2023 m. liepos 24 d., pirmadienis

Vinilinė plokštelė: Cher – It's a Man's World [vinyl / 4LP] (album 1995, edition 2023)

 
Informacija apie albumą:  Cher – It's a Man's World [vinyl / 4LP] (album 1995, edition 2023)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Leona Lewis – Spirit [vinyl / 2LP] (2007 album, edition 2023)

 Informacija apie albumą: Leona Lewis – Spirit [vinyl / 2LP] (2007 album, edition 2023)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Rita Ora – You & I [vinyl / LP] (2023)

 
Informacija apie albumą: Rita Ora – You & I [vinyl / LP] (2023)


Jūsų Maištinga Siela

Aussie produkcijos linija: šampūnas, plaukų kaukė, kondicionierius, aliejus / Aussie hair products for aussome hair shampoo and conditioner

 Sveiki,

 

Tai mano asmeninė nuomonė, už kurią man niekas nemokėjo ir niekas neprašė pasidalyti nuomone. Retai ką nors parašau apie kosmetikos produkciją, tačiau šįkart perkratęs savo vonios spintelę pastebėjau, kad paprastai mėgstu naudoti vienos linijos produkciją plaukams. Pastaruoju metu, jau keleri metai mūsų šalies lentynose galima rasti AUSSIE produkcijos linijos šampūnų, kondicionierių, plaukų kaukių ir aliejaus. Štai ką pavyko atkapstyti (matote nuotraukoje), ne viskas man tinka iš šios linijos, ne viską ir perku, tačiau kad neatsirastų kokia manija, kaip su knygų pirkimais, reikia prisilaikyti saiko...

 

Visgi kuo man patinka AUSSIE (šis terminas, kaip supratau, kilo iš Australijos šalies pavadinimo, tai savotiškas slengas, žargonas apibrėžti tai, kas yra Australija), o būtent šios produkcijos sudėtyje yra australiškų vaisių ir riešutų ekstraktai. Kvepia kitaip nei įprastos linijos produktai, gal kai kam pasirodys per egzotiškai saldžiai ir ne visiems patiks, bet man patinka, primena kažką iš vaikystės. Labiausiai patinka ta produkcija, kuriose yra makadamijos riešutų aliejus. Tiesa, nežinau, koks tas poveikis, galiausiai visi šampūnai ir kondicionieriai daugiau ar mažiau yra panašūs, iš tų pačių fabrikų, bet kol kas remiuosi dėl produktų kvapų ir tekstūros, o ir dizainas man toks žaismingai priimtinas. Gal kas bandėte, kokie atsiliepimai?

 

Jūsų Maištinga Siela 


2023 m. liepos 22 d., šeštadienis

Ką šią vasarą skaito prancūzai? Knygynas Avinjone: FNAC Avignon 19 Rue de la République, France

 Sveiki,

 

Mėgstu užbėgti svetimose šalyse į knygynus ir pasižiūrėti, ką skaito kitataučiai. Šįkart man tai pavyko padaryti Avinjone, Prancūzijoje. Apie šio miesto išskirtinumą, jei liks laiko, padarysiu atskirą apžvalgą. Prancūzijoje veikiantis knygų, muzikos įrašų, vinilinių plokštelių ir kompiuterinės technikos tinklas FNAC įsikūręs viename iš pagrindinių Avinjono centro bulvarų. Adresas, jeigu būsite, galite užsukti. FNAC Avignon 19 Rue de la République, France. Antrame aukšte veikia didelis knygynas, bandžiau ten surasti Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ prancūzišką vertimą, deja, nepavyko, gal neturėjo? Bet kokiu atveju, kviečiu pasižiūrėti, ką ir kaip skaito prancūzai 2023 metų vasarą.



Prancūzų ir lietuvių pamėgtas populiariosios literatūros kūrėjas Guillaume Musso iki šiol labai perkamas ir populiarus tarp prancūzų.



Prancūzai, kaip ir daugelis vakariečių, kažkodėl knygas leidžia išskirtinai vien tik minkštais viršeliais. Taip ir įsivaizduoju vidutinį prancūzų bukinistą, kuris atvažiuoja į Lietuvą ir pamato kokiais prabangiais viršeliais leidžiame mes knygas, kartais netgi visiškus vienadienius meilės romanus. Knyga pas mus suvokiamas kaip eksliuzyvinis daiktas, prabangos ir puošmenos prekė, ne vien skaitymui skirtas dalykas, o prancūzai tikriausiai kitaip.



Annos Patchett romanas „Olandų namas“, kuris, beje, man labai patiko, vis dar tarp prancūzų skaitomiausia.



Prancūzai reklamuoja savo literatūrinių premijų laimėtojus. Apie tai kasmet išsamiai pristato literatūrologas Vytautas Bikulčius. Tai visada paskatina populiarumą. O Goncourt‘o premijos laureatus neretai išsiverčiame ir mes patys.



Aptikau išskirtinę prancūzų populiarią autorę Leila Slimani. Sąžinė užgriaužė, kad paskutinis išverstas romanas „Kitų šalis“ mano taip ir liko neperskaitytas.



Amerikiečių autorius Cormac McCarthy taip pat išskirtas atskirame paminėjimo stende. Šiemet pasaulis neteko šio autoriaus ir dėmesys jo kūrybai yra savaime suprantamas. Čia prisiminiau tuos bambeklius, kai mirė J. Ivanauskaitė, o jos kūryba buvo masiškai tiražuojama, o leidykla kaltinama daranti verslą. Mūsų sovietinio požiūrio nesupras vakariečiai.



Atskirai reklamuojami, ko dar pas mus tikrai nėra, nebent tam tikrose internetinėse parduotuvėse, LGBTQ+ literatūros naujienos ir bestseleriai.



Premijų gavėjai, pavyzdžiui, Annie Ernaux, kuri neseniai pelnė Nobelio premija, pristatoma jau kiek kitokiame, išskirtiniame stende.




Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Visos Bo baimės" / "Beau Is Afraid"

 

Sveiki,

 

Kas tik nežino „Paveldėtas“ ir „Saulės kultas“ režisieriaus Ari Aster? Būsiu vienas iš tų, kurie laukė trečiojo režisieriaus filmo „Visos Bo baimės“ (angl. Beau Is Afraid) (2023). Trijų valandų pasakojime aktoriaus Joaquin Phoenix veikėjas Bo, tikriausiai pažodžiui išvertus Gražusis, keliauja aplankyti savo motinos, iš pradžių gyvos, o po to jau ir mirusios. Kelionė trunka, atrodo, visą amžinybę, tačiau tik būdas režisieriui papasakoti žmogiškosios tragikomedijos istoriją, kurioje galime atpažinti patys save.

 

Bo – sutraumuotas vidutinio amžiaus vyras, kuris turi psichologinių problemų. Jo protas patologiškai iškreipia tikrovės vaizdinius, o jiems slopinti terapeutas gydytojas išrašė stiprius vaistus. Tiesa, neaišku, ar jie labiau slopina, ar plečia tas haliucinacijas, tačiau Bo gyvena siaubingame žudynių, narkomanų, prostitučių kvartale, arba bent jau jam taip atrodo. Jį nuolat persekioja demonai, jis nebejaučia natūralios laiko tėkmės, o žmonės gali tapti visai nebe žmonės, o proto ir vaizduotės sukurtomis projekcijomis. Galiausiai režisierius konstruoja Bo kelionę kaip Dantės ir Vergilijaus kelionę per devynis pragaro ratus, tačiau tai tampa Bo vaikystės, jaunystės, dabarties ir senatvės chaotiška tekstūra, kurią dar iliustruoja ir absoliutūs sąmonės užtemimai, animaciniai ir makabriškos komedijos intarpai ir, atrodo, visiški nonsensui būdingi simboliai, pavyzdžiui, teatras miške, kuris aiškiai iliustruoja vaikystės pasakų ir mokyklinės scenos nuotrupas. Žodžiu, režisierius konstruoja realybę ne visiškai beprotiškai, bet analizuodamas, kaip galėtų veikti palaužto psichinio ligonio matymas, sudurstydamas iš veikėjo paaugliškos nesėkmingos pirmosios meilės bei valdingos ir kontroliuoti mėgstančios motinos.

 

Filmas yra totali beprotybė, pakrikusios sąmonės vaizdinio koliažas, kuris žiūrovą pritrenkia savo originaliais ir netikėtais sprendiniais bei nuolat kintančia dinamine ekspresija. Atrodo, kad myžnius Bo absoliučiai bevalis, jis keliauja ir nuolat verkšlena. Nors jis ir sutrikęs bei pakrikęs, seniai manęs neerzino toks besąlygiškas veikėjo zyzimas ir pasidavimas tų vaizdinių spaudimui. Atrodo, kad jis net nesistengia suprasti ir kovoti. Iš vienos pusės tai pateisinama, nes filmas idėjinis, už visų simbolių ir net veikėjo veiksmų yra kita reikšmė. Filmas nepalieka abejingo, netgi jeigu jis jums absoliučiai nepatiks, jūs jį prisiminsite, jeigu pažiūrėsite iki galo. Visgi lyginant, kad ir su „Saulės kultu“, „Visos Bo baimės“ atrodo šiek tiek ištęstas, viduryje filmo ištinka kažkokia didelė pauzinė duobė, kuri verčia dirsčioti į laikrodį. Gal per daug užsiboksuota su pagrindinio veikėjo melancholija ir prislėgimu, kažkaip vietomis norėjosi ne tik veikėjo plūduriavimo nekintančioje emocinėje padėtyje, bet ir kažkokio kitokio vyksmo, galgi daug ką būtų išsprendę juostos sutrumpinimas. Nepaisant visko, filmas man patiko, nes jis kėlė dvejopus jausmus. Gal tai ne mėgstamiausias visuminis režisieriaus darbas, tačiau išlaiko savo keistumą, siaubo filmo naujo braižo būsimą klasiką.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 6.9



 

Jūsų Maištinga Siela

2023 m. liepos 21 d., penktadienis

Šios dienos daina: Tony Bennett, Amy Winehouse - Body and Soul (from Duets II: The Great Performances) [žodžiai / lyrics]

 Sveiki,

 

Ką tik mane pasiekė žinia, kad Amerikoje mirė džiazo muzikos legenda Tony Bennett (1926-2023), sulaukęs 96 metų. Tikriausiai tik tie, kurie klausosi džiazo, ši pavardė žinoma, bet Tonį iš tikrųjų galėjote išvysti pačiuose prestižiškiausiuose muzikos renginiuose ir jis nepaliovė dainuoti su pačiomis ryškiausiomis atlikėjomis, tokiomis kaip Christina Aguilera ar net Lady Gaga, su pastarąja netgi įrašė atskirą albumą.

 

Tiesą sakant pati geriausia ir mano klausomiausia Tony Bennett daina buvo įrašyta 2011 metais rugsėjo mėnesį kartu su vokaliste Amy Winehouse „Body and Soul“. Deja, pačiai atlikėjai tai buvo jau paskutinis darytas įrašas prieš jos mirtį. Būtent per šią dainą, kuri pirmąkart buvo atlikta dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1930 metais, dainavo ne vienas garsus džiazo atlikėjas, su šia daina man siejasi ir šis puikiai anuomet ir dabar vis tebeskambantis duetas. 2016 metais atlikėjui buvo diagnozuotas Alzhaimeris... Pasiklausykime šios puikios džiazo muzikos, kuri atlikėjui net pelnė Grammy ir patekęs 85 metų į TOP HOT Billboard šimtuką, tapo seniausiu atlikėju rekordininku.



 

Amy Winehouse – Body And Soul

(with Tony Bennett)

Lyrics / žodžiai

 

[Tony:]

My heart is sad and lonely,

For you I sigh, for you, dear, only

Why haven't you seen it

I'm all for you, body and soul

 

[Amy:]

I spend my days in longing,

And wondering why it's me you're wronging

I tell you I mean it

I'm all for you, body and soul

 

[Tony:]

I can't believe it, it's hard to conceive it

That you'd turn away romance

 

[Amy:]

Are you pretending, it looks like the ending

Unless I could have one more chance to prove, dear

 

[Tony:]

My life a wreck you're making

 

[Amy:]

You know I'm yours just for the taking

 

[Both:]

I'd gladly surrender, myself to you, body and soul

 

[INSTRUMENTAL (4 Bars)]

 

[Tony:]

Are you pretending, it looks like the ending

Unless I could have one more chance to prove, dear

 

[Amy:]

My life a wreck you're making

 

[Tony:]

You know I'm yours for just the taking

 

[Both:]

I'd gladly surrender, myself to you, body and soul

 

Jūsų Maištinga Siela