek ištęstas, viduryje filmo ištinka
kažkokia didelė pauzinė duobė, kuri verčia dirsčioti į laikrodį. Gal per
daug užsiboksuota su pagrindinio veikėjo melancholija ir prislėgimu, kažkaip
vietomis norėjosi ne tik veikėjo plūduriavimo nekintančioje emocinėje padėtyje,
bet ir kažkokio kitokio vyksmo, galgi daug ką būtų išsprendę juostos
sutrumpinimas. Nepaisant visko, filmas man patiko, nes jis kėlė dvejopus
jausmus. Gal tai ne mėgstamiausias visuminis režisieriaus darbas, tačiau
išlaiko savo keistumą, siaubo filmo naujo braižo būsimą klasiką.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 63/100
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Ką tik mane pasiekė
žinia, kad Amerikoje mirė džiazo muzikos legenda Tony Bennett (1926-2023),
sulaukęs 96 metų. Tikriausiai tik tie, kurie klausosi džiazo, ši pavardė
žinoma, bet Tonį iš tikrųjų galėjote išvysti pačiuose prestižiškiausiuose
muzikos renginiuose ir jis nepaliovė dainuoti su pačiomis ryškiausiomis
atlikėjomis, tokiomis kaip Christina Aguilera ar net Lady Gaga, su pastarąja
netgi įrašė atskirą albumą.
Tiesą sakant pati
geriausia ir mano klausomiausia Tony Bennett daina buvo įrašyta 2011 metais
rugsėjo mėnesį kartu su vokaliste Amy Winehouse „Body and Soul“.
Deja, pačiai atlikėjai tai buvo jau paskutinis darytas įrašas prieš jos mirtį. Būtent
per šią dainą, kuri pirmąkart buvo atlikta dar prieš Antrąjį pasaulinį karą,
1930 metais, dainavo ne vienas garsus džiazo atlikėjas, su šia daina man
siejasi ir šis puikiai anuomet ir dabar vis tebeskambantis duetas. 2016 metais
atlikėjui buvo diagnozuotas Alzhaimeris... Pasiklausykime šios puikios džiazo
muzikos, kuri atlikėjui net pelnė Grammy ir patekęs 85 metų į TOP HOT Billboard
šimtuką, tapo seniausiu atlikėju rekordininku.
Amy Winehouse – Body And
Soul
(with Tony Bennett)
Lyrics / žodžiai
[Tony:]
My heart is sad and
lonely,
For you I sigh, for you,
dear, only
Why haven't you seen it
I'm all for you, body and
soul
[Amy:]
I spend my days in
longing,
And wondering why it's me
you're wronging
I tell you I mean it
I'm all for you, body and
soul
[Tony:]
I can't believe it, it's
hard to conceive it
That you'd turn away
romance
[Amy:]
Are you pretending, it
looks like the ending
Unless I could have one
more chance to prove, dear
[Tony:]
My life a wreck you're
making
[Amy:]
You know I'm yours just
for the taking
[Both:]
I'd gladly surrender,
myself to you, body and soul
[INSTRUMENTAL (4 Bars)]
[Tony:]
Are you pretending, it
looks like the ending
Unless I could have one
more chance to prove, dear
[Amy:]
My life a wreck you're
making
[Tony:]
You know I'm yours for
just the taking
[Both:]
I'd gladly surrender,
myself to you, body and soul
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Šiandien trūktelėjo prie
šiuolaikinės populiariosios lietuviškos muzikos. Ne visada jos klausausi, galgi
net labai retai, tačiau, kai jau visai prastai, prisimenu Monikos Liu
dainą „Kodėl tu čia?“, kuri kartu tapo ir ketvirtuoju solinio
albumo pavadinimu, pasirodžiusiu šiemet gegužę. Šįkart konkrečiai apie
pagrindinę albumo dainą, kuri tikriausiai tapo atlikėjos pastarųjų metų
gyvenimo išraiška, skyrybos, daug dėmesio TV projektuose ir, žinoma, Eurovizija,
kuri kaip reikiant išsunkia. Visgi daina nuostabi, kaip atlikėjai ir būdinga,
savitai ekspresyvi. Gilios bosinės gitaros natos, atlikėjos tyčia
įžemintas balsas, o jau vaizdo klipas
yra ikoninis. Jūs tik pažiūrėkite, kokiomis ekspresyviomis priemonėmis ir kiek
tyčia makabriškai ironiškomis grimasomis perteikti vaizdai, tad ir režisierius Saulius
Baradinskas, kuris kūrė šį klipą, iš esmės perteikia gana Q. Tarantino
beprotišką holivudinę tekstūrą, kuri be galo tinka dainai.
„Kai tave įskaudinęs
žmogus vis dar yra tavo namuose, o tu savęs klausi „Kodėl tu čia?“, vadinasi
laikas paprašyti namų raktų ir tarti „viso gero“. Esu taip padariusi“, –
prisimena Monika. Kadaise neištikimybę išgyvenusi Monika Liu subėrė jausmus į
naująją dainą „Kodėl tu čia?“. Joje dainininkė ir dainų kūrėja pasakoja apie
vyrą, kuris išėjo į darbo vakarėlį ir naktį negrįžo: „Ši daina parašyta iš
moters perspektyvos“, – pasakoja kūrėja.
Monika Liu – Kodėl tu
čia?
[lyrics / žodžiai]
Tą rytą pakilo saulė
aukštai kaip niekada
Atrodė diena bus eilinė
savotiškai paprasta
Akių nepramerkus ranka
ieškojo tavęs
Bet koks nemalonus
siurprizas
Šalia - tuščia vieta
Keliuos, lekiu, skubu
panika puola mane
Gal tu pavargęs vargšeli
ant stalo užmigai darbe?
Apsipilu vandeniu šaltu -
tarpdury stovi tu.
Gesinu cigaretę į delną
ir klausiu
Kodėl tu čia?
Kodėl tu čia?
Kodėl tu čia?
Kodėl tu čia?
Kaltas, kaltas ir dar
kartą kaltas, žmona
Kad nusekiau paskui
šilkinį sijoną.
Vakare buvo tamsu ,
patikėk, man baisu , bet vistiek
suprask ir mane -
ar aš dar kažkiek
egzistuoju tavo prioritetų sąraše?
O ji eidama pro šalį
pagyrė mane.
ką sakė?
sakė aš geriausias, aš
moteriai dovana !
tai ką man dabar padaryt,
kai žinau, jog sugrįžus namo
rasiu piktą surūgusią
raganą,
putom pasruvusią, rėkiant, kodėl aš čia ?!
Kodėl tu čia?
Kodėl tu čia?
Kodėl tu čia?
Kodėl tu čia?
todėl, todėl
tiesiog todėl
todėl, todėl
tiesiog todėl
Aš nerėkiu - aš tik
garsiai kalbu.
Kodėl tu čia?
Kodėl tu čia?
Kodėl tu čia?
Kodėl tu čia?
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Po tam tikrų motinystės
atostogų į sceną grįžta tikriausiai viena populiariausių Lietuvos
populiariosios muzikos atlikėjų Justė Arlauskaitė Jazzu su nauju kūriniu
„Išgėriau išrūkiau“. Tiesa, kiek keistokas tos dainos pavadinimas,
persmelktas bohemiškų nuojautų, jog ir tokia turėtų būti daina, tačiau atlikėja
interviu teigia kiek kitokius dalykus.
„Daina apie uždraustą
meilę, priklausomybę nuo žmogaus, ilgai nueitą kelią link išsilaisvinimo ir
išsilaisvinimą nuo toksiškų jausmų. Daina gimė, kai visiškai paleidau vieną
žmogų ir supratau, kad meilė gali būti besąlygiška, kad niekada daugiau savęs
nebežeminsiu ir neįrodinėsiu, kad esu geresnė nei iš tiesų esu. „Kai supratau,
kad esu verta didžiausios meilės ir pagarbos, o ne kančios ir kasdienių ašarų,
ta daina atėjo lyg apsivalymas, gijimo pradžia. 10 metų kažkokiam kosmose
buvau, tas jausmų kelias buvo labai visoks – nuo visiško savęs susižlugdymo,
kai negalėdavau būti viena, lėtai save žudžiau bemiegėm naktim ir
priklausomybėm – iki dvasininių ieškojimų, psichologų, visapusiško pagalbos
prašymo, meilės sau paieškų ir galiausiai – išsilaisvinimo ir naujos kelio
pradžios, kur nebelanko tamsa, destrukcija ir skausmas“, – atsiradimo istoriją
pasakoja kūrėja. Teigė ji puslapiui bilietai.lt
Lietuvos klausytojai
anksčiau kritikavę atlikėją dėl eksperimentavimo su muzika ir įvaizdžiu turėtų
apsidžiaugti, nes žiūrint į naują vaizdo klipą, tokį juodai baltą, primena klasikinę
Jazzu, bet tuo pačiu ir kaskart vis kitokią, kaip pati sako, išsilaisvinusi nuo
priklausomybių. Pasiklausykime.