Sveiki,
Populiariausias kiekvienos šalies alus nebūtinai
reiškia, kad geriausias. Pavyzdžiui, šiemet kad ir kaip norėjosi mėgautis
Kroatijoje populiariausiu jų šalies alumi „Karlovačko“, deja, man jis nelabai
patiko. Tikriausiai taip jau ir yra, kad kiekvienam savo, tačiau vykdami į kokį
nors šalį, galite pasinaudoti šiuo žemėlapiu.
Maištinga Siela
Sveiki, skaitytojai,
Režisierius Parker Finn 2022 metais daugelį nustebino
pristatydamas siaubo mistinį filmą „Šypsena“, kuris daugeliui išties paliko
neblogą įspūdį. Man taip pat filmas anuomet susižiūrėjo neblogai, nors
negalėčiau pasakyti, kad buvo tas, kurį žūtbūt reikia pamatyti. Praėjo keleri
metais ir režisierius ryžosi pristatyti filmo tęsinį pavadinimu „Šypsena 2“
(angl. Smile 2) (2024), pastarasis daugiau ar mažiau buvo
sutiktas labai panašiai kaip ir pirmoji dalis.
Nors lietuviai kai kada mane stebina savo keistu išrankumu,
mat daugelis, lygindamas šią dalį su pirmtaku, teigia, kad pirmoji dalis yra
nepalyginamai geresnė. Visgi mano subjektyvia nuomone būtent antroji dalis yra
techniškai efektingesnė. Įspūdį gali prislopinti nebent tai, kad naujų idėjų
šiame filme scenarijaus autoriai nebepasiūlo, o toliau tęsia tai, kas buvo
sugalvota anksčiau. Taip jau su tais siaubo tęsiniais yra, sudėtinga sukelti
geresnį įspūdį, nes esame paveikti pirminių patirčių. Šioje dalyje pasakojama
populiarios pop muzikos atlikėjos Sky Riley gyvenimo istorija. Garsi atlikėja
po narkotikų skandalo ir avarijos bando sugrįžti į pasaulinės muzikos sceną ir,
atrodo, jog mergina praėjusi ne vieną reabilitaciją ir gijimą išties yra labai
valinga ir žino, ko nori, tačiau ją ištinka lemtingas atsitiktinumas ir ji gauna
mirtiną prakeiksmą, perduodamą mirties akivaizdoje. Besišypsantys apsėstieji
nusižudo ir tokiu būdu stebėjusiam perduoda prakeiksmą. Deja, Sky visa tai pamato
ir jai jau kitą dieną pamažu ima vaidentis mirusysis narkotikų prekeivis, ji
ima gauti keistas žinutes iš nepažįstamo numerio, o galų gale veidrodžiuose ir
tikrovėje regėti nebūtus dalykus, kurių nebegali sukontroliuoti, todėl netenka
tikrovės ir laiko nuovokos, o aplinkiniams atrodo, kad mergina vėl grįžo prie
narkotikų.
Šiaip noriu pagirti scenarijų, manau, jis realizuotas
žanrinio kino rėmuose techniškai labai gerai. Nebuvo daug lėkštų ir erzinančių
niuansų, absurdiškų dalykų ir sprendimų, kuriant pagrindinius veikėjus. Visgi
labai patiko temperamentingoji aktorė Naomi Scott iš filmo „Aladinas“. Pastarajai labai pasisekė
sukurti juslingą ir efektingą vaidmenį šiame siaubo filme, kas apskritai
tokiuose žanriniuose filmuose būna gana retai, nes veikėjai būna vienkrypčiai
ir infantilūs. Filmo finalas kažkuo panašus į šiemet matytą siaubo filmą „Substancija“
(2024), kuriame sprendimas ištaškyti visą siaubą scenoje ir parodyti siaubą
viešai plačiajai visuomenei tampa labai efektyvu. Aišku, šiam filmui iki
efektyvaus filmo „Substancijos“ pritrūksta socialinės kritikos niuansų, tačiau „Šypsena
2“ išlaiko įtampą, smalsumą, kameros judesį, saikingą mindfuck‘o,
suvelto laikų ir erdvės scenarijų, tačiau tenka pripažinti, kad iki tikrojo
hito, t. y. filmo, apie kurį visi kalbėtų kaip apie „Substanciją“, visgi
pritrūksta, nes filmas orientuojasi į masinį žiūrovą, todėl negali būti
pernelyg nepatogus ar toks, kuris paliktų pernelyg daug neaiškumų. Visgi tai
man daugiau ar mažiau patikęs filmas.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 67/100
IMDb: 6.8
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki, skaitytojai,
Amerikiečių aktorius, režisierius ir komikas Matt
Walsh kartu su Justin Folk, praeityje sukūręs tokį didžiulį komedijos ir
dokumentikos derinį filme „Kas yra moteris?“ (2022), toliau tęsia šių žanrų savitą
miksą naujausiame savo filme „Aš aš rasistas?“ (angl. Am I Racist?)
(2024). Intelektualaus pobūdžio komikas atskleidžia amerikietiškų socialinių
realijų pasaulį, kuriame dominuoja prieštaringumas, paradoksai ir
manipuliacija.
Tiesą sakant, filmą sužiūrėjau gana keistokai. Iš pradžių
tikėjausi daugiau provokuojančių dalykų, bet ne provokacijos čia svarbiausia, o
besiplečiantis amerikietiškojo gyvenimo burbulo absurdiškumas. Aktorius susikūrė
savo personažą ir nagrinėja rasizmo problematiką, kuri pastaruoju metu JAV-ose
itin eskaluojama įvairiomis žiniasklaidomis priemonėmis. Iš esmės prieita prie
to, kad rasizmo reiškinį nagrinėjantys mokslininkai ištisai tauškia apie
baltosios rasės žmonių viršenybę, kurie visi be jokios išimties yra laikomi
rasistais, nes kažkada buvo pavergę juodosios rasės atstovus, segregavo kitus
spalvotuosius. Eilinis baltasis amerikietis turi jausti kaltę, atsiprašinėti ir
kaip nors atpirkti kitos rasėms žmonėms istorinę padarytą skriaudą – žodžiu,
prieita netgi prie vadinamo „sisteminio rasizmo“, kada netgi nebūdamas rasistu,
tu vis tiek tampi rasistu, nes gimei baltasis. Režisierius rengia įvairius
realybės šou primenančius pasirodymus, organizuoja pseudo seminarus kovoje su
rasizmu, kuris iš dalies nė neegzistuoja, nes jis primestas kaip socialinis
reiškinys. Kol kas Europoje, ačiū Dievui, to neturime, tačiau amerikiečiai
kasdien tas „paaiškinama“.
Tam tikros scenos nepaprastai pavykusios. Autorius į
savo filmavimą pakviečia rasizmo naujosios bangos teoretikę, kuri pati sumoka
kitos rasės atstovui už tai, kad jam nenusišypsojo ar šypsojosi per daug, todėl
tai yra rasizmas. Spalvotasis paima maloniai pinigus ir smagiai iš situacijos
pasipelno... Teoretikė liko sukrėsta, nes primestas rasizmas suveikė
paradoksaliai priešingai ir baltiesiems priskirta KALTĖ/NUODĖMĖ padaro juos
socialiai pažeidžiamus. Iš to galima kuo puikiausiai pasipelnyti kaip ir iš
visos rasizmo eksploatavimo idėjos. Juokingai, bet šokiruojančiai pateikiamos
socialinės tikros situacijos, pvz., kaip per vieną renginį personažo kostiumą
vilkintis artistas nepamojavo juodosios rasės mergaitėms, tai motina nuėjo net
iki nacionalinės televizijos, sukėlė tokį skandalą, tiek paverkė ir išpūtė burbulą,
kad dalis visuomenės tiesiog norėjo griebti šakes be jokių paaiškinimų ir
tiesiog nugalabyti animatorių už tai, kad nepamojavo mergaitėms. Ką tai rodo?
Amerikiečiai gyvena dirbtinai didinamų įtampų socialiniame burbule. Leidžiamos knygos
apie rasizmą, vyksta koučerių paskaitos, išduodami specialistų pažymėjimai ir
iš to tiesiog pelnomasi ant kiekvieno kampo bandant įžvelgti rasizmo apraiškas
ten, kur jų net nėra. Režisieriui, manau, per humorą pavyko pradengti tą
manipuliavimo visuomenėje užuolaidėlę ir atskleisti kaltės bei aukos dirbtinai
sukurtą konstruktą, už kurio stovi mums menkai žinomos manipuliuojančios
valdžios struktūros, pastarosios smarkiai finansuoja šį chaosą.
Baisiausia tikriausiai yra tai, kad rasizmas yra tik
vienas iš tų įrankių kvailinti visuomenę, skaldyti ir valdyti, o kiek dar yra
kitokių su morale, socialiniu elgesiu, politika ir kt. susijusių būdų kiršinti
ir virti tame absurdiškame iškreiptos tiesos burbule. Manau, kad panašūs
dariniai vyksta jau kuris laikas ir pačioje Lietuvoje. Paklusnumo ir vienos
tiesios, suformuotos per žiniasklaidos kaleidoskopą viešai negalima paneigti,
turi pritarti įsivaizduojamai daugumai, nes kitaip būsi palaikytas vatnyku,
homofobu, rasistu ir kt., nors gal nesutinki tik su tam tikrais aspektais, bet
kam tai rūpi, tu vis tiek būsi kokiu nors vatnyku. Manau, kad užplūdus mūsų
šalį svetimšaliams, kurie važinėja woltais, boltais ir taksi
automobiliais, netrukus atsiras panašios problemos. Kol kas lietuviai labai
pakančiai žiūri į atėjūnus, tačiau, o kas, jeigu vieną dieną politika sugalvos
sumanipuliuoti, jog esame priešai ir pateiks mums susipriešinimo scenarijus,
kurių išbandymams būsime neabejingi ir sužvėrėsime dėl tariamos tiesos?
Šiaip filmas labai aktualus, tačiau kai kurios scenos
man pasirodė vis tiek surežisuotos ir primena ne tiek tikrovę, kiek tiesiog
dokumentinio filmo imitaciją, nors esama gyvų ir provokuojančių pokalbių, kurių
tikriausiai nesuvaidinsi – žodžiu, toks miksas, kuris tikriausiai nėra pats
svarbiausias filmo dėmuo, kiek svarbus yra pats amerikietiškos svajonės burbulo
susprogdinimas. Deja, bet tai dar vienas burbulas iš šimtų kitų.
Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 6.7
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki, skaitytojai,
Kas pastaruoju metu negirdėjo naujausio pasaulio
populiarumu sudrebinusio hito „APT“, kurį atlieka ROSĖ ir Bruno Mars.
Ši daina iš tikrųjų mane persekioja, o jos melodija lengvai įsimenama, bet
sunkiai išmetama iš galvos. Atlikėja ROSĖ, kurios tikras vardas Roseanne Park,
gimė 1997 m. Naujosios Zelandijos didžiausiame pramoniniame Oklendo mieste,
tačiau jos šeima Pietų Korėjos kilmės, todėl ji laikoma šių abiejų šalių
atlikėja. Mergina išgarsėjo su kitomis azijietėmis merginomis 2016 metais sukūrusią
itin populiarią grupę „Blakpink“. Šiuo metu visos grupės narės daugiau ar
mažiau eksperimentuoja ir bando solo karjeras. Na o amerikiečio Bruno Mars
tikriausiai jau seniai pristatinėti nereikia, jis su savo dainomis yra sena
mano meilė ir šįkart jis talkina ROSEI.
Jaunatviška duoto daina kiek keistoku pavadinimu „APT“
jau įtraukiama į geriausių metų hitų
sąrašus, nors dar iki Naujųjų metų šiek tiek liko laiko. Ir visiškai nenuostabu,
kadangi per vieną mėnesį YouTube platformoje vaizdo įrašas buvo perklausytas
jau per pusę milijardų kartų. Daina su įvairiausiais stiliaus elementais, į
kurį įeina poproko ir pankroko, elektroninės muzikos lengvi deriniai, kryžminasi
korėjietiška ir vakarietiška kultūra. Pats dainos pavadinimas reiškia, cituoju:
„APT yra kilęs iš korėjietiško žodžio "아파트" (apateu), kuris
tiesiogiai verčiamas kaip „butas“. Tačiau dainoje ši santrumpa įgauna daug
platesnę reikšmę ir tampa tarsi metafora.“ Australijoje šis kūrinys jau tapo
dukart platininiu, platininiu Kanadoje, auksiniu Naujojoje Zelandijoje.
Lietuvoje įvairiose pasiklausymo platformose jis pasiekė itin aukštas
pozicijas, o kai kur ir pirmąją vietą.
Muzikos kritikas Limas Jin-mo gyrė dainą už
priklausomybę sukeliančią kokybę, pagrindinį popmuzikos elementą, ir pažymėjo,
kaip daina sujungia įdomius Korėjos kultūros aspektus su Bruno Marso pasauliniu
patrauklumu. Kitas kritikas Limas Hee-yoonas pažymėjo, kad daina kasdienę
korėjiečių kalbą paverčia pasauline memu, panašiai kaip Psy „Gentleman“ ar BTS
Suga „Daechwita“, naudodama unikalius Vakaruose neįprastus tarimus. Limas taip
pat palygino jį su Psy „Pagiriomis“ bei Snoop Dogg, pabrėždamas, kad tai
atspindi Korėjos menininkų pasaulinę įtaką. Jis apibūdino dainą kaip turinčią
stiprų kabliuką, devintojo dešimtmečio atmosferą ir melodingą progresą,
primenantį šiuolaikinę grupės muziką. Šiandien siūlau paklausyti šio kūrinio.
ROSĖ, Bruno Mars – APT
[žodžiai / lyrics]
채영이가
좋아하는
랜덤
게임
랜덤
게임
Game start
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
Kissy face, kissy face
Sent to your phone, but
I'm tryna kiss your lips for real (uh-huh,
uh-huh)
Red hearts, red hearts
That's what I'm on, yeah
Come give me somethin' I can feel,
oh-oh-oh
Don't you want me like I want you, baby?
Don't you need me like I need you now?
Sleep tomorrow, but tonight go crazy
All you gotta do is just meet me at the
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
It's whatever (whatever), it's whatever
(whatever)
It's whatever (whatever) you like (ooh)
Turn this 아파트 into a club
(uh-huh, uh-huh)
I'm talkin' drink, dance, smoke, freak,
party all night (come on)
건배,
건배
girl, what's up? Oh-oh-oh
Don't you want me like I want you, baby?
Don't you need me like I need you now?
Sleep tomorrow, but tonight go crazy
All you gotta do is just meet me at the
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
Hey, so now you know the game
Are you ready?
'Cause I'm comin' to get ya, get ya, get
ya
Hold on, hold on
I'm on my way
Yeah, yeah, yeah-yeah, yeah
I'm on my way
Hold on, hold on
I'm on my way
Yeah, yeah, yeah-yeah, yeah
I'm on my way
Don't you want me like I want you, baby?
Don't you need me like I need you now?
Sleep tomorrow, but tonight go crazy
All you gotta do is just meet me at the
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Just meet me at the (uh-huh, uh-huh)
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Just meet me at the (uh-huh, uh-huh)
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Just meet me at the (uh-huh, uh-huh)
아파트,
아파트
아파트,
아파트
아파트,
아파트
Uh, uh-huh, uh-huh
Jūsų Maištinga Siela
