Filmas: "Gera seselė" / "The Good Nurse"

 

Sveiki,

Danų režisierius Tobias Lindholm ėmėsi amerikietiškos kriminalinės istorijos ir pabandė ją atpasakoti pagal tikrus 2003 metų įvykius filme „Gera seselė“ (angl. The Good Nurse) (2022), kuriame pasirodo pirmo ryškumo kino žvaigždės Jessica Chastain ir Eddie Redmayne. Kurį laiką nežiūrėjau kriminalinių filmų, tad buvau pasiilgęs to adrenalino ir jaudulio, kurio tikėjausi ir iš „Geros seselės“.

Filme vaizduojami iki šiol realybėje esantys tikrieji asmenys t. y. psichopatas Charlie Cullen ir medicinos seselė Amy Loughren. Istorija prasideda 2003 metais, kai vieniša mama, turinti sunkią širdies negalią, bando išdirbti likusius keturis mėnesius, gal galėtų įstoti į širdies transplantacijos eilę. Ji sunkiai dirba, o širdis kaskart nuo įtampos progresuoja. Netrukus jos pamainoje ima dirbti naujasis padėjėjas Charlie, kuris labai padeda Amy, nes sužino apie jos būklę, bet netrukus ligoninėje ima dėl keistų aplinkybių mirti žmonės. Reikalą ima tirti policija, tačiau ligoninės atstovybė daro viską, kad šios mirtys neiškiltų į viešumą, tačiau geroji seselė Amy ima tarpininkauti su policija ir atsiveria žiaurios paslaptys susijusios su Charliu...

Tiesą sakant, filmas sunkiai iš pradžių įtraukė, nes įtampa pradeda megztis maždaug filmo viduryje, todėl atrodo, kad iš pradžių žiūri ne kriminalinę istoriją, o socialinę dramą apie sunkiai gyvenančią seselę, kuri stengiasi daryti viską, kas geriausia. Galiausiai dėl atsitiktinių mirčių atmosfera ima pamažu kaisti ir viskas kaip įprastame detektyve, belieka sulaukti, kol nusikaltėlį sugaus ir nuteis. Visgi „Gera seselė“ neturi galvosūkio, kas būtų šį filmą padarę įdomesnį. Žiūrovas iš esmės jau nuo pat pradžių žino, kad Charlie yra tas nusikaltėlis. Mane labiausiai gąsdino ne psichopato nepaaiškinami poelgiai, bet JAV siaubinga sveikatos sistema. Kartais atrodo, kad ligoninės institucija yra aukščiau policijos ir viso ko, nes Charlis pakeitė net devynias ligonines, mirčių priskaičiuota 29, tačiau iki šiol psichopatas negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Filme bandoma paryškinti jo tragediją su motina, galimas daiktas, kad jis nesąmoningai kerštavo, kad medikai neišgelbėjo jo motinos. Visgi ligoninės tyli, atsikrato nusikaltėlio ir toliau gyvena slėpdami nusikaltimo faktus. Ne ką mažiau stebina ir Amy elgesys, jos noras eiti iki galo padedant narplioti policininkams nusikaltimą, turint galvoje, kad namie laukia dvi mažos dukros ir jos širdis negali pakelti streso...

Šiaip filmo visuma nėra kažin kokia netikėta. Stebina amerikiečių sisteminiai sveikatos sektoriaus nusikaltimai (o kiek daug istorijų mes dar nežinome, nes jos nutylėtos dėl prestižo), geri aktoriai, perteikiantys emocijas stambiu planu, tačiau filmas labiau kaip edukacija, sužinai dar vieną istoriją, kuri liudija, kad Amerika jokia svajonių šalis, tad ir intrigos, kokios tikėjausi, visgi negavau, bet gavau vėl tam tikrų dalykų patvirtinimus. Vienam kartui filmą drąsiai galima pažiūrėti.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.8

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žemė" / "Land"

Sveiki,

 

Garsi amerikiečių aktorė Robin Wright senajai kartai tikriausiai labiau žinoma kaip Kelės vaidmens atlikėja „Santa Barbara“ seriale, o naujosios kartos žiūrovui iš puikiai įvertinto serialo „Kortų namelis“. Nors per savo karjerą aktorė sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį, ji bando ir režisuoti ne tik atskirus serialų epizodus, bet ir ilgametražius filmus. Jos debiutinis režisuotas filmas „Žemė“ (angl. Land) (2021) daug ką paliko neabejingą tiek dėl filmo, tiek dėl pačios režisierės kaip aktorės darbo (ji atliko savo filme pagrindinį Edės vaidmenį).

 

Edė netekusi savo sūnaus ir vyro bando išgyti nuo kamuojamo netekties skausmo, tačiau lankymasis pas psichoterapeutę nepadeda, todėl vieną dieną ji susikrauna lagaminus ir išvyksta gyventi į aptriušusį namelį atokiuose Vajomingo kalnuose. Moteris tikisi, kad gamta ir ten esantys sunkumai bei aktyvus fizinis darbas padės jai ištverti depresiją, tačiau Edė padaro lemtingą klaidą ir ji visai žiemai įstringa namelyje, kurį išdarkė ir jos maisto atsargas suėdė čionai įsiveržęs lokys. Kamuojama bado ir skausmo, moteris lieka įkalinta, kol vieną dieną į namelį jai merdint nepasibeldžia vyrukas...

 

Iš tikrųjų šiame iš pradžių ramuma dvelkiančiame filme vyksta uždaras sunkus moters besivaduojančios iš traumos vyksmas. Visa filmo energetika nukreipta į pagrindinę veikėją, kurią kurdama Robin Wright puikiai, sakyčiau, susitvarkė su vaidmeniu. Filmas kaip ir moteriškas kalnų Robinzonas Kruzas, tik esmė ta, kad moteris sąmoningai pasirenka askezę ir norą būti ir išbūti visą savo egzistencinį skausmą. Filmas prisodrintas pačių nuostabiausių Vajomingo kalnų peizažų, čia upės, skardžiai, vienatvė, plati ekosistema, metų laikai – tiesiog visa tai verta atskiro dokumentinio filmo vaizdinių.

 

Visgi šiame gamtos fone pasigedau įdomesnės istorijos. Edė pradeda megzti santykius su vietos miestelio vyru, tačiau tieji santykiai tokie komplikuoti, kad niekur iš esmės jos nenuveda, tik į išsilaisvinimą. Viskas lyg ir teisinga, tačiau filmo naratyvas priminė man tuos survivalinius filmus iš 1990-ųjų, kur įkalinti žmonės kokių nors gamtinių stichinių nelaimių galiausiai grįžta namo. Filmas toks tvarkingas, kad net vietomis darosi nuobodokas, nors esama puikios vaidybos ir gamtos peizažų, tačiau lėtokų apsukų filmas reikalauja iš žiūrovo dzenbusdistinės kantrybės ištverti viską iki galo su veikėja. Pristigo intrigos ir provokacijų.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dingusi" / "Gone Girl"

Sveiki,

Šįkart norėčiau pakomentuoti kino filmą „Dingusi“ (angl. Gone Girl) (2014), kuris tapo mano tikru atradimu. Kažkaip niekada nesiveržiu žiūrėti filmų su Ben Afleck, nes jo filmai nėra tas tipažas, kuris visada suteikia malonumo, bet šįkart, sakau, pabandysiu, liaudiškai tariant, „ant bajerio“. Ir žinote ką? Neapsirikau... Filmo pradžia buvo daugiau nei nuobodi. Pirmosios 20 minučių maniau, kad taip niekada ir nepagausiu intrigos, o filmas įvertintas vien dėl to, kad jame vaidina šis aktorius, bet kuo gilyn į mišką, tuo daugiau grybų.

Pamažu detektyvinė istorija žiūrovui tampa nepaprastai įdomi ir intriguojanti, nenuspėjama ir psichopatiškai įtraukianti. Imi analizuoti veikėjų veiksmus, jų sėkmes ir nesėkmes, dalyvauji detektyviniame tyrime ir bandai numatyti veiksmus į priekį, o ir didžiausias malonumas, kad ne visada pavyksta užbėgti režisieriui ir scenaristui už akių. Sakytum įpusėjus filmui, kad filmas įdomus kaip neblogas trileris, bet nejučia pajauti didesnę nei įprastai filmo plėtotę – siužetas labiau išvystytas, horizontai platesni, o veiksmai maniakiškai nenuspėjami. Pajauti personažų nuovargį, nes jis kartu auga su žiūrovu gerąja prasme – visuomenės spaudimas, žiniasklaidos manipuliacijos, teisėsauga, policija, detektyvė, kuri praranda tikėjimu įtariamuoju ir tos mįslės, kurias paliko psichopatė... Visa tai nepaprastai įdomu, intriguoja ir galiu pasakyti, kad tikriausiai praleidai puikiai pustrečios valandos. Puikūs aktoriai, o aktorė Rosamund Pike man išvis buvo didžiulis atradimas – nepaprastai charakteringas vaidmuo, įdomios biografijos ir psichologijos...

Apskritai režisierių David Fincher vertinu gana prieštaringai. Jo režisuoti „Kovos klubas“ (1999), „Keista Bendžamino Batoro istorija“ (2008), „Septyni“ (1995), „Svetimas 3“ (1992) ir „Zodiakas“ (2007), „Panikos kambarys“ (2002) buvo nepaprastai išraiškingi, įdomūs, išvystyti filmai su labai intensyvia raiška ir sodriais charakteriais ir tuo tarpu negalėjau pabaigti net žiūrėti jo filmo „Socialinis tinklapis“ (2010) ar amerikietišką „Mergina su drakono tatuiruote“ (2011) versiją, kaip tik šiuo metu režisierius jau ruošiasi filmuoti antrąją šio ciklo dalį...

Praleidau nepaprastai smagiai laiką, buvo visko, ko reikia labai geram filmui, todėl ir balų negailėsiu, juk taip retai rašau dešimtukus, o argi gaila?

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Smėlio ir rūko namai" / "House of Sand and Fog"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Smėlio ir rūko namai“ (angl. House of sand and fog) (2003), kurį režisavo Vadim Perelman. Šis režisierius labai neproduktyvus, esu matęs jo filmą su aktore Uma Thurman, kuris vadinosi „Visas gyvenimas prieš akis“ (2007) ir šis jau buvo žymiai prastesnis už „Smėlio ir rūko namus“.

Na, iškart vilioja toks gražus ir poetiškas filmo pavadinimas, tačiau po juo, kaip įprasta, slepiasi ištisos dramos. Filmas yra apie Amerikos socialines problemas, kurias išgyvena emigrantai ir vidutinį uždarbį turintys amerikiečiai, kurių namus greitai „paima“ bankai ir sugriauna žmonių gyvenimus. Dvi šeimos, dvi istorija, viena su kita susivijusios per nekilnojamąjį turtą... Išties, patiko man šis filmas, jis turi gerą scenarijų, išplėtotą, banguotą, retsykiais nenuspėjamą. Gal nepatiko tik šis jau šablonu tapęs filmo įrėminimas, kada filmo pradžioje pagrindinės veikėjos klausia, ar tai jos namas, o ji tik filmo pabaigoje atsako policininko klausimą, nes nebelieka intrigos, ar dvasiškai palaužta moteris nenusižudys, o tokių pavojų filme buvo daug. Labai jau nebeskaniai atrodo šis padėvėtas efektas, bet pati filmo šerdis išties gera, „užkabinanti“, daugiaprasmė, nenuobodi, skaudi...

Aišku, kai kurios scenos atrodė pernelyg statiškos, keistos, pernelyg kartais iliustruotos garso takeliu, todėl atrodė tokios preciziškos, lyg teatrinės, nenatūralios, kai kitos scenos tokios socialiai gyvenimiškos. Keistas buvo ir šerifo personažas, kuris pasiuntęs vaikus ir žmoną ėmė tiesiog maniakiškai siautėti, paėmęs emigrantų šeimą įkaitais... Keistoka buvo ir finalinė savižudybių serija, kuri priminė „Hamletą“, tačiau tikriausiai toks tas nepakeliamas praradimo skausmas. Labai žaviai atrodė Holivudo gražuolė Jennifer Connelly, labai užtikrintai vaidino Ben Kingsley, toks kultūrinis supratingumas, aiškumas, tikslingumas, charakterio pateikimas man buvo labai įdomus, beveik nematytas.

Šiaip labai įdomus, aktualus filmas, parodantis ne tik socialinį išgyvenimo plėšrūniškumą, bet ir atveriantis įdomias dvasinės žmogaus mutacijas, kritinius, ribinius taškus. Patiko.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela