Vinilinė plokštelė: Cher - All or Nothing / Dove'e L'amore (Vinyl, 2LP) single (1999)

Apie Cher singlą "All or Nothing".

Šios dienos citata (sentencija): Sigitas Parulskis apie laisvąjį rašymą

Sveiki,

Beskaitydamas Sigito Parulskio knygą „Amžinybė manęs nejaudina“ (2018) vis atrandu tokių perliukų, kurias išsirašyčiau kaip citatas. Pavyzdžiui, šią apie laisvąjį (sąmonės srauto diktuojamą) rašymo būdą, iš kurio galima daug ką pasakyti apie žmogų. Dalijuosi.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Kylie Minogue - Can't Get You Out Of My Head [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Viena garsiausių Kylie Minogue hitų yra be jokios abejonės „Can‘t Get You Out of My Head“, kuri pirmąkart pasirodė 2001 metais ir įėjo kaip pirmasis ir pagrindinis singlas iš vieno sėkmingiausio atlikėjos albumų „Fever“. Beje, tai aštuntasis solo australų atlikėjos albumas.

Daina iškart buvo pastebėta ir įvertinta muzikos kritikų, kurie nepaprastai apdovanojo puikiais įvertinimais. Netrukus daina sulaukė itin ryškaus komercinio pasisekimo ir beveik visose šalyse užėmė savo laiku pirmąją vietą klausomiausių hitų topuose. Britanijoje daina tapo dukart platininiu su 1,2 milijonų kopijų pardavimu, Australijoje – triskart platininiu. Sėkminga daina buvo ir kitose šalyse.

Modernus ir šiuolaikiškas skambesys bei tuoj pat įsimenantis priedainis „la la la“ padarė šią šokių vidutinio tempo dainą tikru hitu. Prie populiarumo prisidėjo ir tuokart modernus ir itin atviras muzikinis vaizdo klipas, kuris prikėlė atlikėją antrajam populiariam gyvenimui bei padarė poveikį populiariajai kultūrai. Siūlau vėlei paklausyti kiek primiršto hito.

Lyrics / žodžiai

"Can't Get You Out Of My Head"

La la la
La la la la la
La la la
La la la la la

I just can't get you out of my head
Boy your loving is all I think about
I just can't get you out of my head
Boy it's more than I dare to think about

La la la
La la la la la

I just can't get you out of my head
Boy your loving is all I think about
I just can't get you out of my head
Boy it's more than I dare to think about

Every night
Every day
Just to be there in your arms

Won't you stay
Won't you lay
Stay forever and ever and ever and ever

La la la
La la la la la
La la la
La la la la la

I just can't get you out of my head
Boy your loving is all I think about
I just can't get you out of my head
Boy it's more than I dare to think about

There's a dark secret in me
Don't leave me locked in your heart

Set me free
Feel the need in me
Set me free
Stay forever and ever and ever and ever

La la la
La la la la la
La la la
La la la la la

I just can't get you out of my head
I just can't get you out of my head
I just can't get you out of my head...

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Rebeka Una "Atjunk"

Rebeka Una. „Atjunk“ – Vilnius: Alma littera, 2016. – 272 p.

Sveiki, knygų skaitytojai,

Paauglių ir jaunimo literatūroje paskutinį dešimtmetį yra stipriai veikiama šiuolaikinių technologijų, todėl visai natūralu, kad šios temos (teigiamomis ir neigiamomis tendencijomis) braunasi ir į šio amžiaus tarpsnio literatūrą. Štai jaunimo knygos konkurso nugalėtoja Rebeka Una (tikras vardas Jurga Šalaševičiūtė) (g. 1979) debiutuoja rankraščiu pavadinimu Atjunk, o knyga sulaukusi sėkmės nesunkiai tapo Metų knygos paaugliams 2015 finalininke.

Iš tikrųjų šiuolaikiniams jauniesiems skaitytojams skaityti reikia itin daug, neaplenkiam ir mūsų senųjų klasikų, tačiau „priėjimas“ prie įpročio skaityti visgi, mano manymu, yra formuojamas pagal aktualijas, kitaip sakant, ką aš pats galiu pasiimti iš knygos. Kažin, ar daug ką paauglys pasiims iš A. Baranausko ar K. Donelaičio – šie autoriai tiek mąstysena, tiek gyvenimo išmintimi, tiek žodynu pernelyg nutolę nuo nūdienos paauglių. Nenoriu sumenkinti klasikų, jų mokytis reikia, tačiau užkrečiantys pavyzdys rodo, kad paaugliai patys linkę labiau į verstinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Ypač jeigu tai susiję su technologijomis, pavyzdžiui, virtualus gyvenimas, socialiniai tinklai, iširę tėvų ir vaikų santykiai šių dienų kontekste.

Rebekos Unos knyga Atjunk turi visus reikiamus skaitomos knygos ingredientus suaktyvinti ir pritraukti jaunąjį skaitytoją. Romanas Atjunk pasakoja apie netolimą ateitį, kuri paremta besikeičiančio dvasiškai ir fiziškai nuolankiu žmogumi nužmoginančiai sistemai. Žmogus knygos vaizduojamame amžiuje tampa ne tik priklausomas nuo socialinių tinklų (prisiminkime: jei tavęs nėra Facebooke, tai tavęs išvis niekur nėra), bet ir yra genamas visos sistemos nuo knygų ir visko, kas buvo užgyventa ankstesnių kartų. Žinių visuomenė, kurioje išlaisvėja didžiulis informacijos kiekis, iš esmės tampa kalėjimu, nes viskas sekama, kontroliuojama ir nurodinėjama.

Tokioje sistemoje vaizduojama paauglė Gryta, kuri diena iš dienos sėdi prie užrašinės, supraskite, prie planšetinio modernaus kompiuterio ir seka bei dalijasi informacija su tūkstančiais draugų. Staiga ji ima jausti, kad visa tai netikra, kad pro organine plėvele aptrauktą jos fizinį kūną nori prasiveržti žmogiškoji prigimtis – noras lakstyti, bendrauti, mylėti, palaikyti gyvą kontaktą. Kitaip sakant, tai era, kada šeimos ryšiai palaikomi vien kompiuterio pagalba.

Rebeka Una

Daug kam kyla klausimas, ko kam viso to reikia? Kokia visos šios istorijos priešistorė? Kodėl žmonės leido įvykti šitai technologijų revoliucijai ir kodėl nekyla maištas? Autorė nedetalizuoja praeities ir gana stilistiškai taupiai leidžia kontekstui plėstis skaitytojo vaizduotės lygmenyje. Galimas daiktas, kad jaunasis skaitytojas, kuris nori, kad viskas būtų konkretu ir tikslu, pasiges tos istorijos plėtotės, tačiau net psichologai seniai pritaria, kad geresnės ir meniškesnės tos knygos, kurios iš dalies apribotos, neišbaigtos, lavinančios skaitytojo nuojautą ir vaizduotę už neįvardytų tekste dalykų.

Grįžtant prie paties pasakojimo, nesunku greitai įsijausti į Grytos sterilų pasaulį, kuris iš esmės atitinka distopinio romano koncepciją – netolima ateitis, apokalipsinės nuotaikos, sunaikinta natūrali žmonijos civilizacinė raida, mokslinės fantastikos motyvai. Bet svarbiausia šioje knygoje tikriausiai yra žinia jaunajam skaitytojui, kad jokios technologijos neatstos tikro ir gyvo ryšio su kitu žmogumi. Skaudžiai pavaizduoti Grytos ir tėvų santykiai, kurie praktiškai pagrįsti prižiūrėtojų santykiais nei tais „normaliais“, todėl knygoje pilna formalių dialogų, kuriančių sterilią, apmirusią visuomenę, kuri vengia bet kokių negatyvių jausmų ir tai net laiko liga. Nejučia prisiminiau Jaroslavo Melniko romaną Tolima erdvė ir George Orwell 1984-ieji, kurie sukurti panašiu distopiniu principu, kai natūralūs žmogiškieji jausmai tampa sistemos pažeidimo priežastimi. Kokios viso to priežastys? Pasikėsinimas į dieviškumą – žmonės masiškai save konstruoja internetinėje erdvėje ir net realiai keičia visus savo organus, prarasdami savastį ir žmogiškosios prigimties unikalumą. Kitaip sakant, už amžiną gyvenimą jie paaukoja tai, kas žmogiška – dar nuo Antikos laikų gyva amžinojo gyvenimo siekiamybė.

Distopija, deja, šviesios ateities nežada ir kiekvienas pasikėsinimas į amžinybę ir prie jos priartėjimas turi savo kainą – tą ir sako romanas Atjunk. Nekyla jokių abejonių, kad jaunasis skaitytojas lengvai absorbuos knygos potekstes, nes jos pakankamai akivaizdžios, kaip ir brokuoto bei prie sistemos nepritampančio žmogaus likimas. Paraštėse liks laiko apmąstyti, kas apskritai yra internetinė priklausomybė, kas yra sistema, ką reiškia absoliuti laisvė ir kai tave nuolat seka. Kas apskritai yra normalu ir kas yra žmogaus prigimtis elgtis pagal gamtos, o ne primestos sistemos dėsnius. Gal suvokus per šią prizmę esmines sąvokas ir tendencijas, bus kur kas lengviau suvokti istorines praeities sistemas, pavyzdžiui, Stalino režimą.

Knyga ir jaudina, ir graudina, ją lengva skaityti, formuojant esminius skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžius. Mano galva, tik tokius tekstus įveikus galima jau gręžtis į mūsų klasikus, tada jau kalbėti apie žodyno skirtumus, menines priemones ir kitus dalykus ir iš esmės lyginti su šiuolaikine literatūra. Atjunk byloja, kad puikiai galima užpildyti šiuolaikinę lietuvių literatūros nišą išmaniais ir aktualiais kūriniais, kuriais būtų galima remtis, pavyzdžiui, ruošiantis kalbėti viešąją kalbą ar rašyti rašinį.

Jūsų Maištinga Siela

Šablonai padėkoms spausdinti (padėkų šablonai) muzikos tema

Sveiki, skaitytojai,

Neseniai teko sudurstyti keletą padėkos šablonų padėkoms. O juk būna, kada reikia, užsimeta, pasimiršta, neberandi. Manau, šis įrašas labiau man atrasti tai, kas buvo sukurta, o gal ir Jums patiems pravers šie variantai.

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Juodasis veidrodis" / "Black Mirror" (1 sezonas / season 1)

Sveiki, skaitytojai,

Paskutiniu metu aptikau serialą „Juodasis veidrodis“ (angl. Black mirror), kurį sėdausi taip smagiai žiūrėti ir taip tikėjausi nesikamuodamas pažiūrėti pirmąjį sezoną, kad net aiktelėjau, kai pamačiau, jog viso labo pirmąjį sezoną sudaro tik trys serijos! Praktiškai nėra ko žiūrėti laiko atžvilgiu, bet nepaisant to, serialas pakankamai įdomus ir verčiantis mąstyti vartotojišką ir prie sistemos prisitaikiusį žmogų.

Kadangi serijų nebuvo daug, trumpai aptarsiu visas tris.

Pirmoji serija „Nacionalinis himnas“.

Pirmoji serija užkabina savo „Kortų namelį“ primenančia įtampa. Vienoje serijoje papasakota šalies premjero pasidulkinimas su kiaule per visas žiniasklaidos transliavimo priemones istorija. Ir vardan ko? Vardan princesės Siuzanos gyvybės išsaugojimo, kuri yra paimta įkaite. Iš esmės pirmoji serija jau ir brėžia viso sezono aiškias juodojo veidrodžio metaforas – prisitaikėliškos visuomenės, kuri trokšta valdžios ir galios, tačiau ji sukuriama žmones gniuždančiais būdais. Pažeminti šitaip šalies premjerą – daugiau nei aštri idėja, tai tarsi visuomenės iškreipto veidrodžio simbolis. Pasikrušęs su kiaule premjeras ne tik išsaugo postą, bet dar tampa ir šalies didvyriu.

Antroji serija „Penkiolika milijonų nuopelnų“.

Tai mėgstamiausia mano šio sezono serija, kuri pasakoja distopinę pasakojimą apie mūsų netolimą ateitį, kada žmonės tampa visuomenės vergais ir savo primestų svajonių įkaitais. Visi minantys dviračius renka gyvenimo taškus ir trokšta patekti į TV šou, panašų į X faktorių ir pagaliau tapti žvaigžde. Netrunka žiūrovas „pagauti“ šio iškreipto, netikro žmogiškumo sistemą, paremta žmogaus žlugdymu prasmę. Mano asmenine nuomone, šioje serijoje puikiai pasirodė filmo „Get Out“ žvaigždė Daniel Kaluuya.

Trečioji serija „Visa tavo istorija“.

Tikriausiai prastesnė serija, nors idėja ir gera – implantas leidžia atsukti praeities įvykius ir juos regėti tarsi filmą. Tokia galia žmogų praturtina atminties galiomis, tačiau galiausiai pati galia atsigręžia prieš žmogų – jis sunaikina santykius. Galima tik diskutuoti: ar gerai, kad tokiomis priemonės atskleidžiama tiesa, ar geriau gyventi melu grįstoje santuokoje. Kuo ši serija pasirodė silpnesnė už pirmąsias dvi? Gal dėl to, kad anos buvo šiek tiek globalesnės, o šioji pernelyg padvelkė myliu-noriu-negaliu muilo operos tendencijomis. Nepaisant visko, scenarijus vis tiek neprastas. 

Televizijos kampanija Netflix įsigijo teisę toliau tęsti šio serialo tęsinius nuo trečiojo sezono -padaugėjo ir serijų. Manau, kad dar grįšiu prie šio serialo ir pagriebsiu antrąjį sezoną. Tokie sveiko proto ir verčiantys kritiškai žvelgti į mūsų civilizacijos paradoksus, man iš tikrųjų patinka.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Madonna, Frozen, vinilinė plokštelė, vynas ir žvakės

Sveiki,

Dar vienas savaitgalis užbrauktas iš gyvenimo. Ir vėl pirmadienis – „mėgstamiausia“ savaitės diena. Juokauju. Nors neabejoju, kad kai kam ši savaitės diena išties puiki, kad ir darbe, kad ir išeiginė – nesvarbu.

Štai mano savaitgalio momentas – jaukus pasisėdėjimas namie prie taurės vyno, užgesinus lempas, besiklausant Madonnos dvasingosios dainos Frozen, rikiuojant ir išardant daugybę minčių galvoje.

Mėgstu tokius jaukius vakarus. Tiesiog būti.

Jūsų Maištinga Siela