Filmas: "Rankinis bagažas" / "Carry-on"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Pamatyti gerą ir kokybišką veiksmo trilerį sunku, nes žanrinis kinas toks jau yra, jis kuriamas pagal kanonus ir neišvengia klišių, pasikartojimų, todėl ne kažin kuo gali pasigirti ir nustebinti. „Našlaitės“ režisierius Jaume Collet-Serra visai neseniai pristatė savo naujausią veiksmo trilerį „Rankinis bagažas“ (angl. Carry-on) (2024), kuriame aštrią įtampą bando kurti oro uoste. Gero trilerio, mano galva, svarbiausias požymis yra kuriama įtampa, o jos „Rankiniame bagaže“ šiek tiek yra.

 

Ne, tai ne dar viena atsikartojanti istorija apie bombą lėktuve ar įkaitų drama, kokių itin daug buvo prikurta dešimtajame dešimtmetyje. Pagrindinis veikėjas Etenas dirba oro uoste ir lemtingą dieną pradeda dirbti rankinio bagažo patikros punkte, per kurį nori pereiti gerai organizuotas ir šaltakraujis teroristas ir paleisti mirtinas dujas lėktuve. Visa drama prasideda tada, kada Etenas gauna ausinuką ir pradeda girdėti tiesioginius grasinimus nužudyti jo merginą, jeigu jis nedarys to, kas liepta. Etenas norėjo būti policininku, tam jis turėjo daug duomenų, tačiau šio darbo jis niekada negavo, todėl iš dalies jaučiasi neįgyvendinęs savo tėvo lūkesčių. Tačiau savo sugebėjimus šaudyti ir grumtis su priešininku maksimaliai išnaudoja ir, kaip galima numanyti, galiausiai nepalūžęs įveikia savo priešininką ir išgelbėja daug žmonių.

 

Filmas absoliučiai standartinis trileris. Kietas ir šiek tiek seksualus vyrukas tampa didvyriu ir ne toks seksualus jo priešininkas gauna į kaulus. Įtampa vystoma absoliučiai iš vadovėlio ar receptų knygos: dialogai, susižvalgymai, grumtynės, psichologinis augantis spaudimas... Ir viskas, sakyčiau, daugiau ar mažiau šiame filme padaryta teisingai. Tiesa, pirmoji filmo pusė „įsivažiuoja“ gana sunkokai, žiūrovas stebi nusivylusio vyruko socialinį gyvenimą ir tenka palaukti tos augančios įtampos. Nors daugmaž visa filmo sąranga nuspėjama ir standartinė, tačiau atperka klasikiniai triukai, t. y. nuolat auginama įtampa, dinamika ir nepigus viso filmo pastatymas. Apskritai tariant, tai kokybiškai sukaltas vidutinės klasės trileris skirtas pramogai ir tame lygmenyje, sakyčiau, pateisina žiūrovo-pramogautojo poreikius, tačiau vaikantis įdomesnių ir originalesnių istorijų, šią galite apeiti.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.5

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Tetris" / "Tetris"

 Sveiki,

 

Britų režisierius Jon S. Baird, labiausiai žinomas už 2013 metais pasirodžiusį ir plačiai aptarinėjamą filmą „Purvas“, šiemet pristatė istorinę biografinę dramą „Tetris“ (angl. Tetris) (2023). Filmas pasakoja apie maždaug 1989 metus, dar prieš suyrant Sovietų Sąjungai ir prasidedant kompiuterinei erai. Pagrindinis veikėjas realiai egzistuojantis ambicingas amerikiečių kompiuterinių žaidimų kūrėjas Henk Rogers, į kurio rankas patenka nelegaliais keliais po pasaulį paplitęs ruso Alexey Pajitnov sukurtas legendinis žaidimas tetris. Tiesą sakant, aš pats 1996 metais ar 1997 metais zyziau mamos, kad man nupirktų anuomet tikriausiai net kioskuose pardavinėjamą daugiafunkcinį teatrio žaidimą, kurį tikriausiai turėjo visi normalūs vaikai prieš atsirandant internetinėms mokamoms kavinėms. Žiūrėdamas tokį filmą supranti, kaip smarkiai per pastaruosius 30 metų pasikeitė pasaulis, o pirmieji nešiojamieji ant baterijų sukurti žaidimai dabar primena neandertaliečių akmenis, bet anuomet tokių geidėme dažnas.

 

Filmas pasakoja apie tetrio žaidimo atėjimą į rinką. Tiesą sakant, sunku patikėti, kad visų laikų populiariausias žaidimas buvo sukurtas Sovietų Sąjungoje! Apie tai nebuvau nieko girdėjęs. Pagrindinis veikėjas, priklausantis kapitalistiniam pasauliui, lankosi Maskvoje, yra sekamas saugumiečių, tad nelabai jaučia rusų kultūros ribas, todėl filme H. Rogersas perteikiamas kaip koks nutrūktgalvis, kuris rizikuoja tiek savo vaikais, tiek savo kailiu. Konkuruojant su melaginga korporacija ir bandant veikėjui įsigyti iš sovietų tetrio žaidimo licenciją, filmas atskleidžia ne tik šio žaidimo atėjimo į rinką sudėtingą kelią, bet iš esmės ir besikeičiančio pasaulio pradžią. Pasirodo, išsigimęs komunizmas tapo nebeįdomus, o tie patys rusai jau nori dėti sau apšorines sąskaitas Šveicarijoje, kas iš esmės atskleidžia, kad komunizmo asmenys kapituliavo ir pereina į kapitalistinę rinką. Būtent rusų bendravimo kultūra su žaismingais ir charizmatiškais kapitalizmo žmonėmis ir yra vienas įdomiausių dalykų šiame filme.

 

Žinoma, filmas nors ir istorinis, ir biografinis, tačiau autentiškumo nesiekia. Istorija perteikta prabangiai holivudiškai, su nuotykių Džeimso Bondo dirbtinokai dvasia. Filmas tampa pramoginio ir istorinio kino kokteiliu, kuris žiūrisi itin spalvingai, įtraukiančiai, o veiksmas retsykiais perteikiami kaip detektyvinis trileris. Tiesa, veikėjai karikatūriški, perteikti labiau kaip personažai, o ne istoriniai prototipai, todėl vertinti itin rimtai kaip istorinį filmą, manau, nevertėtų. Kita vertus, nemažai iš šio filmo sužinojau apie rinką, pateikiamas naujasis besikeičiančio pasaulio modelis. Tiesa, manęs neįtikino pabaigoje demonstratyvus pareiškimas, kad tetris sugriovė Sovietų Sąjungą ir Berlyno sieną – prisiimta pernelyg daug garbingos atsakomybės. Mes juk žinome visai kitas priežastis, apie kurias filme prabėgom tik užsimenama. Prie viso to norėčiau pagirti charizmatišką aktoriaus Taron Egerton pasirodymą, kuris labai tiko šiam vaidmeniui.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 7.4

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kingsman. Auksinis ratas" / "Kingsman: The Golden Circle"

Sveiki,

Linksmas ir spalvotas filmas „Kingsman: Ausinis ratas“ (angl. Kingsman: The Golden Circle) (2017) yra ankstesnės 2014 metais pasirodžiusios sėkmingos dalies tęsinys. Filmas, skirtas plačiajai pramoginei rinkai, tęsia, mano akimis, jau į pabaigą einančios mados, kuri truko ketverius metus, filmų apie slaptuosius agentus bumą.

Prisimenu, kad pirmoji dalis man irgi patiko savo žaviu ir stilizuota britiškos dvasios estetika, bet nors mirk, absoliučiai nepamenu siužetinės linijos – matyt suveikė masinio filmo sindromas: pramoga tik tol, kol žiūri, o vėliau – nieko. Panašiai gali nutikti ir su šia dalimi: net neabejoju, kad po gerų metų galėsiu išvardyti nebent aktorius ir kaip Julianne Moore kuriamas personažas į mėsmalę sugrūdo vyruką, tačiau kas ir dėl ko ten pjovėsi – kertu lažybų – tikrai neatsiminsiu!

Kaip ir pirmojoje dalyje, taip ir čia, filmas pasižymi prabanga, investuota į estetiką ir grafiką. Siužetas? Absoliučiai standartas: piktoji moterėlė kėsinasi į viso pasaulio gyvybes. Žodžiu, piktadarė kaip iš kokio „Ostino Paverso“ – sistema nesikeičia. Galiausiai, kaip ir pridera tokiam filmui, geriečiai nugali blogiukus. Ne kažin kiek naudos iš šio filmo, bet, velniai rautų, kai tokio kino nelabai daug žiūriu, šįkart susižiūrėjo itin gerai ir pustrečios valandos neprailgo. Kai toks filmas „išlenda“ pačiu laiku, jo ir vertinimas būna kitoks.

Ar bereikia jį kam nors rekomenduoti? Manau, vien filmo anonsas pasako, kam šis filmas skirtas – žmonėms, kurie iš kino tikisi vien pramogos ir senų seniausiai „prijaukintų“ aktorių brigados, kurių čia tikrai netrūksta! Man asmeniškai filmas patiko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela