Informacija apie albumą: Laura Pausini – Simili [vinyl / 2LP] (2015)
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Lietuvoje gana populiarus italų rašytojas Paolo
Cognetti, kurį mėgsta populiariosios literatūros skaitytojai, ieškantys
paprastos gyvenimo išminties, lengvo teksto. Tiesa, neskaičiau nei „Aštuoni
kalnai“, nei „Vilko laimė“, bet galiu įsivaizduoti, jog jis alternatyva brazilų
rašytojo Paulo Coelho literatūros tonui. Jo bestseleris „Aštuoni kalnai“
(ital. Le otto montagne) (2022) tėvynėje tapo tikru hitu, o
netrukus knygos ekranizacija susidomėjo ir režisieriai Felix van Groeningen ir Charlotte
Vandermeersch, filmas tapo Kino pavasario hitu, beveik visi apie jį kalbėjo ir
rekomendavo pasižiūrėti dideliame ekrane. Deja, anuomet man nepavyko pamatyti
dėl laiko stokos, bet pasižiūrėjau namų sąlygomis.
Galiu absoliučiai suprasti, kodėl šį filmą reikia
žiūrėti dideliame ekrane. Juk jame rodomi Alpių kainų šlaitai tiesiog
pasakiškai užburia. Istorija pasakoja apie du draugus, kurių draugystė
užsimezga kalnų provincijoje. Petro ir Bruno čia žaidžia, pešasi, auga. Bruno
miestietis berniukas, o Petro vietinis kaimo vaikis, neturintis tinkamo
išsilavinimo, tačiau juos vienija ne tik draugystė, bet ir gamta, ūkio darbai.
Po daugel metų Bruno grįžta į provinciją ir mato Bruno jau tikrą vyruką, tačiau
juodadarbį, taip ir neišlipusį iš kaimiškosios kultūros. Komplikuoti jųdviejų
santykiai su tėvais galiausiai suveda juos po Bruno tėvo mirties, kai Petro
įtikina drauge atstatyti jo tėvo namuką kalnų pašlaitėje, kur jie kartu
vaikystėje praleido laiką. Bruno sutinka ir, atrodo, atšalusiai jųdviejų
draugystei, (kaimiškos ir miestietiškos kultūros atskirtys išsilydo) lemta
vėlei tapti tvirta.
Dabar retai kine ir iš esmės literatūroje pamatysi
tokią intymią vyriškos draugystės istoriją. Kliše pamažu tampa LGBTQ linijos,
erotizavimas ir panašiai, o „Aštuoni kalnai“ tarsi paneigia visa tai. Tai labai
reta, kada du heteroseksualūs vyrukai iš tikrųjų labai jautriai išgyventų
gyvenimo etapus, jaustų vienas kitą ir dažniausiai patylomis suprastų, koks
pilnas išbandymų, nusivylimų yra kupinas gyvenimas, o išsigelbėjimas ir
pabėgimas visada yra tas jų atstatytas kalnų namelis. Filmas nufilmuotas
fantastiškai gražioje gamtoje, poetiškai perteikiant bręstančių vyrų santykį su
kalnais. Manau, filmas pavyko iš dalies ir filosofinis, nors jame yra tų
nudailintų ir neskoningų holivudinių triukų, pvz., tėvo palikti dienoraščiai
kalnų viršūnėse, kuriuose lyg sūnaus atsiprašo, o gyvam žodžio negalėjo
pratarti dėl užsispyrimo ir nuoskaudų. Bet tai labai filmo siužeto negadina.
Manau, filmo kūrėjams pavyko sukurti neskubų filmą, kuriame svarbūs
nutylėjimai, tas tikrasis vyriškumas, kuris veriasi ne per socialinius
primestus įvaizdžius, mačizmą, kokį matome holivude, o per tą, sakyčiau,
lietuviams iš prigimties suprantamą melancholiškumą, savotišką liūdnumą, nes
veikėjai būtent ir yra tokie – atskalūnai, vieniši vilkai, gamtos žmonės.
Nepasakyčiau, kad filmas labai įmantrus, kad jis
sukrečia ar kad jį žūtbūt reikia pamatyti. Man „Aštuoni kalnai“ praslinko kaip
kokia meditacija, romi ir lėta dviejų vyrų istorija, nuostabūs gamtos vaizdai
ir kažkoks tapatumas, atpažinimas dalies ir savęs, ir savo egzistencinės
pajautos, kuriuos galbūt dažnas užslepiame po kasdienybės darbais, kad
nereikėtų susigrumti su savo centriniu kalnu ir gyvenimo prasmės paieškomis.
Manau, filmas labai sąžiningas.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 7.7
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Šiemet garsi italų dainininkė Laura Pausini minėdama
30 metų sukaktį scenoje, vinilo pavidalu išleido spalvotus visus savo karjeros
solo albumus ribotu tiražu. Gali būti (noriu ir pasigirti, ir pasidžiaugti),
kad tikriausiai Lietuvoje turiu visas šios kartos leidimo vinilines plokšteles.
Šiuo metu atlikėja po jubiliejinio turo, „Eurovizijos“ vedimo bei kitų
muzikinių projektų bei dokumentinio apie save filmo rengimo baigė įrašus
naujajam savo albumui, kuris galbūt pasirodys kitų metų pradžioje. Na, o aš
dalijuosi fotografija su paskutiniaisiais jos albumais itališkam variante, nes
albumų yra įrašyti ir ispanų kalba, tačiau jų vinilo formatu kol kas nėra.
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Gal prisimenate savo vaikus ar save pačius, kai
pirkdavote pigią ir neskanią kramtomąją gumą už centus dėl Songoko lipdukų,
kuriuos reikėdavo suklijuoti į tam tikrą lankstinuką? Tikiu, kad kažkur tarp
žaislų palėpėje yra užkritęs toks lapas. Bet aš menu dar senesnius laikus, gal
kokius 1995-1996 metus, kada Lietuvoje iš tikrųjų rodė čionai labai populiarų
jaunimo serialą „Beverly Hills 90210“ apie turčių Los Angele gyvenimą.
Tiesą sakant, buvau mažas ir ne daug ką prisimenu iš
to serialo, bet puikiai menu aktorių veidus, kurie vaikystėje buvo ikoniški,
nes rinkau jų iškarpas iš spaudos, o netrukus į mano provinciją atvežė ir visą
dėžę pigios kramtomos gumos. Kaulydavome iš tėvų centus, ravėdavom daržus, kad
tik gautume centų ir galėtume nusipirkti kramtomos gumos dėl lipdukų, kuriuos
vėlei reikėdavo surinkti ir suklijuoti į atverčiamą katalogą. Tai vienas iš
vaikystės kvapų. Spaustuvės dažais kvepiantis slidus lankstinukas ir
priklijuoto lipduko su guma kvapas. Išnaršiau visą palėpę, neradau, bet
vokiškame variante aptikau tai, ką turėjau vaikystėje, ir dalijuosi, gal kam
surezonuos.
Maištinga Siela
Sveiki,
Tęsiu vasaros dainų
perklausas ir šįkart itališka daina, kurią atlieka Beba „Limonare“
(liet. Išsigalvoti). Bebos tikrasis vardas Roberta Lazzerini, ji gimė
Turine 1994 metais. Nuo pat vaikystės buvo aistringa repo gerbėja, todėl ir jos
didžioji muzika yra įvairių repo muzikos žanrų elementų, susijusių su repu.
Beba išgarsėjo apie 2015 metus pradėjusi aktyviai dalyvauti įvairiuose muzikos
projektuose. Per beveik dešimt metų aktyvumo itališkos muzikos rinkoje Beba suformavo
ir savo klausytojų ratą, o jos viena naujausių dainų „Limonare“ užveda savo
griežta itališka tartimi, ritmu ir pašėlusio vakarėlio atmosfera. Paklausykite.
Parole / žodžiai / lyrics
Beba – Limonare
I go
Oggi mi manca la sveglia
Quasi non mi sento neanche più la testa
(neanche più la testa)
Un numero scritto sulla mano destra
Credo sia di quella tipa che ha dato la
festa (che ha dato la festa)
La realtà non mi ricordo più-ù
Per fortunaa ieri c'eri pure tu-u-u
Sali le scale piano, ma abbiamo sbagliato
piano
Non bere quando hai fumato
Andrebbe tatuato (anderebbe tatuato)
Basta, mollatemi tutti (tutti)
Non li ascolto gli audio di due minuti
(da, da, da)
Voglio un Nokia coi tasti, né social, né
ADV
Voglio soltanto andarmene da qui
Oggi voglio solo limonare! Limonare!
Limonare! Limonare! Hey
Niente cene né fiori, discorsi (shhh)
Limonare-e!
Come nel 2000 quando il miglior da fare
Era farsi una storia ma non al cellulare
Voglio solo limonare! Limonare! Limonare!
Limonare!
Baby scappiamo da questi, come quando
suonavi i campanelli
Tutti i ricordi più belli, sono di te che
mi tieni i capelli
Non reggo niente, né l'alcol, né la gente
Quella che pretende, che si abbeva sempre
Facciamo una foto, come va? (Come va?)
Con la lingua fuori, una rockstar (una
rockstar)
Scusa, ma oggi proprio non mi va
Oggi proprio non mi va-a! (Scusa)
Oggi voglio solo limonare! Limonare!
Limonare! Limonare! Hey
Niente cene né fiori, discorsi (shhh)
Limonare-e!
Come nel 2000 quando il miglior da fare
Era farsi una storia ma non al cellulare
Voglio solo limonare! Limonare! Limonare!
Limonare!
Limonare! Limonare! Limonare! Limonare!
Limonare!
Hey, hey, hey, hey
Limonare! Limonare! Limonare! Limonare!
Limonare!
Hey, hey, hey, hey
Come nel 2000 quando il miglior da fare
Era farsi una storia ma non al cellulare
Oggi voglio solo limonare! Limonare!
Limonare! Limonare!
Hey, hey, hey, hey
Jūsų Maištinga Siela