Filmas: "Dabar yra gerai" / "Now Is Good"

Sveiki visi,

Šįkart keliauju į britiško kino zoną ir noriu pakomentuoti ir pasidalyti įspūdžiais apie naujausią Ol Parker darbą „Dabar yra gerai“ (galima versti tiesiog „Dabar gerai“) (Now Is Good) (2012 m.). Filmo premjera vyko rugpjūčio mėnesį Airijoje ir tai antrasis anglų režisieriaus Ol Parker pilnametražis darbas, anksčiau jis buvo sukūręs „Įsivaizduok mane ir save“ (2005 m.). Tai totaliai skirtingas jo darbas beveik visame kame, nuo lesbietiškų pasakojimų perėjo prie knygos ekranizacijos apie merginą, sergančią ketverius metus vėžiu ir, žinoma, meilės istorija. Na, tikriausiai kiekvienas esame matęs bent vieną šia tema susijusį filmą, o jų pasaulyje apstu kaip žvyro. Iš tikro būčiau šios juostos net neklibinęs, tačiau norėjau pamatyti Dakotos Fanning debiutą nekomerciniame kine, nes ši „išpenėta“ Holivudo žvaigždutė nusprendė spjauti į Holivudo dėmesį ir surizikuoti mažo biudžeto filme, pati sako, jog ši patirtis buvo jai įdomi ir į naudą.

„Dabar yra gerai“ iš esmės nieko nesiskiria nuo daugelių filmų apie merginą sergančia vėžiu. Pilna sentimentalumo, siužetas pakankamai vidutiniškas, gal ne toks sudėtingas ir įmantrus emociniais aspektais ir problematika kaip „Mano sesers globėjas“, tačiau tikrai patiks tiems filmų fanams kaip „Padaužos“, „Paskutinė daina“, „Ruduo Niujorke“, „Užrašų knygutė“, „Įsimintinas kelias“, „Namas“ ir ištisa virtinė panašių filmų į tai, bet toli gražu neprilygsta filmui „Mano gyvenimas be manęs“. Ilgai stebiu Dakotos Fanning karjerą ir galiu pasakyti, kad visada vaidinti „vėžininkę“ nėra lengva – čia mažai charizmo, turi vaikščioti papilkusi, nuobodoka, graudulinga ir panašiai, todėl šis Dakotai vaidmuo buvo kartu ir iššūkis, tačiau negaliu pasakyti, kad mane šis filmas itin sužavėjo, turiu galvoje, šios žvaigždutės, o dabar jau žvaigždės vaidyba, nors didelių priekaištų irgi neturiu, sakyčiau, vidutinis darbas jos karjeroje ir tikrai neprastas...

Na, siužetas rutuliojasi graudulingai, daug sentimentų, noro gyventi, nesutarimai šeimoje, kraujas, ašaros, apsikabinimai, svajonės, norų sąrašai – viskas kaip ir standartiniame filme apie meilę, užgimusią ligos įkarštyje, kuriai lemta gyvuoti taip trumpai... Taip, patiko pasižiūrėjimui, savo asmeniniams pagraudenimams, tačiau neslepiu, kad tikėjausi iš filmo kažko daugiau, gal iš režisūros, gal kažkokio kitokio kalbėjimo šia tema, kaip tai bandė daryti filmas „Padaužos“ – žaisti, o ne svajoti ir graudentis iki paskutiniosios. Ir tas perdėtas saldumo vaizdavimas, kai žmogus miršta, paišomi perdėtai gražūs sapnai, nors realybėje žmogus raitosi iš skausmo. Žinote, pasakysiu atvirai, kad nebeužtenka tokiais filmais manęs sugraudinti, reikia pjauti per nervą, įtikinti, pasiūlyti kažką naujo, tiesiog dabar visame tame „sirgulingų“ filmų virtinėje šis filmas tiesiog nebeišsiskiria niekuo... Bet neabejoju, kad atsiras tokių, kurie sakys: „Tai geriausia, ką esu matę, arba – įtraukiu jį į savo top 10 geriausiųjų.“ Ir šis filmas tikrai kai kam vertas būti pačiu geriausiu, tačiau ne man.

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Kalėdinis linkėjimas Kūčių vakarą nuo Maištingos Sielos

Sveiki brangieji,

Kūčių vakaras, o mano ir tavo šalyje šitiek sniego ir sninga gausiai! Argi ne stebuklas, kai paskutiniuosius 4-5 metus vis galvodavome, ar turėsime Kalėdoms sniego? Štai Jums ir sniegas! O gal tai mūsų mintys materializuojasi taip greitai, kad nesuspėjame jų supaisyti? Norime sniego, štai Jums – sniegas. Ir dabar daugelis sėdate su šeimomis prie stalo arba jaukiai žiūrite filmus su mylimaisiais, arba esate kur nors vienas ir taip pat kažką darote...

Žinote, turiu nemažai pažįstamų, kurie engia švenčių. Vienas iš mano pažįstamųjų esu aš. Tačiau jos vis tiek yra ir reikia sveikinti, reikia mylėti ir dalytis mintimis, emocijomis, džiugesiu. Vieni įvardija save ateisitais ir nusigręžia nuo Kūčių, kiti neturi draugų ir šeimos, dar kiti tiesiog... Priežasčių yra ir bus daug. Šiandien vienas draugas ant savo „Facebook‘o“ sienos parašė, kad šiemet niekam nieko nedovanos, nes jis pats visiems yra didžiausia dovana ir turi galimybę pasidžiaugti su visais, kad dar yra. Ir teisingai! Džiaukimės ne dovanomis, bet tai, kad dar jaučiame, kas, kad kartais skausmą ir pyktį, bet dar jaučiame, dar galime žiūrėti pro langą į sniegą, nors sniegas ir nepatinka, bet tik pagalvok, jei būtum aklas, viską atiduotum, kad jį dar galėtum pamatyti... Taigi džiaukimės, kad esame, kad kvėpuojame, kad judame, kad nereikia gulėti paralyžiuje su sauskelnėm; džiaukimės kasdienybės potvyniais, džiaukimės, kad dega elektra, kad galima nusiųsti sms‘ą – gražų arba nelabai, bet dar galime ir tegu tas GALIME tebūnie visame kame dovana, dovana mums patiems nuo savęs.

Ir linkiu visame kame atrasti prasmę, net jeigu akys užplombuotos nuo džiaugsmo ir vien tik rūpesčiai – „sustokite, nešokite taip greitai“ – rašė mergaitė viename savo eilėraštyje sirgdama vėžiu. O mes juk nesergame, mes dar nemirę, mes dar gyvi ir nieko geriau už gyvenimą, kad ir sunkų, kad ir byrantį, ir kartais iki kaulo smegenų beprasmį, bet atsikėlus ryte vis tiek padėkokime, padėkokime, kad esame, kad turime, o gal neturime kažko aplinkui ir gal tada tame dėkojime, kurį galime pavadinti malda, gal tos mintys pakils kažkur toli į dangų, prasimuš į atmosferą, ir žiūrėk, prisnigs taip gausiai atpildu, kaip prisnigo šiemet į mūsų kiemus.

To Jums ir linkiu, brangieji. Nebijokite būti geri. Net jeigu reikia ir sau pačiam - būkite geri.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sėkmė avansu" / "Pay It Forward"

Sveiki mielieji,

Šiandien noriu pristatyti amerikiečių režisierės Mimi Leder jausmingą dramą „Sėkmė avansu“ (Pay It Forward) (2000 m.). Štai taip sau pasipuošiau Kūčių vakarą, pasirinkdamas sėkmę ir iš tikrųjų nesigailėjau, nors filmas gal iš tų sentimentaliųjų, bet neprailgo ir pats nenusibaigiau po stalu, belaukdamas, kol jis pasibaigs. Šiaip jausmų ir ašarų pakalnių ištroškusiems žiūrovams, ypač tiems, kurie gerą filmą laiko tik tą, kuris sugraudina, manau, galite šią dramą užsirašyti į sąrašus, aišku, jeigu dar nematėte. 

Manau, kad filmas plačiąja prasme yra apie gerumą. Gerumo virusas, kitaip ir nepavadinsi. Iki šiol vieno draugo pasakymą „nebijokite būti geri“ prisimenu kaip Mažojo Princo sentencijas ir galiu laisvai pritaikyti šiai juostai, kuri lygiuojasi savo stiliumi į tokios dramos kaip „Aš esu Semas“, „Namas“. Filme susitinka du garsūs ir įvertinti aktoriai – Kevin Spacey ir Helen Hunt bei prie jų prisideda savu metu žvaigždute vadinamas simpatiškasis Haley Joel Osment, paskutiniuoju metu prapuolęs kaip į vandenį iš didžiojo kino. Aktoriai puikūs, istorija graudi, pamokanti ir galbūt truputį per naivi, utopiška, tačiau žavėtis žmogaus gerumu visada galima. Tik pagalvojau, ar kas nors pasaulyje mėgino gyventi pagal „Sėkme avansu“ principus? Ir žiūrint filmą, nepatikėti, kad galima pakeisti pasaulį ir jį padaryti geresnį, įmanoma, „tik reikia pradėti nuo savęs“. Po filmo iš tikrųjų norisi eiti ir kažkam kažką padėti. Džiaugiuosi, kad juosta uždegė manyje daryti gerus darbus, o tai tikriausiai ir yra sėkmingo filmo garantas – įteikti žmogui emocijas ir idėją.

O kalbant apie patį filmą ir jo realizaciją, kažko ypatingo negalėčiau pasakyti, visgi realizacija jos yra gana paprasta, sukalta holivudinių dramų stilistiniu pamatu, bandant pamanipuliuoti gerumu ir pagraudinti žiūrovą. Tiesą sakant be tos gerumo idėjos, kuri kaip rimbas kirto per širdį, nieko gero ir negaliu pasakyti. Tiesiog filmas patiks daugeliui paprastų filmų žiūrovams, nieko čia sudėtingo nerasite, viskas „gulasi“ lengvai ir gražiai, tad rekomenduoju sentimentų, prasmės, sergantiems depresija ir ašarų ištroškusiems žiūrovams – šis filmas Jums! Kartais patikėti stebuklais yra daug lengviau, nei žmogaus gerumu.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 40/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Grožis" / "Beauty" / "Skoonheid"

Sveiki visi,

Pietų Afrikos Respublikos jaunasis režisierius Oliver Hermanus 2011 metais pristatė savo antrą ilgametražį filmą „Grožis“ (Beauty). Juosta buvo atkeliavusi ir į Scanoramos festivalį Lietuvoje, ir tik dabar man teko progos ją pamatyti. Na, filmo įspūdžiai mano įvairūs. Pasakojimas apie pagyvenusį vyruką, kuris fanatiškai įsimyli savo gero draugo gražųjį sūnelį, pradeda jį persekioti ir nertis iš kailio, kad tik jį pamatytų. Daugelis šventeivų lietuvių jau purkštauja: „Va, dar vienas filmas apie pederastus“. Bet argi? Argi gyvenime taip nebūna? Drama gan reali, paprasta ir kartu sudėtinga – sudėtinga išlaikyti psichologiją logiškai, evoliucionuoti personažą ir patirti su juo kulminaciją. Ne, tai filmas ne apie pederastus, deja, nors homoerotikos čia nėra jau tiek ir mažai. Filmas apie žmogaus dvasinę degradaciją ir primena „Mirtis Venecijoje“ siužetą, chronišką ir nepaaiškinamą aistrą daug jaunesniam jaunuoliui. Tai kartu du pasauliai: vienas heteroseksualus ir niūrus, o kitas psichiškai pavojingas ir pilnas adrenalino...

Šiaip filmas patiks arba nepatiks, nes jis pakankamai „palaidas“. Kuria prasme palaidas? Toks jausmas, kad režisierius tyčia visko nesuveržia ir vaizduoja toli gražu ne taupiai, mano galva, kartais per daug užtęsia bereikšmių ir bereikalingų kadrų, kurie beveik nieko nepasako apie herojų, pvz. dvi minutes jis lanksto rūbus viešbutyje, laukdamas velniai žino ko, arba dar geriau – važiuoja automobiliu ir važiuoja šiaip sau... Vėliau supranti, kad tai jo nerimas, tai jo tyli evoliucija iki lemtingo įvykio, kuris tikrai įvyks – žiūrovas gali būti ramus kaip belgas. Taigi tas palaidumas gali šiek tiek atbaidyti žiūrovą, nes įneša perdėtos monotonijos, tačiau yra ir gerų dalykų, yra intriga, yra žvilgsniai, yra prakaitas, yra aistra, kuri dūsta žmoguje ir tai tikrai mane prikaustė prie filmo, norėjosi sužinoti, kuo pasibaigs ši žmogaus tragedija.

O šiaip tai patiko, nenusivyliau, nors pažįstamas kolega buvo įspėjęs, kad šis filmas pakankamai nuobodus ir jis jam nepatikęs, nors ir yra nemenkas kinomanas. Šiaip nesigailiu, kam pažiūrėjau, bet antrą kartą jau nebežiūrėčiau, bet tai nereiškia, kad Jums nerekomenduoju. 

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Palaidotas gyvas" / "Buried"

Sveiki visi,

Tęsiu ispaniško kino žiūrėjimus ir šįkart ispanų režisieriaus Rodrigo Cortes („Raudonų šviesų“ autorius) darbą – „Palaidotas gyvas“ (Buried) (2010 m.). Šis įtempto psichologinio trilerio filmas buvo užklydęs ir į Lietuvos kino teatrus. Viso labo filmui reikėjo filmuoti tik vieną aktorių – Ryan Reynolds, kuris tikriausiai kol kas sukūrė geriausią vaidmenį savo karjeroje. Na, filmas išties skiriasi nuo daugelio psichologinių trilerių, ypatingai savo erdve, ji iki minimalumo, nes visas filmas ir kova už išgyvenimą vyksta karste, o pašaliniai aktoriai, kurie nerodomi tėra balsas per mobilųjį telefoną. Šiaip nieko panašaus nesu matęs, nors idėja gan paprasta, tačiau jos nufilmavimas ir realizacija iš esmės papirko ne vieną kino kritiką.

Jeigu ieškoti alternatyvų, tai šis filmas puikiai susikalba su „127 valandomis“ – kova už išgyvenimą, kada lieki vienui vienas su savimi, baime ir mirtimi. O tas nuolatinis gulėjimas karste man priminė Umą Thurman nuskriaustąją nuotaką iš filmo „Nužudyti Bilą 2“, kai ji guli karste ir ranka bando išlaužti karsto lentas – jai pasisekė, kad karstas buvo necinkuotas. Labai lengva žaisti terorizmo kortomis, net ir ispanų režisierius kažkodėl artimųjų rytų gyventojus uždaro į šį vakuumą – kada liausimės juos vaizdavę visada kaip teroristus? Amerikietiškos pasaulėžiūros įtaka šiam režisieriui akivaizdi, nors scenarijaus jis ir nerašė. Na, bet jei teroristas, jei grėsmė, tai būtinai bus Irano ar Irako gyventojas, lyg ten kiekvienas trokštų Ameriką pakasti po Atlanto vandenynu, tad nenuostabu, kad senbuviai rytų emigrantai JAV laikomi pabaisomis.

O šiaip, grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad filmas pakankamai vykęs ir tik nusipezėjantis žmogus gali pasakyti, kad jis prastas – o paprasčiau, filmas gali patikti arba nepatikti, tačiau šis kūrinys tikrai nėra prastas, tad skonio reikalas, jeigu surizikuosite jį žiūrėti, tačiau, jei jus pagaus išgyvenimo azartas, tai prižadu, kad jūs tame karste patirsite nemažai įtampos ir emocijų kartu su pagrobtuoju. O šiaip pagal eigos planą – filmas nėra kažkuo labai jau netikėtas, viskas sudėliota pakankamai tvarkingai, nepateikiant didesnių emocijų evoliucijos atžvilgiu, žiūrint šią juostą, bet tai toli gražu nėra trūkumas. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela