Knyga: Percival Everett "Džeimsas"

 

Percival Everett. „Džeimsas“ – Vilnius. Jotema, 2026. – p. 320.

 
Sveiki, skaitytojai!
 
Vaikystėje prisimenu, kad žiūrėjau tokį animacinį serialą, sukurtą pagal amerikiečių rašytojo klasiko Marko Twaino romano vaikams ir jaunimui Heklberio Fino nuotykiai, kuris originalo kalba pirmiausia išleistas Didžiojoje Britanijoje 1884 m., o po metų ir JAV. Kūrinys anuomet kalbėjo iš berniuko Heklberio perspektyvos apie Misūrio valstijoje esančiame miestelyje Hanibale juodaodžių gyvenimą ir Heklberio bei jo tėvo alkoholiko santykius. Knyga anuomet buvo sukurta po to, kai M. Twainas sukūrė sėkmingą Tomo Sojerio nuotykiai. Nors knyga nėra tęsinys, tačiau daugelis laiko kūrinį kaip pirmtako tęsinį, nes susitinka tam tikri veikėjai iš abiejų knygų. Šis Twaino kūrinys ne tik ekranizuotas, jo pasakojimus savaip interpretuoja ir transformuoja šiuolaikiniai rašytojai.
 
Garsus šiuolaikinis amerikiečių rašytojas Percival Everett (g. 1956) yra laikomas vienu garsiausiu šių dienų JAV rašytoju, kurio kūriniai dažnai nominuojami įvairiems prestižiniams apdovanojimams, o vienas naujausių jo kūrinių Džeimsas (angl. James) tapo ne tik bestseleriu ir buvo nominuotas Booker Prize, bet ir pelnė tokius svarbius apdovanojimus kaip Pulitzerio, USA National Book Award. Džeimsas – tai pirmasis autoriaus romanas išverstas į lietuvių kalbą, o tai padarė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, išleido leidykla Jotema. Everett yra parašęs per 30 knygų, tačiau jis niekada nekartoja to paties žanro ar formos. Jo kūryboje susipina eksperimentinė proza, filosofinė satyra, vesternai, detektyvai ir poezija. Kritikai dažnai juokauja, kad pats Percival Everett yra tarsi atskiras literatūros žanras. Jis studijavo filosofiją, todėl jo kūriniuose gausu gilių intelektualinių sluoksnių. Jis tyrinėja tapatybės, rasės, kalbos, tikrovės ir moralės ribas, dažnai paversdamas sudėtingas filosofines idėjas įtraukiančiais, sąmojingais ir net absurdiškais siužetais.
 
Romanas Džeimsas itin giriamas internetinėse platformose. Buvau nustebintas, kad rimtosios literatūros kūrinys buvo vienas skaitomiausių 2025 metų puslapio goodreads.com  knygų, pastarojo sąraše paprastai dominuoja labiau populiariosios literatūros kūriniai, nereikalaujantys didelio literatūrinio gylio. Kai pradėjau skaityti Džeimsą, sukilo dvejopi jausmai. Ar tikrai ši knyga pelnė Pulitzerį? Už ką? Knyga iš pradžių sukelia infantilios literatūros įspūdį, kadangi parašyta itin taupia, paprasta, o kai kada apgaulingai primityvia kalba: sakiniai lakoniški, autorius vengia aprašymų, pagrindinis pasakotojas Džimas (tikrasis vardas Džeimsas) nelinkęs į plačius filosofinius apmąstymus. Kitaip sakant, šį romaną neprastai paskaitytų, atpasakotų ir paaiškintų vidutinių gabumų progimnazijos mokinys, kuris jau gali skaityti Dėdės Tomo trobelę. Visgi tai tėra tik pirminis įspūdis, nes perskaičius romaną susidėlioja kiek kitoks prasmių koliažas, kurį gali apmąstyti tiek augantis skaitytojas, tiek brandus, o tai yra, be jokios abejonės, universalios literatūros požymis.
 
P. Everett savai pertransformuoja ir interpretuoja M. Twaino Heklberio Fino nuotykius. Šių dienų literatūroje, ypač antikos kūrinių interpretacijos, sulaukė daugybės sėkmingų šiuolaikinių romanų. Tiesa, daugiausia fokusuojamasi į nutildytų, antraeilių moterų personažus, suteikiant joms atskiras istorijų perspektyvas. Kai kurie iš šių interpretacijų (nesinori sakyti perdirbinių, nes šis terminas netiktų tokiai literatūrai nusakyti) yra išties pavykusios, pvz., Margaret Atwood Penelopiada arba Madeline Miller Kirkė. Šįkart autorius, pats būdamas juodosios rasės atstovas, renkasi ne berniuko Heko perspektyvą, o suaugusio juodaodžio Džeimso perspektyvą, kuris M. Twain romane vaizduojamas šiek tiek naivokas ir priklausomas nuo kur kas gudresnio berniuko Heklberio. Iš esmės P. Everetto užduotis yra transformuoti kvailus, infantilius ir pritildytus juodaodžių vergų balsus literatūroje, o toks JAV klasikinis kūrinys kaip Heklberio Fino nuotykiai, laikomas neatsiejama JAV literatūros klasika, yra puiki galimybė kviesti visuomenę kalbėti apie rasinę (ne)lygybę šiandien, dėl kurios, kaip žinia, pastarieji penkeri metai JAV visuomenėje buvo tiek įtempti, kad daugelis nuo viso to pavargo.  
 
Autorius naudoja šį literatūrinį triuką: perkurti klasikinių kūrinių interpretacijas ir išplėtoti naujas perspektyvas. Romane veikėjas Džeimsas ne tik nėra kvailas, primityvus, bet jis moka skaityti ir šiek tiek rašyti, jis kalba kaip baltasis, tačiau esant šalia baltiesiems, jis, kaip ir visi vergai, kalba primityvia JAV pietinių valstijų kalba, kad vergvaldžiai ir toliau juos laikytų kvailais, primityviais ir nepavojingais. Džimas savo protingumą slepia net nuo Heklberio, tad net su juo didžiąją romano dalį bendrauja darkyta anglų kalba, kurios vertimą sukūrė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, kuri nesibodi dažnai versti kūrinių, kuriuose reikia slengo, žargono ar tokias kalbos, kurią sukūrė P. Everett romane. Visgi toji naujakalbė neapsunksta, jos kūrinyje, tiesą sakant, nėra daug. Man regis, autorius kurdamas šį juodaodžių suokalbį norėjo atskleisti, kad anuomet vergų klasė tiek visuomenėje, tiek literatūroje dažnai buvo neišgirsta ir nuvertinama.

Percival Everett

 
Džeimso dvilypumo tema atskleista romane daugiasluoksniškai. Ne vien kalbiniu požiūriu, bet ir nuotykių siužetuose. Per atsitiktinumą Džimas nuperkamas keliaujančių dainininkų, kurie norėjo Džimiu pakeisti nuo jų atsiskyrusį tenorą, nudažyti jį baltai, o po to juodai, kad imituotų baltaodį, persirengusį juodaodžiu. Džeimsas nuperkamas už 200 dolerių, tačiau jam pasakoma, kad jis nebėra vergas, tačiau turi vis tiek trupei atidirbti tuos nelemtus 200 dolerių. Džimas svarsto vergovės ribas. Iš vienos pusės priklausyti pagal dokumentus šeimininkui reiškia būti tikru vergu, o netikru vergu – tai tarnauti už pinigus kitokiam šeimininkui. „...<...> Emmettas prašneko kaip bet kuris mano matytas vergvaldys. Keikė juočkius ir šaukė, kaip pasičiups botagą ir išplaks tave, o tada pakars ant ąžuolo (p 196)“. Iš esmės autorius to neanalizuoja, tačiau iš to išeina nemažai kritika kapitalistinei sistemai, kai kiekvienas iš mūsų iš esmės esame patys par(si)davinėjami vergai, priversti savo noru kitiems save eikvoti, kad būtų patenkinti tam tikri norai ir poreikiai. Įdomus ir Džeimso supratimas: jis šių vergovės skirtumų nepaiso, nes suvokia, kad tai tik ta pati vergovė, bet tik kitokia (veidmainiška?) forma, todėl pabėgęs nuo savo (ne)šeimininko, vis tiek yra gaudomas kaip tikras vergas, o tai tik laisvės iliuzija. Iš esmės autorius kviečia apmąstyti demokratinės vergovės ribas, kai dažnai dedamės tolerantiški ir humaniški, tačiau iš esmės norime savanoriško paklusnumo ir atsidavimo už tariamas švelnumo ir humaniškumo deklaracijas.
 
Autorius linkęs į istoriją įnešti mistinių elementų, kurie kelia nuostabą. Iš vienos pusės šis romanas yra nuotykiai ir iš esmės primena M. Twaino ar James F. Cooper romanų apie išgyvenimą ir atsitiktinumus sociumo individus persekiojamoje visuomenėje pasakojimus, o iš kitos – autorius tarsi Džimui suteikia orakulo, laisvės šauklio, pranašo misiją. Džimis nėra didelis rašytojas, tačiau jis gauna pavogtą pieštuką, svajoja apie knygas, nes yra slapta skaitinėjęs Hanibalo miestelio teisėjo bibliotekoje Apšvietos epochos mąstytojus: Voltaire‘ą, Jean-Jacques Rousseau, John Locke‘ą ir kt. Romane šie švietėjai pasirodo kritiškiausiomis Džimio akimirkomis kaip haliucinacijos ar sapno plano būtybės. Džeimsas su jais kalbasi apie laisvės ir vergovės idėjas, o tai jam suteikia jėgų atsitiesti ir siekti savo tikslų – grįžti į ūkį, išgelbėti žmoną ir dukrą. Taigi Apšvietos idėjos yra ne vien akademinis Džeimso žinojimas apie savo vertę, bet ir jėgos šaltinis, teikiantis dvasinės tvirtybės ir atsparumo brutaliame pasaulyje.
 
Romanas vaizduoja įvykius prieš pat Pilietinį JAV karą. Galiausiai šis karas prasideda ir Džimui sunku suvokti, kad jį kariauja ne juodaodžiai vergai, o baltieji prieš baltuosius. Hekas sako jam: „Matau, kaip labai tu ilgiesi savo šeimos, bet aš apie tai negalvoju. Pamirštu, kad tu jauti viską taip pat, kaip aš. Žinau, kad jas myli (p. 132-133).“ Daugelis vergvaldžių neturėjo sąžinės, nes jie buvo įtikėję, kad juodosios rasės žmonės ne tik buki, bet ir neturi sielos. Iš esmės spekuliacijos religijos tiesomis įgalino baltuosius pavergti kitus ekonominei naudai, užslopinti empatiją ir krikščioniškąjį gailestingumą iškreiptais įsitikinimais. Knygoje nuskamba idėja, kad jeigu didžioji visuomenės dalis nukankina individą, ji nėra kalta, nes negali būti kalti visi už tai, kas sutarta tarp daugumos dėl teisingumo sampratos. Viena svarbiausių romano temų – tikėjimas. Parodomasis religinis ir praktinis humanistinis. Džimis laiko save netikinčiu, jis atmeta krikščionių baltųjų Dievą, nes jis pernelyg adaptuotas ir pritaikytas baltųjų galiai ir žiaurumo siautėjimui, todėl šis Dievas savaime negali būti nei mylintis, nei gailestingas, nei teisingas, todėl jis negali būti ir tikras.
 
Apskritai romanas nepaprastai lengvai skaitosi ir kaip nuotykių literatūra, ir kaip nauja šių dienų vergovės interpretacija. Nors įvykiai vyksta XIX amžiuje, tačiau tikėjimo, teisingumo, paklusnumo ir galios problemos egzistuoja ir šiandien, tik sudemokratėjusiomis formomis. Per šį kūrinį galima apmąstyti už teksto pasilikusias prasmes apie žmogaus vertę, kitoniškumą ir tariamą toleranciją ir pakantumą, kurie dažnai pas mus yra netvirti, svyruojantys ir dažnai visuomenėje tik formaliai deklaratyvūs. Šiandien į Lietuvą plūsta tūkstančiai imigrantų iš Azijos ir kitų kraštų, regime šalies didmiesčiuose kitos rasės žmones, kurie vaikšto būriais, jaučiame visuomenėje kylančias politines įtampas visą tą suvalyti, norą sukontroliuoti, kad nebūtų pažeista mūsų pačių viršenybė. Ar tai toji pati galia, kuria tikėjo baltasis kolonistas amerikietis atsivežęs vergus į nukariautą žemyną? Knyga perskaitoma kaip dinamiškas nuotykis, tačiau, kad jame atsiskleistų dabarties tendencijos, reiktų stabtelėti ir gretinti nepasenusius, tik formą pakeitusius modelius, kad demaskuotume dažnai tariamą savo humaniškumą ir toleranciją. Šis kūrinys man, visų pirma, yra liniuotė pasimatuoti, o koks aš pats toje teisiųjų ložėje.
 
Maištinga Siela

Dienos daina: Madonna – L.E.S. Girl [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki!
 
Vis dar klausausi šiais metais pasirodžiusio Madonnos albumo „Confessions II“ ir jame vis dar randu kažką naujo, kas patinka. Madonnos daina „L.E.S. Girl“ yra vienas iš naujausio jos albumo „Confessions II“ kūrinių, pasižymintis intymiu ir kiek melancholišku skambesiu. Tai popmuzikos kūrinys su stipriais 90-ųjų alternatyvaus roko ir elektronikos atspalviais, kuriam būdinga atmosferiška nuotaika bei kiek teatrališkas atlikimas. Dainos tekste pasakojama apie gyvenimą Niujorko „Lower East Side“ rajone, fiksuojant fragmentiškus, tarsi iš praeities išplaukiančius prisiminimus apie bohemišką jaunystę, nesutarimus su mylimuoju bei laiko tėkmę, kuri viską ištrina, išskyrus tam tikrus įsirėžusius vaizdinius.
 
Kūrinyje gvildenama praradimo, trapumo ir nostalgijos tema – tai savotiškas emocinis „išpažinties“ (ang. confession) aktas apie santykius, kurie nuo pat pradžių buvo pasmerkti dėl nesuderinamumo. Klausytojai ir muzikos kritikai šį kūrinį vertina kaip brandų atlikėjos bandymą sugrįžti prie savo ankstyvųjų Niujorko laikų estetikos, giria jos gebėjimą perteikti trapumą bei subtilią balso dinamiką. „L.E.S. Girl“ tampa tarsi vartais į tą trapų, praeities šešėlių apgaubtą pasaulį, kurį dainininkė bando rekonstruoti per muzikines išpažintis, suteikdama klausytojams galimybę kartu su ja pasinerti į tą trapų, melancholišką prisiminimų srautą. Man asmeniškai tai viena jaukiausių ir jautriausių šio albumo dainų, tad kviečiu pasiklausyti.

 
Madonna – L.E.S. Girl
[lyrics / žodžiai]
 
On Avenue B, she paints her lips cherry red
Mirror cracked in her hand
Eyeliner smeared, running out the door
Still there from the night before
 
Lower East Side girl
Lost in a fragile world
The night is kind
The day is blue
Everything fades away
Except for you, you, you
 
She wears his leather jacket out in the rain
Sleeps to forget his name
Polaroids are taped to the wall
Can't forget that boy at all
 
Lower East Side girl
Lost in a fragile world
Ignored all the signs
The rent is overdue
Everything fades away
Except for you, you, you, you
 
He played guitar on St. Mark's Place
Had a Marlon Brando face
Painted nails the same shade as his boots
Bleach blonde dirty roots
 
Lower East Side girl
Lost in a fragile world
Drink too much whiskey
Cigarettes when he kissed me
Lower East Side boy
I wasn't meant for you
 
Everything fades away
Everything fades away
 
Maištinga Siela

Dienos daina: Troye Sivan – She's the Best [lyrics / žodžiai]

 
Sveiki!
 
Gal ir ne visiems patinka australų atlikėjas Troye Sivan, bet man paskutinis jo albumas „Something to Give Each Other“ buvo šioks toks gaivus atridinamas, kuris pasaulyje įkvėpė ne vieną atlikėją ir pamalonino ne vieną paprastą klausytoją. 2026 metų spalio 9 dieną Troye Sival išleis jau naująjį albumą ir jis jau po 3 metų pertraukos pristato pirmąjį savo singlą, kuris hipnotizuoja savo atmosfera ir, sakyčiau, nepaprastu paprastumu.
 
Australų atlikėjas ir dainų autorius Troye Sivan yra paprastai laikomas viena ryškiausių šiuolaikinės popmuzikos žvaigždžių, pelniusi pasaulinį pripažinimą ir kelis „Grammy“ apdovanojimų nominacijas. Jo ankstesni studijiniai albumai, tokie kaip tarptautinį pripažinimą pelnęs „Bloom“ bei kritikų sužavėtas 2023 metų darbas „Something to Give Each Other“ (su hitais „Rush“ bei „Got Me Started“), įtvirtino jį kaip drąsų queer kultūros ir modernaus popso lyderį. Naujausias atlikėjo etapas pasižymi pristatytu ketvirtuoju albumu „She’s the Best“, kurio titulinis ir pagrindinis singlas akimirksniu patraukė tiek gerbėjų, tiek muzikos kritikų dėmesį.
 
Naujausias Troye Sivan singlas „She’s the Best“ muzikinėse recenzijose išsiskiria subtiliu, organišku bei atmosferišku skambesiu, priskiriamu trip-hop ir alternatyvaus popso žanrams. Kūrinys prasideda intymiais, kalbamaisiais intarpais (spoken-word), o vėliau, sluoksniuojant gitarų akordus, styginius bei sintetines linijas, išauga į hipnotizuojančią ir jausmingą kulminaciją. Prie dainos kūrimo ir prodiusavimo prisidėjo žinomi vardai, tokie kaip Jackas Antonoffas ir George'as Danielis, todėl kritikai dainą vieningai giria už brandžią estetiką, gilaus emocinio svorio suteikimą ir drąsą nutolti nuo vien tiesioginių klubinių hitų formulės.
 
Dainos tekstas ir vaizdo klipo idėja veikia kaip nuoširdus meilės laiškas bei padėka moterims, translytėms asmenybėms, drag kultūrai ir bendrai moteriškajai energijai, kuri pastaraisiais metais palaikė patį atlikėją. Pats Troye Sivan atviravo, kad rašydamas šį kūrinį jis pagaliau nustojo psichoanalizuoti save ar dainuoti vien apie vyriškąją lytį, suprasdamas, jog didžiausia atrama jo gyvenime ir kūryboje buvo būtent moterys. Kūrinys gvildena stiprybės, kūrybinės laisvės ir saviraiškos tematiką, atspindėdamas pastarųjų metų atlikėjo asmenines patirtis, persipynusias su vienatve, ieškojimais ir bendru queer bendruomenės jausmu.
 
Didžiulės intrigos dainai pridėjo jos vaizdo klipas, kuriame netikėtą ir stulbinančią kameros pasirodymo dalį atliko garsioji australų aktorė Nicole Kidman. Jiedu bendrauja dar nuo 2018 metų, kai kartu filmavosi dramoje „Boy Erased“, o pats Troye teigė pasirinkęs Kidman, nes ji jam visada simbolizavo dieviškąjį moteriškumą. Sužavėta dainos idėjos, aktorė mielai sutiko nusifilmuoti kino estetiką turinčiame vaizdo klipe (kuriame taip pat pasirodo ir drag legenda Sasha Colby). Šis netikėtas Holivudo ikonos ir popmuzikos atstovo duetas sulaukė milžiniško palaikymo iš paprastų klausytojų, kurie socialiniuose tinkluose negailėjo liaupsių tiek pačiam klipui, tiek elegantiškam bei ironiškam Kidman įvaizdžiui.
 
Šiandien siūlau paklausyti šios dainos!

 
Troye Sivan – She's the Best
[lyrics / žodžiai]
 
She's walking down the street with her little thin cigarette
Great smile and a cum stain on her dress
DJs from Wednesday to Monday
Don't ask, she's not taking any fucking requests
 
Quick drag, a rouge cheek, a blush lip
Eyeliner in her waterline and some
Contour on her tits
Night owl and somehow an early bird
She kind of just stays perpetually tired
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
She's the best
Best
 
(She, she's the-) Sharehouse, her housemate's her best friend
Sometimes they might share her boyfriend
Hell yeah (She, she's the-)
Mood-boards her future, it looks good
She's done looking back, she's only looking ahead
 
Pretty, funny, can fight
She always knew she had something special in-inside
She takes down an incel on the internet
When she needs just a little unwind
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
She's the best
 
She's the heartbeat
She's the best
She's the-, she's the-
 
She's the best
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best
She's the best
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best (She's the best, she's the best)
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl, mmm
 
Girl, that girl, that girl, that girl
(Yeah) That girl, that girl, that girl, that girl
(Yeah) That girl, that girl, that girl, that girl
That girl, that girl, that girl, that girl
(Yeah) That girl, that girl, that girl, that girl
That girl, that girl, that girl, that girl
That girl, that girl, that girl, that girl
That girl, that girl, that girl, that girl
 
She's the-
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best (She's the best, she's the best)
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best (She's the best, she's the best)
 
Maištinga Siela

Dienos diana: Ariana Grande – petal [lyrics / žodžiai]

Sveiki!
 
Man išties patinka naujasis Arianos Grande albumas „petal“. Nors jo dar „neprisijaukinau“ iki galo, tačiau abu singlai iš šio albumo man labai patinka ir abu mėgstu laisvu laiku kokiame kelyje pasiklausyti. Klausosi taip jaukiai ir vaiduokliškai, kad galiu įsivaizduoti atskirus siužetus.
 
Kai popmuzikos pasaulio žvaigždė Ariana Grande nusprendė pasauliui pristatyti aštuntąjį studijinį albumą „petal“, tapo aišku, kad jos kūrybinis kelias pasuko šiek tiek brandesniu ir gilesniu taku. Šis albumas metaforiškai lyginamas su gėlės lapeliu, kuris sugeba pramušti net kiečiausią asfaltą, taip simbolizuodamas atsparumą, emocinį atsigavimą ir viltį po nelengvų išbandymų. Muzikinė dalis stebina jaukesniu, kiek pritemdytu skambesiu: čia harmoningai susipina tamsesnis synth-pop, šiuolaikinis R&B ir subtilios elektronikos linijos, prie kurių kūrimo vėl prisidėjo žinomi prodiuseriai Maxas Martinas bei Ilya Salmanzadeh.
 
Antrasis šio albumo singlas, pavadintas tiesiog pagal albumo analogišką pavadinimą „petal“, greitai užkariavo klausytojų širdis ir pasaulinius muzikos topus. Kritikai negaili pagyrų šiam kūriniui už brandžią nuotaiką, hipnotizuojančią vidutinio tempo dinamiką ir nuoširdų emocinį svorį, o gerbėjai tiesiog atkartoja jį savo grojaraščiuose. Kartu pristatytas vaizdo klipas sulaukė liaupsių už estetinį vientisumą, melancholišką vizualinę kalbą ir subtilius kinematografinius elementus, kurie puikiai dera su dainos nuotaika. Kai kuriems vaizdo klipas gal ir pasirodė per žiaurus, mat atlikėja benzininiu pjūklu supjausto savo vadybininkus, kurie laiko ją lėlyte, kurią galima formuoti ir tampyti kaip panorėję.
 
Pati atlikėja neseniai atviravo, kad šis kūrinys ir visas albumas galingai atspindi vidinį išsivadavimą iš neigiamų prisirišimų bei sudėtingų patirčių. Pasak jos, daina „petal“ perteikia tą subtilų ir painų jausmą, kai tenka pripažinti klaidą įsileidus netinkamą žmogų, nors jausmai jam tam tikru metu buvo tikri. Daina gražiai gvildena ne tik santykių pabaigos kartėlį, bet ir savigarbos bei asmeninių ribų atstatymo svarbą.
 
Klausytojai socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi mintimis, kad ši daina yra viena taikliausių Arianos karjeros akimirkų, atverianti jos žmogiškesnę ir labiau pažeidžiamą pusę. Visas albumas veikia kaip natūrali emocinė kelionė, kurioje patirtas skausmas transformuojasi į stiprybę, o šis singlas tampa puikiu tiltu į naują ir brandesnį atlikėjos etapą. Šiandien kviečiu pasiklausyti šio kūrinio ir pasižiūrėti vaizdo klipą. Singlas Lietuvoje užėmė 16 poziciją. Latvijoje – 12. Numeris 1 tapo Didžiojoje Britanijoje.

 
Ariana Grande – petal
[lyrics / žodžiai]
 
Tryna feel something real
To cry again
They say the artist needs tears
To write again
 
'Cause all of my favorite stories
End in some kind of catastrophe
But I don't need someone to save me
'Cause this music and I will never die
 
It's such a fucked situation
Petal in the pavement
Just as long as she keeps getting it right
Heartbreak won't bite
Here in paradise
Such a convenient conflation
This record in rotation
Long as she gets the ovation each night
Heartbreak won't bite
This is paradise
 
I hear them all say ooh
Ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh
They say (ooh-ooh, ooh)
Ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh-ooh
 
Tell me, who's to blame?
Is it the people or myself?
But this time feels so very different
This is not a cry for help
A couple million for my thoughts
I've got plenty
But I am not a victim, bitch
I'm practically drowning in my blessings
 
It's bye this time for real
Tired of painting endless pictures
Of a life that isn't mine
Trying different boys on for size
If this is my curse, I'll let it ride, ride
 
'Cause all of my favorite stories
End in some kind of catastrophe
But I don't need someone to save me
'Cause this music and I will never die
 
It's such a fucked situation
Petal in the pavement
Just as long as she keeps getting it right
Heartbreak won't bite
Here in paradise
Such a convenient conflation
This record in rotation
Long as she gets the ovation each night
Heartbreak won't bite
This is paradise
 
I hear them all say ooh
Ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh
They say (ooh-ooh, ooh)
Ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh-ooh
 
I hear them all say
Ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh
They say (ooh-ooh, ooh)
Ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh-ooh
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 201: vasara, kelionės ir literatūra – mąstyk kaip agrastas

 

Sveiki!

Koks prisirpęs iš arti šis agrastas. Pamačiau kažkur šią nuotrauką ir ilgai į ją žiūrėjau, tarsi pati vasara savo prisirpusia akimi iš to agrasto žiūrėtų atgal į mane.

Koks derlius ir dėkingumas, kai šilti vakarai, ilgas poilsis, ilgi pokaičiai, ilgos kelionės, ilgi skaitiniai ir visa tai galima sulėtinti iki sraigės šliaužimo. Manau, mūsų visuomenei reikia to neskubėjimo, lėtos gyvenimo tėkmės, kurioje rastųsi kokybė. Bet ar tikrai kokybė tinkamas žodis? Jis ateina iš naudos, iš ekonominės rinkos ir poilsiui netinka. Lėtam gyvenimui, įsikandus smilgą į dantis, reikia kartais iš naujo mokytis... gyventi lėtai. Nes lėtumas viską supaprastina, nuteikia pozityviam ir maloniam gyvenimui be įtampos ir dramų. Juk kas tas mūsų gyvenimas, jeigu ne tik vienas agrastų užderėjimo sezonas, viena vienintelė vasara, viena vienintelė akimirka, kuri čia apdovanoja mus, o čia – žiūrėk! – jau ir nebelieka.

Maištinga Siela

Populiariausios ir skaitomiausios goodreads.com 2025 metų knygos

 

Sveiki!
 
Interneto platybėse aptikau tokį sąrašą, norisi pasidalyti. Visokie tie geriausių knygų sąrašai visada abejotini ir subjektyvūs, bet vis tiek užmesti į juos akį daugelis mėgsta. Tai praėjusių metų populiariausių knygų (sulaukusių daugiausiai vertinimų) goodreads.com platformoje. Žvelgiant į bendras skaitomiausių knygų tendencijas, pastaruoju metu platformoje aiškiai dominuoja kelios pagrindinės populiariosios literatūros bangos. Didžiąją dalį skaitomiausių viršūnių užima įtraukianti fantastika bei vadinamasis „romantasy“ žanras (romantinė fantastika), pasižymintis milžiniškomis tęstinėmis serijomis, pasauliniais fenomenais ir aktyvia bendruomenės gauta parama. Greta jų išlaiko nepaprastai tvirtas pozicijas šiuolaikiniai psichologiniai trileriai, rezgantys manipuliacijas ir netikėtus siužeto posūkius, taip pat jautrios istorinės bei draminės prozos knygos, kurios sugeba sudominti milijonus skaitytojų visame pasaulyje.
 
Tarp šio sąrašo autorių, kurių kūriniai jau yra sulaukę oficialių vertimų ir didelio populiarumo lietuvių kalboje, išsiskiria kelios ryškios pavardės. Rebecca Yarros („Ketvirtasis sparnas“, „Geležinė liepsna“) užkariavo lietuvių skaitytojų širdis savo dinamiškais drakonų raitelių pasauliais. Sarah J. Maas, kurios gausūs ciklai („Erškėčių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“) yra nuolat skaitomų viršūnėse, jau daugelį metų išlieka viena skaitomiausių fantastikos autorių Lietuvoje. Kristin Hannah („Moterys“, „Lakštingala“) lietuvių auditoriją pavergia jautriomis, istoriniais išbandymais persmelktomis dramomis.
 
Ne mažiau sėkmingai Lietuvos knygynų lentynose įsitvirtino ir kiti autoriai. Freida McFadden savo intriguojančiais trileriais („Tarnaitė“, „Niekada nemeluok“) tapo tikra įtempto siužeto literatūros lyderė tarp lietuvių skaitytojų. Taylor Jenkins Reid, žinoma dėl savo romanų apie Holivudo praeitį („Septyni Evelinos Hugo vyrai“), užtikrintai traukia kokybiškos bei stilingos dramos ieškančius gerbėjus su naujausiu romanu „Atmosfera“. Galiausiai Suzanne Collins, pratęsusi „Bado žaidynių“ visatą, ir Alexas Michaelidesas su savo pasauliniais psichologiniais trileriais papildo šį svaresnių autorių būrį, kurio knygos sulaukia didelio atgarsio ir tėvynėje. Kitaip sakant, nieko naujo po saule, Lietuvos knygų rinka labai greitai perteikia knygas lietuvių kalba ir eina išvien su pasaulinėmis tendencijomis.
 
Maištinga Siela

Dienos daina: Laura Ferré – La Maritza (Sylvie Vartan cover) [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki!
 
Absoliučiai mano šios vasaros pasiniūniavimo daina! Lengva kaip merginų sijonai vėjyje ir svajinga! Prancūzų atlikėja Laura Ferré yra šiuolaikinė muzikos kūrėja, gimusi 2003 metais ir savo veiklą plėtojanti prancūziškos popmuzikos scenoje. 2025 metais ji pristatė savo dainos „La Maritza“ versiją, kuri sulaukė nemažo klausytojų dėmesio skaitmeninėse platformose. Jos atlikimas pasižymi švelnumu ir jautrumu, siekiant iš naujo interpretuoti klasikinę temą, išlaikant originalią dainos poetinę nuotaiką.
 
Šios dainos pirminė ir bene garsiausia atlikėja yra legendinė prancūzų dainininkė Sylvie Vartan, kurios 1968 metais išleistas kūrinys „La Maritza“ tapo tikra klasika. Sylvie Vartan daina pasakoja apie stiprų nostalgijos jausmą, prarastą tėvynę ir vaikystės prisiminimus, susietus su Maricos upe Bulgarijoje, iš kurios dainininkė kilusi. Tai melancholiška, tačiau kartu šviesios vilties kupina baladė apie tapatybės paieškas bei ryšį su savo šaknimis, kurį perteikia tėvo atsiminimai ir dainuojamas priedainis.
 
Kūrinio žanrą galima apibūdinti kaip sentimentalią prancūzišką popmuziką (chanson/pop), kurioje dominuoja stiprus pasakojimo elementas ir emocingas muzikinis fonas. Sylvie Vartan versija ne tik užkariavo to meto topus, bet ir tapo viena labiausiai atpažįstamų jos repertuaro dainų, tapusi simboliu tiems, kurie yra priversti palikti gimtinę ir ieškoti saugesnio rytojaus kitur.
 
Laura Ferré šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui, siekdama supažindinti jaunesnę auditoriją su šia jautria istorija. Nors jos versija yra modernesnė, ji išlaiko pagrindinį dainos naratyvą apie tapatybę ir ilgesį, todėl „La Maritza“ išlieka aktualiu kūriniu, jungiančiu skirtingas kartas per universalų tėvynės ir prarasto laiko ilgesio jausmą.
 
Lauros šiuolaikinė interpretacija:

 
Sylvie originali 1968-ųjų versija:

 
Laura Ferre – La maritza
[žodžiai / lyrics]
 
La Maritza, c'est ma rivière
Comme la Seine est la tienne
Mais il n'y a que mon père
Maintenant qui s'en souvienne
Quelquefois
De mes dix premières années
Il ne me reste plus rien
Pas la plus pauvre poupée
Plus rien qu'un petit refrain
D'autrefois
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la
Tous les oiseaux de ma rivière
Nous chantaient la liberté
Moi je ne comprenais guère
Mais mon père, lui, savait
Écouter
Quand l'horizon s'est fait trop noir
Tous les oiseaux sont partis
Sur les chemins de l'espoir
Et nous on les a suivis
À Paris
De mes dix premières années
Il ne me reste plus rien
Et pourtant les yeux fermés
Moi j'entends mon père chanter
Ce refrain
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
(La, la, la)
(Ah, ah, ah, ah, ah)
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la, la
 
Maištinga Siela