Filmas: "Atsijungimas" / "Atjungimas" / "Disconnect"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiandien noriu pakomentuoti ir pasidalyti filmo „Atsijungimas“ (Disconnect) (2012) įspūdžiais. Na, šią kino juostą sukūrė Henry Alex Rubin, kuris savo jėgas yra išbandęs ir dokumentinio filmo kūryboje. Filmą palankiai sutiko dauguma kino kritikų ir žiūrovų, todėl nusprendžiau nepasididžiuoti ir pasižiūrėti, kas tai per filmas. Iš pradžių pamaniau, kad filmas bus panašus į poetizuotą simbolinę argentiniečių juostą „Tarp sienų“, tačiau nebuvo, ji labiau koncentruota į realius įvykius, socialines problemas.

Filmas palieka nevieną iškeltą klausimą apmąstymams. Kiek mūsų gyvenime vietos skirta internetiniam gyvenimui, kaip per jį lengva kontroliuoti, susekti ir palaužti žmogų. Aišku, internetas kartu suartina žmones, suvienija šeimas, verčia labiau branginti vienas kitą, todėl juostoje gali pasirodyti, kad demonstruojamas tik negatyvus pasaulinio tinklo poveikis, tačiau filmas nieko nesmerkia, jame yra tiek pat pozityvo, tiek pat ir negatyvo, sakytum, puikus daugialijininis scenarijus subalansuoja, suharmonizuoja naujojo pasaulio galimybes ir nuopuoliais bei pakylėjimais. Stiprus scenarijus, socialinis jaudulys dėl patyčių, internetinės prostitucijos, savanaudiškumo ir noro padaryti pasaulį geresnį. „Atslijungimo“ juostos idėjos pakankamai lengvai suvokiamos, tačiau pateikta ne viskas sukramtyta ir supjaustytą rieklėmis. Manau, filmas patiks tiek kino gurmanams, tiek tiems, kurie nori iš filmo stiprių ir nebanalių emocijų. Tai ne pramoginis filmas, todėl nusiteikite į tai žiūrėti ne kaip į produktą, bet kaip į meną, į socialinių aplinkybių ir išeities paieškų mozaiką, pakankamai marginalią, pakankamai įdomią ir jaudinančią. Aišku, filmas gal neprilygs amerikiečių socialinei juostai „Avarija“, tačiau filmas labai arti to...

Smagu čia sutikti mano jau pamėgtą aktorę Andrea Riseborough, labiau žinoma iš Madonnos režisuoto filmo „Mes tikime meile“. Čia aktorė atlieka vėl naują amplua, jos personažas susižavi per internetą seksualines paslaugas teikiančiu jaunuoliu... Tai filmas apie pasirinkimą – mes esame surišti į vieną tinklą ir interneto galia yra jau tapusi beribė, ji gali per vieną akimirką sugriauti žmonių gyvenimus. Filmas klausia, kaip mes panaudosime šią galią? Griovimui ar kūrimui? 

Mano įvertinimas: 9.5 /10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Laukiami filmai, kuriuos norėčiau pamatyti, jų anonsai, plakatai (2013 gruodis)

Sveiki,

Pasirašau, kad pasižadu pažiūrėti šias kino juostas, kurios netrukus ateis į teatrą arba jau atėjo, o gal jau net praėjo:

 

Filmas "Adelės Gyvenimas". 2013 metų auksinės palmės šakelės laimėtoja. Dviejų merginų meilės istorija.

 

 

Filmas "Labor day" (Darbo diena) (2013) tikriausiai bus dar vienas netikėtas Kate Winslet proveržis...

 

Jau daugelio ko matytas filmas "Gravitacijas".

Pasiilgusiems Tildos Swinton - naujiena. Filmas apie vampyrus, gerai sutiktas kritikų -  "Išgyvena tik mylintys" (2013).

 

Filmas "Jai" (2013) su mano labai mėgstamu aktoriumi.

 

2014 - aisiais pasirodys naujas fantastinis filmas su Angelina Jolie "Maleficent".

 

Filmas "Nebraska" (2013) buvo puikiai pasitiktas tarptautiniame Kanų kino festivalyje.

Filmas "Nojus" (2014) kvepia dar vienu Rassell Crowe triumfu.

Filmas "Tracks" (Kelionės" su jaunosios kartos aktore nematytame ampula.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Anonimas" / "Anonymous"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Anonimas“ (Anonymous) (2011), kuris yra lietuviams gerai žinomo režisieriaus Roland Emmerich dabas, pastarasis sukūrė tokius žiūrovų pamėgtus kino hitus kaip „Nepriklausomybės diena“ (1996), „Diena po rytojaus“ (2004), „Baltųjų rūmų šturmas“ (2013) ir kt. Ši juosta režisieriui gan neįprasta, kadangi „Anonimą“ galima savotiškai pavadinti istorine drama, tačiau daug dalykų faktuose yra išgalvota. 

„Anonimas“ pasakoja apie Viljamo Šekspyro biografiją, o tiksliau remiasi viena iš teorijų, kas iš tikrųjų buvo šis vienas žymiausių pasaulio dramaturgų ir poetų? Kas nors kiek domėjosi Šekspyro gyvenimu, tai žino, kiek mažai žinoma apie jo biografiją, o kai kurie stačiai abejoja jo kūrinių autoryste, todėl iš abejonių ir hipotezių sukurti siužeto vingiai atgijo kine. Nors filmą „Anonimas“ kino kritikai pasitiko gana abejingai kaip ir daugelį režisieriaus darbų, bet mano akimis, ši juosta pakankamai įdomi. Elžbietos laikai visada mane jaudino ir viliojo, tad ir šįkart juosta nustebino šios karalienės vaizdavimu ir nauju, dar visai nematytu charakteriu, visai nepanašiu į C. Blanchet „Elžbieta. Aukso amžius“ ar J. Dench „Įsimylėjęs Šekspyras“ personažus. Aišku, jaudino ir siužeto vingiai, kurie buvo kartu šiek tiek netikėti ir kartu dramatiški, jaudinantys.

Nepasakyčiau, kad filmas stulbinamos prabos. Aišku, filme gražūs kostiumai, aktoriai stengėsi ir scenarijus tikrai ne pats blogiausias iš blogiausių, netgi atvirkščiai, šios epochos mylėtojams, Šekspyro gerbėjams gana neblogas iššūkis kitaip pažvelgti į anų laikų teatrą, personažus ir intrigas. Nesigailiu žiūrėjęs, savotiškai tiko ir patiko, nesijaučiu iššvaistęs laiką tuščiai, priešingai, kažką sužinojau, buvau susidomėjęs. Net sunku pasakyti, kas šiame filme buvo blogai, kas netiko ar nepatiko. Manau, tik skonio reikalas, kas ir kaip pažiūrės „Anonimą“.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb:6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tyli naktis" / "Christmas. Uncensored"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti latvių režisieriaus Mario Martinson naujausią darbą „Tyli naktis“ (2013), kuris šių metų pradžioje sukėlė nemažas diskusijas lietuvių kino forumuose. Prisipažinsiu, kad Maris Martinson‘as nėra mano mėgstamas režisierius, nors jo filmas „Amaja“ ir sukėlė šiokių tokių simpatijų, tačiau dabar filmą menu kaip pernelyg poetizuotą kosmopolitinę dėlionę. Filmas „Tyli naktis“ šiam režisieriui yra jau trečiasis filmas, kuris kuriamas su lietuvių aktoriais ir pažvelgęs į tolimesnių jo projektų išklotinę, matau, kad ateinantys filmai visgi nukreipti į Latviją, o ne į Lietuvą. Pats režisierius yra prisipažinęs, kad jam kurti filmus kur kas lengviau nei parašyti šių filmų knygas, kurias visas išleido lietuviškos leidyklos...

„Tyli naktis“ grįžta iš ilgų „Amajos“ klajonių po pasaulį į šeimą ir pateikia vienos šeimos tragediją Kūčių vakarą, kai viskas turėtų būti atleista ir pamiršta. Tokia naktis ir kontrastas nebestebina nei literatūroje, nei kine. „Tyli naktis“ buvo tiesiogine šio žodžio prasme sugniuždytas kritikų. Taip, tai tikriausiai vienas prasčiausių šio režisieriaus darbų, tačiau žinodamas, kad galiu sulaukti didžiausio pravalo, filmą kažkodėl sužiūrėjau nepretenzingai įdomiai. Aišku, labiausiai kliuvo siužeto ušpildymas, neįtikinamos, bet žavios detalės. Na, kuris dabar tėvas eis su veidrodžio šuke žiūrėti, kaip mylisi už durų marti su sūnumi? O jau juostelėje paliktas neištikimybės įrodymas toks melodramatiškas ir nuspėjamas, kad net lotynų amerikiečiai dabar serialuose įdomiau sukuria aplinkybes. Jau nuo pačios filmo pradžios nelieka jokių abejonių, jog ši naktis pasmerkta skyrybos, rietenoms ir skandalams – pasigedau paslapties, tikrų netikėtumų. Gali nustebinti tik homoseksualumo įvesta linija, kuri lietuvių kinometografijoje vis dar neliečiama. 

Šių metų pradžioje teko matyti didesnį pravalą, tai filmas „Valentinas vienas“, o štai „Tyli naktis“ man kažkodėl nuskambėjo visai neblogomis tonacijomis, buvo įdomu stebėti tarp šeimų besidengiantį seksualinių santykių voratinklį. Jaukus Kūčių vakaras tampa seksualine valpurgijos naktimi, kuri atskleidžia, kokie mes žmonės esame dviveidžiai – gyvename visuomenės primestomis kaukėmis, o iš tikrųjų grojame visai kitais instrumentais. Aišku, ne viskas režisieriui pavyko, filmas retkarčiais priminė teatro sceną, gal dėl minimalios erdvės, gal dėl ne visada įtikinamų aplinkybių ir dialogų, tačiau nepasakysi, kad ir aktoriai blogai dirbo, bet jie ir nežibėjo. „Tyli naktis“ išėjo tamsi, nykoka erotizuota drama, kuri nelabai pateisino žiūrovų lūkesčius, tačiau ne viskas filme jau taip ir blogai, juk jei nebandysi, nesižinosi, kas iš tos idėjos gali išeiti. Maris Martinson‘as turėjo įrodyti, kad gali statyti ir kitokias dramas, tačiau tai buvo žingsnelis atgal, bet niekada nevėlu pasitaisyti ir sugrįžti į teisingą kelią.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: (5 Penktas sezonas) "Vampyro dienoraščiai" / "The Vampire Diaries"

Sveiki, visi,

Šiandien noriu vėl pribėgti prie serialo „Vampyro dienoraščiai“ penktojo sezono apžvalgos, kadangi serialas vėl susilaukė mano susidomėjimo, todėl nusprendžiau, kad būtų visai prasminga užfiksuoti šį įrašą. 2009 metais startavęs naujas serialas apie vampyrus kaip daug švelnesnė ir romantiškesnė opozicija „Tikram kraujui“. Būta televizijos istorijoje ir kitokių serialų apie vampyrus, kai kuriuos iš jų rodė lietuviškos nepriklausomos televizijos. 

„Vampyrų dienoraščiai“, manding, savo kūrybinį nuosmukį patyrė trečiajame sezone, gerokai užtęsdami ir užsiciklindami su Grynakraujų dinastija ir tik ketvirtojo sezono pabaigoje serialas vėl ėmė po truputį atsigauti, lyg kas iš jo būtų ištraukęs baltojo ąžuolo milteliais užnuodytą durklą. Manau, Grynakraujų išvarymas iš šio serialo ir sukūrimas jiems atskirą serialą – pasiteisino. Pasiteisino visame kame, nes Grynakraujus keičia Antrininkų siužetinė linija, todėl šiame sezone kaip niekad daug matome daug Katerinos, kuri tapusi mirtinga visai puikiai įsijaučia į senstančios ir mirštančios vaidmenį. Puikiai Elenos ir Katerinos vaidmenis sukuria jaunosios kartos kanadiečių aktorė su bulgariškomis šaknimis Nina Dobrev, kuri jau kelerius metus yra laikoma viena gražiausių ir simpatingiausių televizijos veidų, todėl natūralu, kad ji daug laiko praleidžia reklamų veidų kataloguose.

Žinoma, penktąjį sezoną pagyvina ir netikėtai atkeliavę Keliautojai – Raganiai, tarp kurių pirmą kartą išvystame ir Katerinos dukrą Nadią, kuri prieš 500 metų buvo atimta iš savo motinos. Regis, Katerinos nelabai jaudina motinystė ir nauja „našta“ arba, galima sakyti, išsigelbėjimas. Aišku, kur kas labiau stabdo naujos psichologinės Stefono traumos, tiesą sakant, jis visada man buvo toks „stabdys“, nuo pat pirmojo sezono linkęs į melancholiją ir amžinas „guzas“, kuris nesitvardo dėl kraujo, kuris tarnauja Klausui ir žudo žmones, kuris nuolat knisasi savo galvoje. Nauja koledžinė aplinka taip pat gyvina serialą, dabar rodomos 8–9 serijos jau turėjo dvelkti rudeniu, tačiau filmavimo aikštelė ryškiai nutolo nuo Mistikfoslo ir yra filmuojama šiltesnėse klimato zonose, todėl ir sezonas atrodo kur kas karštesnis, šiltesnis ir malonesnis. Nors nauji priešai, kvaištelėjęs daktaras mokslininkas truputį velka ano sezono susisprogdinusio kunigo monotonišką šešėlį – toks jausmas, kad apie vampyrus žino ir jais naudojasi kas netingi, bet visumoje, mano galva, pokyčiai šio sezono yra tik į gerą. Įsijungus vėl žinai, kad kažkas vyks ir nutiks netikėto, kad vėl neprisikels eilinį kartą Grynakraujis ir nepradės dar vienos nesąmonės...

 

Serialo herojai.

 

Ian, Nina ir Paul vakarėlyje.

 

"Vampyrų dienoraščio" aktoriai.

 

Kadras iš penktojo sezono.

 

Katerinos Petrovos dukra Nadia.

 

Katerina ir Elena.

 

Nina Dobrev Katerinos vaidmenyje.

Galima prie Stefono pasyvios ir chroniškos neurozės pridurti ir šiek tiek žemyn tempiančią ir nepavydėtiną Bonės personažą, kurią sukuria Kat Graham. Šį sezoną, iš kurio tikėjausi dar didesnio Bonės potencialo, o ne tik kaip pagalbininkės vampyrų bėdoje, pasirodo dar labiau paskandino, ištremdami į mistinę Aną Pusę. Gal dėl to, kad K. Graham nemažai laiko skiria savo soliniam dainavimui ir vis stengiasi prasimušti pop muzikos pasaulyje ir galiu pasakyti, kad visai neblogai jai sekasi. Bet serialo viduryje, kaip ir reikėjo tikėtis, Bonė grįžta su nauja šukuosena ir permainomis. Štai vienas įdomesnių jos darbelių iš muzikos pasaulio:

 

Banės personažas seriale.

 

Kat Graham metamorfozės.

Aišku, bene didžiausia serialo intriga buvo Sailo meilės istorija ir antrininkų dinastija, kuri tęsiasi jau kelis tūkstančius metų. Tačiau kuo viskas toliau baigsis, kai Sailas ir jo mirtina priešė jau pasiųsta į kitą Pusę? Ar kūrėjo fantazija neišseks, ar bus dar kažkas įdomesnio? Belieka tik laukti.

„Vampyro dienoraščio“ reitingai su kiekvienu sezonu tirpsta kaip Granlandijos ledynai. Tai aišku prisideda ir dar didesnis internetinis piratavimas, bet, manau, nepaisant, mano akimis, nauju „Vampyro dienoraščio“ atsigavimu iš vidaus, am nebepavyks prisivilioti naujų žiūrovų. Debiutinio sezono vidutinis žiūrovas buvo 5 milijonai, o penktojo siekia vos 2,5 milijono žiūrovo, jeigu ir toliau žiūrovų skaičius taip sparčiai mažės, akivaizdu, kad kanalas gali panorėti šį projektą ir uždaryti, bet kol kas jis nesiruošia to daryti, kadangi pratęsė ir „Grynakraujų“ pilną sezono finansavimą, nors jo reitingai taip pat neblizga.

Vampyro dienoraščiai 5 sezono anonsas:

Aktoriai atsako į klausimus apie penktąjį sezoną:

Jūsų Maištinga Siela