Filmas: "Tu man nieko neprimeni" / "Slow"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Vienas geriausių pastarojo lietuvių kino juostų, bent jau iš kalbų ir atsiliepimų internete, buvo Marijos Kavtaradzės režisuota „Tu man nieko neprimeni“, kuris anglų kalba tarptautinėje arenoje pristatytas kur kas kuklesniu ir nuobodesniu pavadinimu „Slow“ (2023). Marija Kavtaradzė talentinga, savita ir labai reikalinga lietuviškai kukliai kino rinkai. Visų pirma man jos filmas „Išgyventi vasara“ (2018) buvo vienas geriausių mūsų vaidybinio kino pavyzdžių po, aišku, „Izaoko“, per pastaruosius 10-15 metų. Negana to, Kavtaradzė yra puiki scenarijų rašytoja, prisidėjo prie Andriaus Blaževičiaus filmų „Bėgikė“ (2021) ir „Šventasis“ (2016) – pastarasis filmas buvo slogus, tamsus ir, tiesą sakant, man neįdomus, tad labiau vertinu Kavtaradzės režisūrinį braižą.

 

Tiesą sakant, filmas pasakoja gan neįprastą ir, bent jau man, kine nematytą aseksualumo problematiką. Apskritai šiandien pasakoti įvairius seksualumo aspektus kaip problemos pagrindinę ašį yra gan populiaru. Neseniai mačiau čekų filmą „Poliamorija“ (2022), kuriame idealios poros santuoką sužlugdė poligaminiai eksperimentai. „Tu man nieko neprimeni“ priešingai – bando „suklijuoti“ skirtingų asmenų sąjungą į ilgalaikių santykių perspektyvą. Šokėja ir pedagogė Elena susipažįsta su aseksualiu gestų kalbos vertėju Dovydu. Dovydas nenori turėti sekso, o Elena, turėjusi gan palaidą gyvenimą, trokšta būti su Dovydu, bet jis jos seksualiai nepatenkina...

 

Žodžiu, atrodo, kad filmas apie „antrą galą“, tačiau šiais laikais, kai jau apibrėžiamos 72 lytinės tapatybės ir įvairūs seksualinio potraukio variantai ir viskas taip jautru bei sudėtinga, lyg ir bandoma išgryninti visai netipišką variantą. Vyras paprastai suvokiamas kaip tas, kuris inicijuoja seksualinius santykius, nes jam reikia nuolatinio pasitenkinimo, o moteris tik arba viliokė, arba ta, kuri gali susilaikyti, bet čia priešingai – Dovydas yra tas „stabdis“. Kavtaradzė bando analizuoti šių santykių plėtočių galimybes ilgalaikių santykių perspektyvoje, tačiau iš vienos pusės atrodo viskas nerimta. Nerimta, nes tikriausiai 30+ amžiaus žmonėms apskritai nėra būdingi ilgalaikiai įsipareigojimai, tačiau yra kur kas didesnių pastangų vienas kitą suprasti ir kaip nors priimti, deja, tik ne visada lego kaladėlės atitinka viena kita. Visgi kažkurioje filmo dalyje tampa pernelyg aišku, kad kaip ir čekų filme „Poliamorija“, kad šiai pernelyg skirtingai porai nieko gero neišeis, nes jiedu pernelyg skirtingi, kad dėtų labai didelių pastangų santykių kūrimui.

Kai kurie filmo aspektai pavykę, ypač veikėjų bendravimo dialogai, tokie žaismingi ir pritinka šnekamajai kalbai (didelis bravo aktoriams Gretai Grinevičiūtei ir Kęstučiui Cicėnui), tačiau kai kurios scenos infantilios, elgsena veikėjų nebrandi ir kvaila, tačiau iš dalies taip teisinga, nes pažįstu daug tokių prie vidutinio amžiaus artėjančių personų, kurie vis dar savaitgalį su draugais trankosi po miestą maukdami vyną iš kakliuko ir keikdami gyvenimą, ir toli gražu neprimena stereotipinių žmonių, pasiryžusių santuokoje gyventi iki mirties ir gausinti drąsią lietuvių tautą. Visgi filmas neprilygo „Išgyventi vasarą“, tačiau visgi tai neblogas pavyzdys, kaip galima kalbėti intymiomis temomis, pasitelkiant elementarią iliustratyvią kino kalbą – veikėjos Elenos emocijos išreiškiamos šokių intensyviomis repeticijomis, o Dovydo – ilgesinga Monikos Liu daina ir gestų judesiais.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.1

 

Maištinga Siela

Šios dienos daina: Dominykas Vatiekūnas – Propagandistas [žodžiai / lyrics]

 Sveiki,

 

Kai išgirdau naujausią aktoriaus, TV laidų vedėjo ir dainininko Dominyko Vaitiekūno naujausią dainą „Propagandistas“, juokiausi. Jūs tik pažiūrėkite vien jau dėl smagaus klipo, kuris šaiposi iš pačių patyčių. Sakyčiau, parinko labai gerus ir taiklius viešojoje erdvėje sklindančius pasisakymus, nes linksniuoti žodį propaganda tapo taip populiaru, kad jis tampa beveik kaip priežodis viskam įvertinti, kas nebepatinka. Tokia dainos ir soc. žinutė labai sveika ir reikalinga, kai atvirai kalbama apie LGBTQ neva skleidžiamą propagandą. Pasižiūrėkite patys.

 

Žodžiai / lyrics

Dominykas Vatiekūnas – Propagandistas

 

Paprastas žmogus bus nuvarytas į kapus

Prievartaujamas ištarti tą elgbtkjūplius

Gedimino kalnas slinkt pradėjo

Kai eitynės mūsų prasidėjo.

Nejaugi manot, čia tik sutapimas?

Meluojam mes, čia taikus susirinkimas

Naikinam tautą ir kuriam balaganą

Vietoj Lietuvos tuoj skelbsim eldžibitistaną

Nebeliks kariuomenėje vyrų,

Trumpų plaukų lezbietės išjos ant jūsų vyčių

Ir kur pasaulis ritas

Mes išnaikinom litus

Uždrausim duokim garo

Nebeliks tuoj nieko savo

Mes o ne ateiviai išguldome laukuose rugius ir mes atiminėjam iš

Nekaltų šeimų vaikus mes toliau varysim savo meilės propagandą nes

Meilė tiktai kuria ir niekada nepuola ir nekanda

Tai mes pastatėme piramides

Ir verčiam tūkstantmečius jus kankintis kas pastatė jas

Agresyviai spalvotai apsirengę mes

Kad jūsų rūbinėj praskiestume juodas striukes

Vyrai ims dažytis dėl propagandos mūsų

Moterų nepriims į darbą jeigu ji be ūsų

Ir tiek šeimų išardėm vis tiek mes nesustojom

Ir panos bus plaukuotom pažastim ir kojom

Ir viens ant kito jojam

Ir kanklėm nebegrojam

Uždrausim duokim garo

Nebeliks tuoj nieko savo

Mes o ne ateiviai išguldome laukuose rugius ir mes atiminėjam iš

Nekaltų šeimų vaikus mes toliau varysim savo meilės propagandą net

Jei tapsi ji vaizduotėj vis tiek tos meilės niekaip nesupranta

Mes toliau varysim savo meilės propagandą

Nes meilė tik tai kuria ir niekada nepuola ir nekanda.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Dominykas Vaitiekūnas apie savęs pažinimą ir priėmimą

 Sveiki,

 

O taip labai dažnai nutinka, kad labai tam tikrų savyje esančių dalykų nemėgstame, juos slepiame arba bandome nutildyti. Dažniausiai ne dėl to, kad jų asmeniškai nemėgtume, bet dėl to, kad smarkiai įtikime iš aplinkos mums primestais standartais. Štai aktorius ir dainininkas Dominykas Vaitiekūnas jau seniai save priskiria LGBTQ pasauliui ir jis nuėjo nelengvą kelią, kad viešai apie tai imtų kalbėti. Neretai vis perlipdamas per save, atstumdamas savo tam tikras „dalis“, kol galiausiai išdrįso. Šiandien Lietuvoje turime vis daugiau ir daugiau tokių „nepatogių“ žmonių, kurie kalba ir tai yra, sakyčiau, reikšminga visuomenės sveikimo stadija.

 

Jūsų Maištinga Siela