Filmas: "Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija" / "The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society"

Sveiki,

Nepatinka man filmai ilgais ir labai griozdiškais pavadinimais kaip, pavyzdžiui, šis „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“ (angl. The Guernsey literaty and potato peel pie society) (2018), bet visgi ilgėdamasis žavingos britiškos ano amžiaus atmosferos, ryžaisi surizikuoti ir pažiūrėti šią pusiau istorinę, pusiau kostiuminę, pusiau rimtą filmą apie netikėtai vokiečių okupantų prigautus „baliavotojus“, kurie prisistatė esantys skaitytojų klubas, kurio pavadinimas „Bulvių lupenų pyragas“.

Tiesą sakant, filmas gražus, techniškai jis išties puikiai surėdytas – kostiumai, laikmetis, parinkti aktoriai, kas apskritai britiškame komerciniame kine visada yra kaip išskirtinis bruožas. Tačiau pati istorija, kuri turėjo itin didelio potencialo gana rimtu tonu papasakoti neįtikėtiną išsigelbėjimo ir žmonėms sunkiu laikotarpiu vilties suteikiančią istoriją, atsitiko taip, kad kūrėjai pasuko romantinės meilės-seilės keliu. Graži paskos ir Volto Disnėjaus stiliumi pasakojama istorija dviem laiko linijomis – vienas laikas, vokiečių okupantų ir salos gyventojų vargas, kitas – po karo į salą atvykusi mergina. Išties žavi ta knyginė atmosfera, kad knygos susieja likimus ir pan., atmosfera, britų namų interjeras, tas laikmečio grožis (kiek jis perspaustas, sunku pasakyti), bet iš esmės istorija, kuri turėjo mane sujaudinti ir tikrai vienu metu buvau bepradedąs tikėti, ėmė ir kūrėjams išslydo iš rankų – susismulkino į pagrindinės veikėjos meilės trikampį, kuris pernelyg stereotipinis ir atpažįstamas, pernelyg žinome, kuo viskas pasibaigs.

Neįtikina ir tokios banalios meilės scenos, kai du veikėjai skaitytojų klube pasilenkia paimti nukritusio daikto ir jie vienas į kitą, pasilenkę pakelti, susižvalgo, o juos stebi pykčio pritvinkęs trečiojo stebėtojo žvilgsnis – na, taigi čia „Santa Barbaros“ efektas, kuris nebent labai neišlepusiam ir masinį kiną mėgstančiam žiūrovui. Aišku, kad elitiniame kine trūksta šviesos ir pozityvumo, kad esame pernelyg rimti, tačiau šiame filme viskas pernelyg banalu, pernelyg banalus siužetas, perdėta ir negyva vaidyba, paremta estetiniu ir teatriniu principu, todėl filmas savo potencialą pražudo vos tik įsibėgėjęs, kai viskas vienaip ar kitaip jau tampa aišku. Verta žiūrėti nebent dėl atmosferinės aplinkos.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb:7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Monos Lizos šypsena" / "Mona Lisa Smile"

Sveiki, skaitytojai,

Leonardas da Vinci tapydamas vieną paslaptingiausių savo paveikslų „Mona Liza“ tikriausiai net nepagalvojo, kad po daugel šimtmečių ji taps kone prekiniu ženklu, tuo pavadinimu bus vadinami net kino filmai. „Haris Poteris ir ugnies taurė“ režisierius Mike Newell sukūrė kino filmą „Monos Lizos šypsena“ (angl. Mona Lisa Smile) (2003) ir pakvietė tuokart dar ant bangos visų nešiojamą aktorę Julia Roberts. 

Filmas mus nukelia į 6 dešimtmetį, į moterų ir pavyzdingos šeimos eros klestėjimą, kai žmona buvo suvokiama kaip namų tarnaitė, kuri turi patiekti vyrui vakarienę – toks standartizuotas įvaizdis stabdė moterų judėjimą ir jų išsimokslinimą. Universitete įsidarbinusi netekėjusi moteris netrukus ima užkrėsti jaunas studentes novatoriškomis ir moderniomis idėjomis, tačiau greitai vadovybė suvokia, kad šito toleruoti negalima... Iš esmės filmas absoliučiai lengvas, holivudiškas. Neįtikina nei veikėjų charakteristika, nei elgesys, o kai kurios scenos taip surėdytos, lyg žiūrėtume prastą filmą apie studenčių mergaičių įsimylėjimus, nors problemos ir dramos filme lyg ir netrūksta, tačiau ji pernelyg lengvai patiekta ant lėkštės. Neblogas scenarijus, kuris realiai gal net galėjo sukrėsti žiūrovą, tapo romantiniu reginiu. Vos viena kita scena patiko, vaizduojanti to dešimtmečio problemas, bet iš esmės Julia Roberts, Kirsten Dunst ir kiti aktoriai neturėjo galimybės blykstelėti kaip aktoriai, nes pasirinkta realizacija ir žanras slydo ir praslydo, nepalikdamas kažin kokių pamąstymų po filmo.

Juostą vertinu kaip „visai pusėtinu“, kurį iš bėdos tikrai galima žiūrėti, tačiau kalbant apie išliekamąją vertę, tai reiktų pasakyti, kad filmas visgi sukurtas tik malonumui ir intrigos bei tikrų emocijų čia beveik nerasta.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Didieji lūkesčiai" / "Great Expectations"

Sveiki,

Na, filmas „Didieji lūkesčiai“ (angl. Great Expectations) (2012) per savo istoriją yra sulaukęs daugybės pačių įvairiausių ekranizacijų, teatro pastatymų ir net TV serialo. Kažin ar labai tuo džiaugtųsi rašytojas Charles Dickens, bet mums tai puiki galimybė pasižiūrėti, ką galima padaryti su XIX a. literatūros klasika šiuolaikinėmis kino technologijomis. Filmas, kuriame pasirodo ištisas britų kino žvaigždynas tikriausiai reikalauja savaime šią kino ekranizacijos versiją pažiūrėti.

Britų režisierius Mike Newell per savo karjerą režisavo begalės pačių įvairiausių filmų, įskaitant ir net tokį visiems daugiau ar mažiau patikusį hitą kaip „Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės“ (1994) arba „Haris Poteris ir ugnies taurė“ (2005). Kaskart perkuriant „Didžiuosius lūkesčius“ tikriausiai režisieriai tikisi atrasti vis naujų spalvų ir galimybių. Šioji versija, nors kitų ir nemačiau, yra patraukli visokio tipažo žiūrovams – ir intelektualams, ir pramoginio kino žiūrovams. Šis balansas išlaikytas tarp labai gero vaizduojamo laikmečio vizualumo, netgi, sakyčiau, savotiškos pasakos kūrimo atmosferos, iki siužetinių vingrybių. Puikūs britų aktoriai leido mėgautis jų naujais personažais. Ralph Fiennes apskritai laikau kostiuminių dramų genijumi, jo pasirodymai „Hercogienė“ (2008), „Vėtrų kalnas“ (1992) buvo išties puikūs, todėl ir šiame filme jo būvimas nekėlė jokių abejonių. Aktorė Helena Bonham Carter kaip visada savose rogėse – išprotėjusios pamišėlės vaidmenys kine jai nuo Tim Burton laikų tiko, todėl nežinau geresnės aktorės, nei jos būtent šiam vaidmeniui. O apie Jeremy Irvine aš apskritai patylėsiu, jis man tiesiog patinka iš prigimties. Na, ir visokie garsūs antraeiliuose vaidmenyse britų aktoriai.

Manyčiau, tokį filmą visai būtų galima žiūrėti su visa šeima, jis turi savito pozityvumo, kritikuoja socialines ydas, skleidžia žmogiškąsias vertybes – būtent juk tai ir yra Ch. Dikens knygose rašoma.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb:6.4

Jūsų Maištinga Siela