Filmas: "Aleksandra" / "Александра" / "Alexandra"

Sveiki, skaitytojai,

Žinote, koks kinas pats geriausias kino gurmanui? Ogi toks, kuris pranoksta įprastesnius žmonių santykių vaizdavimo paviršius ir prasiveržia į kažin kokią egzistencinę gelmę ir pradedama kalbėti ne apie paviršutinišką meilės ir romantizuotas pasiaukojimo situacijas, bet iš esmės apie tai, kas neapčiuopiama, bet nujaučiama kiekvienam žmogui. Vienas iš tokių filmų yra rusų režisieriaus Alesandr Sokurov filmas „Aleksandra“ (rus. Александра) (2007), kurio darbą pasižiūrėjau dėl labai paprastos komercinės priežasties – nespėjau „Kino pavasaryje“ pamatyti jo filmo „Frankofonija“, tai nutariau režisieriaus atvažiavimo į Vilnių ir Kauną proga pažiūrėti ką nors iš senesnių jo darbų, juolab kad apie režisieriaus darbus buvau girdėjęs ypač gerų dalykų. Tikriausiai reikėjo pradėti nuo jo filmo „Rusų arka“ (2002), tačiau taip susiklostė, kad „Aleksandrą“ buvau jau nusižiūrėjęs labai seniai.

Ką gi – rusų šiuolaikinis filmas, prasiveržiantis į tarptautinius filmus yra nuostabus – aišku, nostalgijos A. Tarkovskiui ir visiems po jo sekantiems režisieriams. „Aleksandra“ kiek keistokas filmas, bet jau nuo pat pirmųjų kadrų užburia savo paprastumu ir gelme. Močiutė važiuoja į karštą karo tašką aplankyti karininko anūko, o tiksliau – atsisveikinti prieš mirtį ir ji regi tuos baisumus: jaunuolių akyse nepažintas karo siaubas, sumišimas tarp politinių įsitikinimų ir žmogaus gerumo. Tai vyrų karas ir moterys būvimas čia tarsi primiršto švelnumo ir motiniškumo simbolis. Tiesą sakant, buvau didžiulėje įtampoje, nes beveik galėjau justi, kad koks kareivėlis tikrai išprievartaus bobutę – juk kitaip negalima, tačiau ne tokiame filme. Režisierius žiūri kur kas plačiau ir giliau – jam nerūpi karo brutalumas, jam rūpi skirtingų energijų konfrontacija, žmogaus gerumas prieš karo agresiją. Nors kine beveik nieko brutalaus nevaizduojama, tačiau A. Sokurovas panaudoja beveik neapčiuopiamą metaforą, kurią pradžioje palaikiau agresija ir įspėjimu – veikėjų žvilgsnius. Akyse glūdi prigimties tiesa ir per jas veriasi gėrio ir blogio kova bei esminis klausimas: kaip išgyventi? Atsakymo vienareikšmiško nėra, tai nuojautų filmas ir tik per bendravimą išryškėjęs žmogaus prigimtinis gerumas traukė jaunus karininkus prie Aleksandros ir tai visai nebuvo erotiniai kėslai, tai buvo sūnaus ir motiniškumo ilgesio gestas, instinktyvus grįžimas prie šeimos ir gėrio židinio. Tas nepakeliamas subtilumas filmą iš, rodos, dviejų naktų viešnagės, pakelia į tokias neįvardytas egzistencines aukštumas, kad tiesiog finalinėje scenoje, kai anūkas sėda pinti močiutei žilų plaukų, likau nuginkluotas, ir tai buvo skaudžiau už bet kokias atviras sadistines scenas.

Nuostabų vaidmenį sukūrė operos solistė Galina Vishnevskaya (1926-2012), suvaidinusi išties įsimenamą vaidmenį – jau vien dėl senatvės prislėgtos bobutės vaidmens verta žiūrėti šį filmą, bet labiausiai dėl plačių egzistencinių parametrų, glūdinčių po kasdieniškomis žmonių bendravimo formomis. Labai patiko.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pirmykštė baimė" / "Primal Fear"

Sveiki,

Iš tikrųjų dešimto dešimtmečio amerikiečių populiarusis kinas yra paženklintas kriminalinėmis bylomis. Kiek per tą dešimtmetį sukurta filmų, kurių veiksmas vyksta teismo salėje, vargu, ar besuskaičiuosime, tačiau vieną kitą iš vertesnių galima pažiūrėti – „Filadelfija“, „Klientas“, „Mirtininkas eina“, „Velnio advokatas“ ir kiti. Šįkart siūlau žvilgtelti į filmą „Pirmykštė baimė“ (angl. Primal Fear) (1996), kuris, regis, nelabai kuo skiriasi nuo daugelio to meto teisminį procesą vilkinančių filmų.

Tiesą sakant, tikėjausi kažko mistinio, nes filmo pavadinimas toks geras, kad net norisi analogiško knygos pavadinimo, tačiau, kai pamačiau, jog reikalas suksis apie katalikų kunigų pedofilijos reikalą, nutariau mistifikavimus atidėti į šalį. Iš esmės filmo istorijos struktūra labai paprasta: vaikinukas įvykdo žmogžudystę, o vėliau advokatas su prokuroru kovoja dėjo kaltumo ir nekaltumo. Žodžiu, lyg ir nieko naujo nuo senų senovės, tačiau akį traukia išskirtinė aktoriaus Edward Norton vaidybą – išties puikus vaidmuo, leidžiantis atsiskleisti jo aktoriniams sugebėjimas, todėl tai nebuvo praleista pro akis ir vaidmuo įvertintas „Oskaro“ nominacija. Filme pasirodo ir tokios mega kino žvaigždės kaip Richard Gere bei Laura Linney, kurie galbūt nesukuria kažko itin įspūdingo, tačiau dirba gerai ir įtikinamai. 

Apskritai filmas įdomus ne dėl savo kriminalinio įvykio, kiek dėl to, kiek mes patikime E. Nortono kuriamu personažu ir jo bipoliniu sutrikimu. Viskas pateikiama kaip neginčytina tiesa, o R. Gere personažas tarsi mūsų analogiškas žiūrovas, per kurio suvokimą jaučiame bylos eigą, bet pasirodo, yra viskas kiek kitaip. Iš esmės filmo pradžia kiek varginanti ir nuobodi, primenanti daugelį kriminalinių istorijų, todėl galima pasigesti savitumo ir kitoniškos atmosferos, tačiau filmui įpusėjus pamažu susidomima byla ir jau finalas iš tikrųjų apdovanoja žiūrovą laurais ir emocijomis. Truputį priminė netgi legendinę juostą „Avinėlių tylėjimas“, tačiau „Pirmykštei baimei“ iki tos visuotinos įtaigos dar toli, bet filmas išties neblogas ir palikęs gerą įspūdį.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Žymios kino aktorės, kurios dėl vaidmens nusikirpo arba nusiskuto savo plaukus

Aktorė Anne Hathaway paaukojo savo tikrus plaukus filmui "Vargdieniai", už kurį vėliau pelnė "Oskarą".

 

Aktorė Cate Blanchett dėl filmo "Rojus" (2002) taip pat nusiskuto plaukus.

Aktorė Charlize Theron dėl filmo "Pašėlęs Maksas".

Aktorė Demi Moore dėl filmo "Eilinė Džeinė". 

Natalie Portman filmui "V - tai Vendeta" (2005). 

Maištaujanti Angelina Jolie.

Legendinė Sigourney Weaver filmui "Svetimas 3" (1992).

 Aktorė Ellen Page.

Aktorė Toni Collette filmui "Aš jau tavęs ilgiuosi" dėl vėžiu sergančios moters vaidmens.

Aktorė Karen Gillan.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Terminatorius" / "Terminator"

Sveiki, 

Tiesą sakant, gėda, kad nebuvau matęs tokio legendinio James Cameron filmo kaip „Terminatorius“ (angl. Terminator) (1984). Na, meluoju – vaikystėje lyg ir mačiau, kai kurie fragmentai netikėtai atsigamino. Nemeluosiu, kad su kai kuriais legendiniais filmas man labai sunku, jie paprasčiausiai manęs nebepajėgia sujaudinti ar kaip kitaip sudominti. Galima pasakyti, taip man nutiko su tokiais filmas kaip „Bėgantys skustuvo ašmenimis“ ar ta pačia pirmąja „Žvaigždžių karų“ dalimi. Po jų tiesiog mano optimizmas pamatyti visas dalis staiga dingsta. Nors priešingai visgi buvo su „Svetimo“ serija, prie kurios prisidėjo ir James Cameron. Apskritai senesnieji J. Camerono darbai dar nė karto nebuvo manęs nuvylę, tačiau „Terminatorius“ nebus mano mėgstamas filmas.

Visų pirma filme nepajutau užtikrintos įtampos, na, nebent prabėgomis, kai kuriose susišaudymo scenose, tačiau menkai jaudino komiksinio lygio herojai. Istorija bandoma pasakoti gan neblogai – iš ateities atkeliauja robotas Terminatorius ir jį sunaikinti trokštantis vyrukas, o toliau įvykiai klostosi daugmaž nuspėjamai, įskaitant ir roboto panaudojimą finalinėje kovos scenoje. Suprantu, kad to meto technologijomis tai buvo kone prikaustantis filmas, kas pvz., man nutiko su J. Camerono „Įsikūnijimu“, su kuriuo režisierius pasiekė gelmę, sukūrė atskirą naują pasaulį ir leido juo patikėti. Lygiai taip pat su „Svetimas“ – jaučiama gelmė, bauginanti tamsa, kosminė nežinomybė, o štai „Terminatorius“ pasirodė ganėtinai plokščias, kur dominuoja viena aiški misija ir brutali vyriška jėga – nei čia pasaulio, nei gylio, nei kažin kokios ypatingos atmosferos. Aišku tik viena, kad toks filmas amžiams pakeitė fantastinių trilerių kino likimą ir jo įtaka kaip didieji devinto dešimtmečio darbai leido atsirasti daug vidutiniškų analogiško siužeto ar struktūros filmų bazei.

Taigi, kodėl verta žiūrėti „Terminatorių“? Vien dėl jo istorinės įtakos, smalsumo, aktorių ir J. Camerono vis augančių kino ambicijų, tačiau aš asmeniškai pradėjęs geriausia „Terminatoriaus“ serija tikriausiai ir baigsiu šią žiūrėjimo odisėją, nes iš kino tikriausiai noriu kažko kito, nei fantastinio veiksmo.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela